TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neprognozuojamai kaimynei rodysime stuburą

2015 02 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės deklaruoti ketinimai pagerinti santykius su Rusija baigėsi fiasko. Naujosiose mūsų šalies užsienio politikos strateginėse gairėse apie dvišalius santykius kalbama su diplomatiniu šaltuku.

Užsienio reikalų ministerijos parengtose ir Seime palaimintose strateginėse gairėse nurodytos svarbiausios kryptys, pagal kurias bus formuojama ir vykdoma mūsų šalies užsienio politika. Nors iškelta nemažai svarbių tikslų, opozicijos atstovai piktinasi, kad gražios valdančiųjų kalbos ir ketinimai prasilenkia su realiais darbais.

Parama Rusijos pilietinei visuomenei

Gairėse išskirti keturi strateginiai uždaviniai. Nurodoma, kad dėl saugumo ir nepriklausomybės užtikrinimo svarbu stiprinti transatlantinį ryšį ir strateginį bendradarbiavimą su JAV, ypač energetikos, ekonomikos, prekybos ir karinio saugumo srityse, siekti nuolatinio NATO karinių pajėgų buvimo Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, skatinti bendrą Europos Sąjungos (ES) užsienio ir saugumo politiką, taip pat puoselėti glaudų bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, siekti tolesnės Šiaurės ir Baltijos valstybių sanglaudos, o politinį, ekonominį, energetinį ir gynybinį bendradarbiavimą su Lenkija daryti intensyvesnį.

Šios Vyriausybės darbo pradžioje užsibrėžtas siekis „perkrauti“ bendradarbiavimą su Rusija, „žiūrėti ne į praeitį, o į ateitį“, naujajame strateginiame dokumente nebeatsispindi. Tik pažymima, kad santykiai su Rusija bus grindžiami tarptautinės teisės principais. Bus siekiama, kad NATO ir ES politika šios valstybės atžvilgiu atitiktų Lietuvos interesus. Taip pat skelbiama, kad bus remiamas Rusijos pilietinės visuomenės formavimasis, puoselėjama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms vertybių sklaida.

Kovos su propaganda

Ekonomikos srityje daug dėmesio bus skiriama veiklai ES viduje, ketinama remti eksportą, jį diversifikuoti, įsitvirtinti naujose rinkose, pritraukti užsienio investicijų į Lietuvą, didinti energetinę nepriklausomybę. Dar du prioritetai - piliečių teisių ir laisvių užtikrinimas, ryšiai su diaspora, taip pat aktyvi veikla daugiašalėse ir regioninėse organizacijose.

Gairėse taip pat keliamas uždavinys didinti Lietuvos žinomumą pasaulyje, kurti palankią informacinę erdvę, imtis veiksmų prieš mūsų šaliai priešišką propagandą, plėsti draugų ratą.

Nurodomi keli svarbiausi kylantys iššūkiai: tarptautinės teisės normų nepaisymas posovietinėje Rytų erdvėje, potenciali grėsmė nacionaliniam saugumui ir šalies gerovei, geopolitiniai, ekonominiai ir kultūriniai euroatlantinės erdvės pokyčiai, naujų pasaulio politinės ir ekonominės galios centrų formavimasis ir jų įtakos sklaida, antisemitizmo, rasizmo ir kitų formų radikalizmo apraiškos.

Būtina tvirta pozicija

Kaip vienus svarbiausių mūsų užsienio politikos tikslų Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka išskyrė santykius su kaimynais, Rytų partnerystės programos įgyvendinimą ir ES plėtrą, mūsų šalies saugumo bei nepriklausomybės užtikrinimą.

B. Juodka vakar pripažino, kad žlugo siekis "perkrauti" santykius su Rusija. Tačiau jis pažymėjo, kad nepasisekė ne tik mūsų šalies, bet ir dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos administracijos politika Rusijos atžvilgiu. „Turime neprognozuojamą kaimyną, todėl prognozuoti kokius nors politinės "perkrovos" dalykus yra ganėtinai sunku, bet tai nereiškia, kad neturime bendrauti. Tačiau privalome turėti stuburą ir įgyvendinti savo užsienio politiką“, - įsitikinęs Seimo URK vadovas.

Gražu tik popieriuje

Seimo URK pirmininko pavaduotojo Audroniaus Ažubalio manymu, iniciatyva dėl strateginių tikslų yra sveikintina. Esą numatytos tinkamos diplomatijos kryptys. Tačiau kartu jis pažymėjo, kad dabartiniams valdantiesiems toli gražu ne visada pavyksta jų siekti.

„Kalbant apie mūsų strateginį tikslą - energetinį saugumą, matau didelį prieštaravimą tarp kalbų ir darbų. Sakykime, dvi elektros jungtys - „LitPol Link“ ir „NordBalt“ - iš esmės bus bevertės, jeigu Lietuva neapsispręs statyti savo atominės elektrinės. Kalbama apie paramą Rytų partnerystės programai, tačiau matau, kad Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamentas yra finansuojamas panašiai kaip Azijos, Afrikos departamentas ir kiti. Nestiprinamos mūsų ambasados Rytuose, o kuriami mistiški planai dėl atstovybės Pietų Afrikos Respublikoje. Tiesiog kalbama viena, o daroma visai kas kita“, - sakė A. Ažubalis.

Kalbėdamas apie dvišalius santykius su Rusija, buvęs užsienio reikalų ministras priminė, kad dar prieš dvejus metus paskelbus Vyriausybės programą, kurioje numatytas „perkrovimas“, opozicija į tai reagavo skeptiškai. „Perkrovos“ gali būti, jeigu yra abipusis judėjimas, jeigu vadovaujamasi tomis pačiomis vertybėmis. Tačiau jei valstybė iš vidaus yra labai autoritarinė, kaip Rusija šiuo metu, tai kaip galima tikėtis, kad užsienio politikoje ji taps demokratinė? Viena, ką mums reikia daryti, - labai stiprinti ES ir transatlantinį solidarumą. Štai čia turime labiausiai dirbti“, - pabrėžė A. Ažubalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"