TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepriklausomybės stipendiją prarijo komisijų kebeknė

2015 11 27 6:00
Per trejus kadencijos metus painiavai išnarplioti parlamentarai nerado laiko. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas trina paties įsteigtus valstybingumo raidą simbolizuojančius ženklus. Ne tik nesugebama įteikti Laisvės premijos, bet ir pamiršta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Sausio 13-osios 25-mečio minėjimas kitąmet vyks be Laisvės premijos įteikimo ceremonijos. Šiemet per Kovo 11-osios ketvirčio amžiaus iškilmes pirmą kartą per penkerius metus nebuvo įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Nebus jos ir kitąmet, minint 26-ąsias atkurtos valstybės metines, nes jau metai, kai neegzistuoja šią garbingą stipendiją skirdavusi komisija. Jos narius šiam darbui atlikti deleguodavo kita Seimo – Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija (LVAITADPK), kurios veikla užgeso kadencijos pradžioje.

Per trejus kadencijos metus šiai painiavai išnarplioti parlamentarai nerado laiko. Seimo pirmininkės patarėjas Sergejus Dobriakovas vakar LŽ patikslino, kad stipendijos skyrimo klausimus sprendžia Seimo valdyba kartu su parlamento kanceliarija.

Keista padėtis

Penkerius metus Valstybinės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai vadovavęs Lietuvos edukologijos universiteto profesorius akademikas Eugenijus Jovaiša LŽ sakė, kad komisijos nariai tikėjosi savo veiklos perimamumo.

„Tačiau baigėsi mūsų įgaliojimai ir išsivaikščiojome. Padėtis keista – stipendija egzistuoja, bet komisijos, kuri ją skirtų, nėra“, – stebėjosi jis. Profesorius pažymėjo tikrai negirdėjęs, kad stipendiją kas nors būtų panaikinęs.

„Atsisveikindama mūsų komisija Seimo pirmininkei parašė mandagų viltingą prašymą, kad komisijos darbas būtų tęsiamas. Nesuprantu, kaip ir kodėl ji taip tyliai numarinta“, – kalbėjo E. Jovaiša. Jis apgailestavo dėl tokios padėties. „Čia dar vienas mūsų valstybingumo ženklo praradimas. Jis ne toks jau mažas“, – pabrėžė profesorius.

Irena Degutienė: “Man labai liūdna, kad Seimas užkasa tai, ką pats buvo sukūręs, - valstybingumo ženklus.”Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Buvęs komisijos pirmininkas pasakojo, kad jos nariai penkerius veiklos metus vieningai, principingai, neatsižvelgdami į konjunktūrą svarstė nemažai pretendentų stipendijai gauti. „Atradome Lietuvai kelis puikius istorikus. Ši stipendija – postūmis ieškoti naujų mokslininkų, o jiems – geras paskatinimas ir galimybė spausdinti darbus, tobulintis užsienyje, dirbti ten esančiuose archyvuose, rinkti medžiagą“, – sakė E. Jovaiša.

Akibrokštu pašnekovas pavadino ir situaciją dėl šių metų Laivės premijos skyrimo. „Tegul Seimo nariai nemano, kad žmonės nevertina jų poelgių. Vieni abejingai numoja, kiti dar labiau įtūžta, dar kiti atkreipia dėmesį, jog viską mato Europa. Tai kam mus taip priešinti? Nejaugi Vytautas Landsbergis nevertas Laisvės premijos? Visiems jis, žinoma, neįtiks. Bet reikia perlipti per savo nepasitenkinimą, savąjį ego, kažkokį įsivaizduojamą partinį klaną“, – dėstė E. Jovaiša.

Dėmesio nesulaukė

Praėjusios kadencijos Seimo pirmininkei, dabartinei vicepirmininkei konservatorei Irenai Degutienei Valstybės Nepriklausomybės stipendijos egzistavimo peripetijos gerai žinomos.

„Iš tiesų atsirado teisinis paradoksas – stipendija neatšaukta, bet dėl to, kad nėra komisijos, nėra kam ją skirti. Gal nebuvo noro pratęsti komisijos darbą? Kėliau šį klausimą Seimo valdyboje, bet dėmesio nesulaukiau“, – LŽ sakė parlamentarė.

Ji teigė šios kadencijos pradžioje siūliusi pratęsti LVAITADPK veiklą ir net buvo įregistravusi atitinkamo nutarimo projektą. „Kilo triukšmas, valdantieji – Irena Šiaulienė, Vydas Gedvilas – patikino patys tai padarysiantys. Patikėjau pažadais ir atsiėmiau projektą“, – pasakojo konservatorė. Tačiau LVAITADPK taip ir liko nereanimuota, o stipendijas skirstanti komisija nesudaryta.

„Man labai liūdna, kad Seimas užkasa tai, ką pats buvo sukūręs, – valstybingumo ženklus“, – prisipažino parlamento vicepirmininkė. Ji tikino nebeturinti jokių iliuzijų, kad padėtis keistųsi, nes supratimas, kas yra laisvė, nepriklausomybė, valstybingumas buvo pademonstruotas šią savaitę svarstant Laisvės premijos skyrimą.

Pasak I. Degutienės, Seimas, atsisakydamas istorinės atminties, valstybingumo simbolių, virsta kontora, kurioje štampuojami įstatymai. „Būdama Seimo pirmininke savo pareigas supratau kitaip. Stengėmės, kad ši institucija parlamentinėje valstybėje turėtų gerokai platesnę veiklos sritį. Parlamentarizmo tradicijos yra senos, tvirtos, jas puoselėti būtina per tokius ženklus kaip Laisvės premija ir Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Norėjome, kad Seimas būtų atviresnis. Deja, dabar bandoma viską susiaurinti, grįžti į kontorinę veiklą“, – apgailestavo ji.

Trūksta noro

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės teigimu, Seimo buhalteriai pirmiausia atkreipia dėmesį į nesutvarkytą tokių finansinių premijų ir stipendijų teisinę bazę. Teigiama, kad Seimo statutas nenumato tokių dalykų.

„Tačiau Seimas – aukščiausia valdžios institucija, turinti įstatymų leidybos teisę, todėl privalo šią bazę sutvarkyti. Jei tik yra noro, sprendimą galima priimti labai greitai, jei noro nėra – ieškoma, kaip to nedaryti. Taigi mano požiūris paprastas“, – LŽ sakė ji.

Mintis įsteigti Valstybės Nepriklausomybės stipendiją 2007 metais kilo tuomet Seime veikusiai Istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijai (LVAITADPK pirmtakė – aut.). Po ilgų diskusijų 2008-ųjų vasarą Seimo valdyba patvirtino šios stipendijos skyrimo nuostatus.

Pagal juos stipendija skiriama siekiant skatinti Lietuvos piliečius pasirinkti mokslininkų karjerą, grįžti į mokslo tyrimų sritį arba likti šioje srityje, galinčioje pasitarnauti valstybei, taip pat skatinti visuomenę, ypač jaunąją kartą, dirbti šalies gerovei. Į stipendiją gali pretenduoti humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipos jaunieji mokslininkai (iki 33 metų), užsimoję atlikti svarbius mokslo tyrimus Lietuvos valstybingumui stiprinti. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos dydis – 11 tūkst. eurų. Kam skirti stipendiją, spręsdavo speciali ne mažiau kaip 10 narių komisija – akademinės visuomenės, visuomeninių ir studentų organizacijų atstovai. Pirmoji stipendija buvo įteikta 2010 metų Kovo 11-ąją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"