TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nėra gyvūno - nėra problemos

2011 04 26 0:00
Lietuvos kaimuose kačių skaičius reguliuojamas paprastai: kačiukų perteklių užkasa ar paskandina. Miestuose buvo imamasi kito būdo - stiprių nuodų. Kad būtų gražiau, tai vadinama užmigdymu arba eutanazija. Dabar šias reguliavimo priemones papildė sterilizacija.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Miestuose šį darbą atlieka veterinarai, o kad būtų gražiau, tai vadinama užmigdymu arba eutanazija. "Kai mūsų krašte sumedžiojama keletu vilkų daugiau negu įprasta, kyla skandalas, o kad kasmet nužudoma tūkstančiai kačių ir šunų - mažai kam rūpi", - piktinasi šių gyvūnų mylėtojai ir pasakoja šiurpias istorijas apie bėdžius.

"Į Vilniaus savivaldybės UAB "Grinda" mirtininkų sąrašą tarp kitų šunų ir kačių pateko ir dvejų metų geros veislės šuo. Kai jo valandos buvo suskaičiuotos, šunį išgelbėjo gyvūnų globos savanorė - parsivedė iš "Grindos". Bet ji globojo ir kitą "grindinuką", todėl naujam augintiniui reikėjo skubiai ieškoti kitų globėjų.

Paskelbus internete šuns nuotrauką, atsirado tikrieji jo šeimininkai ir šunelis iškeliavo į savo namus. Pasirodo, jis buvo pasprukęs pro atidarytus vartus, šeimininkai apylinkėse iškabinėjo skelbimus, skambinėjo į "Grindą" kas 3 dienos ir klausė, ar nėra panašaus šuns, tačiau "Grindoje" sakė, kad nėra", - laiške LŽ rašė viena vilnietė.

Išeitis - sterilizuoti?

Perskaičiusi šį laišką Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė nenustebo. Ji sakė žinanti daug panašių istorijų. "UAB "Grinda" suinteresuota užmigdyti kuo daugiau sugautų šunų ir kačių. Tiesa, juos 14 parų iki mirties palaiko ir net pašeria, nes iškart žudyti neleidžia europiniai reikalavimai. Šiai bendrovei Vilniuje pavesta prižiūrėti gatves ir benamius gyvūnus, tad šie jai tėra šiukšlės, kurias reikia surinkti ir utilizuoti", - dėstė D.Navickienė.

Jos nuomone, mūsų sostinės ir kitų miestų bei rajonų savivaldybės tebedirba pagal išgarsėjusį perfrazuotą Stalino posakį "Nėra gyvūno - nėra problemos". Gyvūnų žudymas kaip jų skaičiaus mažinimo būdas buvo populiarus sovietmečiu, pavyzdžiui, 1972 metais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu buvo nurodyta benamius gyvūnus gaudyti ir naikinti.

"Tačiau laikai jau seniai pasikeitė, tad ir savivaldybės turėtų keisti savo darbo metodus. Šiuo metu veikiantis benamių gyvūnų mažinimo ir priežiūros modelis, kai jie gaudomi ir žudomi, yra ir ekonomiškai neefektyvus, ir etiškai ydingas.

Pavyzdžiui, nors "Grinda" kasmet pagauna apie 5 tūkst. kačių ir šunų, iš kurių gyvi lieka tik maždaug 400, tačiau nužudytųjų vietoje greitai atsiranda naujų gyvūnų", - dėstė tris kates savo bute auginanti moteris.

Pasak jos, moksliškai įrodyta, kad benamių gyvūnų naikinimas yra ekonomiškai neefektyvus jų populiacijos reguliavimo metodas, nes visų beglobių sugaudyti neįmanoma, jie sparčiai dauginasi. "Iš vienos katės ir jos palikuonių per 7 metus gali atsirasti apie 700 tūkst. kačių. Tad "Grindos" atliekamas gyvūnų naikinimas tėra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas", - tikino D.Navickienė.

Jos nuomone, išeitis - sterilizuoti beglobius gyvūnus. "Mokslininkai apskaičiavo: jeigu benamiai gyvūnai sterilizuojami ir paleidžiami ten, kur gyveno, jų populiacijos augimą galima stabilizuoti per keletą metų", - įrodinėjo LGGD atstovė.

Pasak jos, taip daroma jau daugelyje civilizuotų šalių, tačiau Lietuvoje šis naujas metodas kelią skinasi sunkiai. Tik po ilgų LGGD Vilniaus skyriaus įkalbinėjimų sostinės savivaldybė sutiko pasirašyti su Austrijoje įsikūrusia Tarptautine gyvūnų globos draugija "Vier Photen" ("Keturios letenėlės") sutartį, pagal kurią pradėta vykdyti programą "Pagauk, sterilizuok ir paleisk".

Keletas Rumunijos veterinarijos gydytojų šio mėnesio pradžioje Vilniuje jau sterilizavo ir paskiepijo nuo pasiutligės keletą šimtų kačių ir šunų. Vilniaus pavyzdžiu pasekė Klaipėdos savivaldybė - taip pat pasikvietė šiam darbui rumunų veterinarus, juolab kad nereikėjo mokėti nei už jų darbą, nei už apgyvendinimą: pinigų akcijai paaukojo Austrijos gyvūnų mylėtojai ir Austrijos ambasada Lietuvoje.

Gyvūnų globėjų prašymu šių miestų savivaldybės įsipareigojo nežudyti sterilizuotų gyvūnų, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiama dėl gyvūno sveikatos būklės. Pažinti sterilizuotus kates ir šunis nebus sunku pagal apkarpytas jų ausis.

Minėtoji Tarptautinė gyvūnų globos draugija žadėjo tęsti šią akciją Lietuvoje. Tvirtinama, jog vykdant analogišką projektą Bukarešte benamių gyvūnų gerokai sumažėjo jau po pusmečio.

LŽ pašnekovė priminė 2009 metais Europos Sąjungos (ES) valstybių priimtą Lisabonos sutartį, kurioje rašoma, jog gyvūnai yra juslios būtybės ir ES šalys privalo visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus. Tai akcentuojama ir 2004 metais ratifikuotoje Europos konvencijoje dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Pastarasis dokumentas rekomenduoja ES valstybėms sterilizuojant, o ne žudant mažinti beglobių šunų ir kačių skaičių.

Pasisiūlė dirbti kitaip

LGGD Vilniaus skyriaus vadovės D.Navickienės nuomone, sostinės savivaldybės valdoma UAB "Grinda" nemoka, negali ir nenori dirbti naujoviškais metodais. Pasak pašnekovės, tik gyvūnų mylėtojų visuomeninių organizacijų pastangomis pastaraisiais metais Vilniuje ir visame krašte pavyko sumažinti nužudomų gyvūnų skaičių.

Pernai gyvūnų globėjai išprašė savivaldybės, kad netoli "Grindos" Benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos (BGST), kurioje užmigdomi gyvūnai, būtų leista pastatyti visuomenininkų "gyvybės vagonėlius" - namelius su ratais. Pasak D.Navickienės, juose laikomi tie gyvūnai, kuriuos pavyksta gauti iš "Grindos" pasmerktųjų mirti sąrašo.

"Nelengvai, bet vis dėlto pavyko išprašyti, kad BGST leistų fotografuoti tuos mirtininkus. Bet galbūt ne visi šunys ir katės mums parodomi", - abejojo D.Navickienė. Nuotraukas visuomenininkai pateikia interneto portaluose ir ragina žmones šiuos gyvūnus gelbėti - paimti ir auginti. Šitaip dalis beglobių gyvūnų randa šeimininkus.

Tačiau keletas ankštų vagonėlių, kuriuos, pasak D.Navickienės, Vilniaus savivaldybė jau grasina iškeldinti, negali priglausti visų mirtininkų. O beglobių gyvūnų nemažėja - vieni žmonės neišgali išlaikyti, nes patys skursta, kiti atveža į BGST ar net palieka augintinius gatvėje, nes emigruoja iš Lietuvos.

Todėl LGGD Vilniaus skyrius sostinės savivaldybei pasiūlė atsisakyti "Grindos" paslaugų prižiūrint beglobius gyvūnus ir perduoti šį darbą LGGD Vilniaus skyriui. Jam prašoma perduoti ir lėšas, kurias savivaldybė šiuo metu moka "Grindai", patalpas, kur dabar įsikūrusi BGST, jos etatus ir t. t.

Mainais už tai LGGD Vilniaus skyrius įsipareigojo atlikti visas tas pačias paslaugas, kurias dabar atlieka BGST, tik humaniškesniais būdais - sterilizuoti, gydyti, globoti beglobius gyvūnus, ieškoti jiems šeimininkų, o migdyti tik tada, kai tai neišvengiama, pavyzdžiui, gyvūnas jau senas, serga nepagydoma liga.

Pasak D.Navickienės, ankstesnieji sostinės savivaldybės vadovai į šiuos LGGD pasiūlymus žiūrėjo skeptiškai, tačiau iš dabar sostinės vairą vėl perėmusio Artūro Zuoko tikimasi pritarimo. Gyvūnų globėjai jau tarėsi su juo. Meras pažadėjo imtis šios problemos. "A.Zuokas - šiuolaikiškas žmogus ir supranta, jog mūsų pasiūlymas padėtų formuoti įvaizdį apie humanišką elgesį su gyvūnais Vilniuje", - vylėsi D.Navickienė.

Kaltinimus atmeta

"Jie tik siekia perimti valdiškus pinigus ir įsitvirtinti mūsų vietoje", - taip LGGD Vilniaus skyriaus siūlymus pakomentavo BGST vedėjas Vladas Masiulis. Jo nuomone, šunų ir kačių sterilizavimas - ne išeitis, o tik įvairių draugijų ir apsukruolių "pasipinigavimas".

"Tai labai brangu ir vargu ar realu mūsų sąlygomis. Didžiojoje Britanijoje gyvūnai sterilizuojami jau 200 metų ir tai jų per daug. O musų krašte - tik šio metodo pradžia, tad jeigu visiškai nutrauktume eutanaziją, kaip reikalauja gyvūnų globėjai, prieglaudos greitai persipildytų, negalėtume vežti į jas naujų beglobių šunų ir kačių, plistų pasiutligė ir kitos ligos ir visuomenė paklaustų, už ką mes gauname pinigus", - aiškino V.Masiulis.

Užmigdytų šunų ir kačių lavonai bei surinktos Vilniuje gaišenos vežamos utilizuoti į Plungės rajone įsikūrusią "Rietavo veterinarinę sanitariją". Paradoksas: būtent Rietave 1873 metais kunigaikščiai Oginskiai įkūrė pirmąją gyvūnų globos draugiją Lietuvoje, o dabar netoli šio miestelio veikia vienintelė gyvūnų utilizavimo įmonė mūsų krašte.

V.Masiulis paneigė gyvūnų globėjų kaltinimus, jog BGST suinteresuota pristatyti kuo daugiau šunų ir kačių lavonų, nes esą tada daugiau uždirba. Ne "Rietavo veterinarinė sanitarija" moka Vilniaus savivaldybei, o ši rietaviškiams už paslaugą, nes gyvūnų lavonai yra pavojinga atlieka", - aiškino V.Masiulis.

Pasak jo, už tonos gyvūnų lavonų utilizavimą tenka sumokėti 540 litų (prieš keletą metų tai kainavo 10 litų). Per metus, įskaitant Vilniaus gatvėse surinktus automobilių suvažinėtus gyvūnus, jų susidaro keletas tonų.

"Sklando gandai, neva tai pelningas verslas ir jame sukami milijonai, o mes esą dalijamės su rietaviškiais pelnu. Tačiau mūsų tarnyba nėra pelno organizacija, jai išlaikyti per mėnesį savivaldybė skiria 50 tūkst. litų. Iš jų perkami vaistai sugaunamiems gyvūnams nuo pasiutligės skiepyti, iš tų lėšų mokami atlyginimai gaudytojams, veterinarams, išlaikomi automobiliai, perkami pašarai ir t. t. Šių kad ir nedidelių, bet pastovių pinigų ir siekia LGGD", - dėstė V.Masiulis.

Nėra kur dėti

BGST duomenimis, 2010 metais ši tarnyba iš gyventojų priėmė 1143 šunis ir 1073 kates, sugavo 644 beglobius šunis ir 1137 kates. Šeimininkams grąžinti pabėgę ar palikti be priežiūros 59 šunys ir 24 katės, dovanota - 784 šunys ir 517 kačių. Gyvi liko 843 šunys ir 541 katė, iš viso 1382 gyvūnai, arba beveik pusė patekusių į "Grindą" gyvūnų, o užmigdyti 944 šunys ir 1669 katės.

V.Masiulis neneigia, jog tarnybos santykiai su gyvūnų globėjais yra sudėtingi. "Jie girdi tik save, o kitų nuomonės nepripažįsta ir neklauso. Mūsų laikomus gyvūnus vadina mirtininkais, o mus - žudikais. Sykį mūsų įstaigos iškaba buvo užpurkšta ir užrašyta "Žudykla". Jūs norėtumėt tokiomis sąlygomis dirbti?

O mums tenka. Ir dirbame taip pat, kaip tai daroma visame pasaulyje: gyvūnus laikome ir šeriame 14 dienų, o paskui, jei jų niekas nenori, užmigdome. Nes nėra kur dėti - žmonės neveislinių, negražių šunų ir kačių nenori. Užmigdome neskausmingai - injekcija, o ne pagaliais uždaužome ar elektra kratome. Ką daryti, kai per daug arba pasensta, suserga sunkiomis ligomis?" - klausė V.Masiulis.

Jo teigimu, pastaruoju metu eutanazija pristabdyta, šunys ir katės prieglaudoje laikomi ilgiau negu nustatytosios 14 parų. "Tačiau tada gerokai padidėja išlaidos šėrimui, priežiūrai. O ir vietos, kaip matote, gyvūnams neturime daug", - rodė savo valdas BGST vadovas.

Apžiūrėjome narvuose įkurdintus nelaimėlius. Skirtingai negu LGGD "gyvybės vagonėlių" šunys, daugelis BGST uždarytųjų taip lojo, jog neįmanoma buvo susikalbėti. Matyt, juos veikia stresas, o galbūt ir tai, jog, kitaip nei vagonėlių šunys, "grindinukai" nevedami pasivaikščioti.

Per porą valandų, kurias praleidau BGST, vieną užmigdytą šunį čia atvežė, kitą gyvą - išsivežė. "Senas buvo, jau dvylikos metų, sunkiai sirgo, teko su juo atsisveikinti", - apgailestavo užmigdyto šunelio šeimininkė. "Turėjau šunį iš "Grindos", bet dingo, tai atvažiavau kito. Gyvenu kolektyviniuose soduose, ten šuo pravers", - aiškino kiemsargį čia išsirinkęs vilnietis. Iš džiaugsmo šokinėjančiam šuniui jis davė Pipulios vardą.

Pertekliniai mūsų broliai

Žurnalistas, radijo laidos "Gamta visų namai" vedėjas ir buvęs LGGD tarybos narys Zenonas Butkevičius bei jo žmona filologė ir vertėja Margarita šunis augina jau daug metų. Kai kalė Ara paseno, ji dingo iš namų - tikriausiai pati išėjo kažkur numirti. Po jos augintą Rokį senatvėje kankino stuburo problemos, šuo net užlipti laiptais į antrą aukštą nebegalėjo, tekdavo užnešti.

"Rokio veide matydavau atsiprašymą, kad jis pasidarė toks nevykėlis. Ir štai vieną dieną mudu - pas veterinarą. Paskutinė injekcija. Mudu - veidas į veidą. Mano ranka - jam ant galvos. Glostau ir tyliai kalbu. Pajutau vieną virptelėjimą, antrą, jo akys ėmė blaustis ir atėjo paskutinis miegas. Tai geriau nei dar daug dienų kančiose", - rašė apie atsisveikinimą su Rokiu Zenonas. Dabar jis ir Margarita augina nenuoramą taksą Bušą.

Butkevičiai apgailestauja, jog, skirtingai negu kiaulės, karvės, avys ir kiti žmonėms "naudingi" gyvūnai, šunys ir katės vis dažniau, ypač miestuose, tampa pertekliniai. Kas juos maitins, globos, kai ir skurdžiai gyvenančių žmonių nestinga, kai vis daugiau emigrantų patraukia į užsienį, kai vaikai greitai nusivilia "gyvais žaislais"?

"Gyvūnų globa - tai verslas ir tik jis gali geriausiai pagelbėti. Kad ir kiek gailėtume kenčiančiųjų, beglobių - neįmanoma jiems visiems padėti. Ne kartą mačiau, kaip dirba garsios Vakarų gyvūnų globos organizacijos: gražų, veislinį šunį ar katę imasi globoti, nes kas nors paims ir galbūt net atsilygins, o negražų palieka, nes žino - tokio niekam nereiks", - sakė Z.Butkevičius.

Jo nuomone, sterilizavimas tik iš dalies išspręs perteklinių gyvūnų problemą, nes jis brangus - privatūs veterinarai šių operacijų kainą iškėlė iki 100 litų ir daugiau. "Jei savivaldybės tam skirs pinigų, gali atsirasti nepatenkintų mokesčių mokėtojų", - svarstė pašnekovas.

Atsargiai jis vertino ir kitus LGGD Vilniaus skyriaus siūlymus. "Vargu ar įmanoma nutraukti benamių gyvūnų migdymą. Ar neužsikimš prieglaudos, ar neprireiks vis daugiau ir daugiau pinigų beglobiams išlaikyti? Tačiau pabandyti atgaivinti valdiškąją gyvūnų priežiūrą globos entuziastais iš visuomenininkų gretų vertėtų.

Prisimenu, prasidėjus Atgimimui, valdiškai gamtosaugai vadovavo išmintingas ministras Vytautas Einoris. Kai žalieji pradėjo ją kritikuoti, ministras keletui jų pasiūlė: "Gražiai mokate kalbėti - ateikit ir dirbkit." Šiandien iš tų anuomet priimtų dirbti žaliųjų valstybinėje gamtosaugoje neliko nė vieno, nes paaiškėjo, jog vien kritikuoti nepakanka.

A.Zuokas yra ne mažiau gudrus politikas, tai gal ir jis priims bent kurias visuomenininkų rekomendacijas. O toliau - matysim. Būtų gerai, kad benamių vargšelių bent jau sumažėtų", - vylėsi Z.Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"