TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepriklausomybės Akto pėdsakais

2010 02 13 0:00
V.Grinius vakar pasakojo, kad jų bandymai sužinoti Vasario 16-osios Akto likimą kol kas nesėkmingi.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

1918 metų vasario 16-ąją pasirašyto Lietuvos Nepriklausomybės Akto likimas tebemasina istorikus.

Ieškant Lietuvos valstybei svarbaus dokumento naujų tyrimų ėmėsi Marijampolėje įsikūrusio prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus darbuotojai. Tačiau, kaip vakar LŽ pasakojo šio muziejaus direktorius Vytautas Grinius, jų pastangos kol kas bevaisės.

Anot V.Griniaus, vėl ieškoti Nepriklausomybės Akto juos paskatino neseniai į muziejininkų rankas patekę keletas senų dokumentų.

Dokumentus atnešė moteris.

Tarp senų dokumentų - ir fotoalbumas iš buvusios Bielskynės - knygnešio Vinco Bielskaus sodybos Balsupių kaime, Marijampolės savivaldybėje. Tikėtasi, kad kažkur kažkas saugo ir patį Nepriklausomybės Aktą. Mat prieš mirtį tremtyje V.Bielskus dukrai Zuzanai Bielskutei-Rutkauskienei užsiminė, jog 1940 metų birželio 15-ąją jo brolis Pijus Bielskus, dirbęs prezidento Antano Smetonos kanceliarijos viršininku, paėmė iš prezidentūros seifo Nepriklausomybės Aktą ir, atvykęs į tėviškę Balsupiuose, kartu su broliu Vincu paslėpė jį namo rūsyje, ties kaminu. Prieš dešimtmetį šioje sodybvietėje archeologai jau bandė jo ieškoti. Tačiau, iškasinėję nemažą sodybvietės dalį, Akto taip ir neaptiko. Todėl atsiradus naujiems dokumentams iš Bielskynės, sužibo ir naujos viltys.

"Dokumentus mums atnešė kadaise su motina Bielskynėje gyvenusi moteris. Tuomet ji buvo maža mergaitė, bet prisiminė, kad iš sodybos dėžę svarbių dokumentų išsivežė Vilkaviškio rajono Keturvalakių kaime gyvenęs vyriškis. Jis jau miręs, tačiau Marijampolėje radome jo giminaičių. Šie nelabai ką papasakojo, nes senolis buvęs paslaptingas ir paslapčių neišdavė net ir mirdamas", - LŽ pasakojo K.Grinius.

Kiti bandymai

Muziejaus direktoriaus teigimu, besikalbant su ką nors galinčiais prisiminti žmonėmis, jiems pavyko atsekti dar vieną galimą Nepriklausomybės Akto likimo liniją, tačiau ir vėl ji muziejininkus nuvedė į Keturvalakius, o ten buvusios sodybos vietoje jau nieko nebelikę.

Marijampolės muziejininkai - ne vieninteliai bandę atsekti Nepriklausomybės Akto likimą Suvalkijoje. Kur jis galėjo dingti, prieš kurį laiką aiškinosi ir grupė Marijampolės kraštotyrininkų. Ypač iniciatyvi buvo Genovaitė Jarumbavičiūtė. Ji su keletu bendraminčių apklausė nemažai pokario metais Bielskynėje gyvenusių žmonių bei jų palikuonių. Tąkart buvo apsistota ties versija, kad istorinis dokumentas galėjo būti sunaikintas 1944-1946 metais, kai Bielskynėje gyveno čigonų tautybės žmonės ir visus randamus sodyboje popierius sudegindavo. Tarp jų galėjo būti ir Aktas, tačiau būdami beraščiai čigonai negalėjo suprasti, ką degina.

Akto pėdsakai

Yra žinoma, kad 1918 metais signatarai pasirašė du identiškus Akto tekstus. Vienas buvo perduotas A.Smetonai, kitas liko pas Joną Basanavičių. Istorikai linkę manyti, kad J.Basanavičiaus turėtas Akto egzempliorius dar gali būti kur nors paslėptas sostinės Vileišių rūmuose, kurių palėpėje jau buvo rasti užmūryti Lietuvos Tarybos posėdžio protokolai. Tuo tarpu kur dingo antrasis Nepriklausomybės Akto egzempliorius - istorikams ir muziejininkams vis dar neįmenama mįslė. Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas yra užsiminęs, kad šis dokumentas, jį pasirašius, buvo perduotas prezidentui A.Smetonai. Nustatyta, kad paskutinį kartą jį panaudojo tarpukario istorikas Adolfas Šapoka, rašydamas "Lietuvos istoriją". Kur vėliau dingo dokumentas iš Prezidentūros archyvo - iki šiol tebespėliojama. Tai, kad jis buvo paslėptas Bielskynėje, - tik viena iš ne kartą tikrintų versijų. Kai kurie istorikai mano, kad dokumentas galėjo patekti į Maskvos naujausių laikų istorijos archyvą, kartu su kitais dokumentais, kuriuos 1940 metais sovietai išvežė iš prieškario Lietuvos prezidentūros. Šis archyvas mūsų krašto istorikų išsamiai dar neišnagrinėtas.

Kiti iškėlė versiją, kad svarbiausias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo faktą liudijantis dokumentas galėjo atsidurti užsienyje - jį ten galėjo išvežti 1940 metų birželį pasitraukdamas prezidentas A.Smetona. Tačiau tyrinėtojai niekur neužtiko net jokios užuominos, jog tokį dokumentą pasiėmė iš Lietuvos besitraukiantis prezidentas. O jei ir buvo taip, tai dokumentas galėjo sudegti 1944 metų sausio 9 dieną Klivlende (JAV) per gaisrą, kuriame žuvo ir pats A.Smetona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"