TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nerimas dėl Tautos namų

2016 07 01 6:00
Vilniaus valdžia nuogąstauja, kad buvę Profsąjungų rūmai ilgą laiką nesulaukia investicijų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įgyvendinti idėją sostinėje ant Tauro kalno pastatyti Tautos namus, regis, įmanoma tik gerokai komercializavus projektą. Vilniaus valdžiai prabilus apie susirūpinimą toliau nykstančiais buvusiais Profsąjungų rūmais ir aktyvius veiksmus, kuriais siekiama objektą padaryti patrauklesnį privačioms investicijoms, visuomenininkai sunerimo, kad komercinio ploto išplėtimas gali sužlugdyti daugelį metų brandintą gražų sumanymą.

Anksčiau žadėta, kad Tautos namai ant Tauro kalno, dar vadinamo Pamėnkalniu, iškils iki simbolinių 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Atrodytų, kad sostinės savivaldybė pagaliau deda pastangas išjudinti apmirusį projektą. Tačiau ar iš tiesų miesto vadovams rūpi būtent Tautos namai?

Kai „Lietuvos žinios“ kreipėsi į meriją, klausdamos, koks tolesnis šios idėjos likimas, buvo atsakyta neįprastu būdu – išplatintas viešas pranešimas spaudai, skambiai pavadintas „Vilniaus savivaldybė iš mirties taško judina Koncertų salės projektą“. Nė viename pranešimo sakinyje nėra sąvokos „Tautos namai“.

2007-aisiais, praėjus 100 metų nuo Tautos namų idėjos iškėlimo, ant Pamėnkalnio buvo pastatytas šią datą įamžinantis paminklinis akmuo./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ragino šviesuomenė

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šalies šviesuomenė priminė, kad sklypas ant Tauro kalno praėjusio šimtmečio pradžioje už suaukotas lėšas buvo nupirktas tautai, tiksliau, nacionalinio kultūros židinio – Tautos namų statybai. Kaip yra žinoma, 1911 metais Lietuvos mokslo draugija ir Lietuvos dailės draugija sklypą statybai išrinko ties ta vieta, kur dabar stovi griūvantys buvę Profsąjungų rūmai, o 1912 metais jis buvo nupirktas. Yra išlikęs notarinis pirkimo ir pardavimo aktas, kuriame aprašytos sklypo ribos.

Tautos patriarchas Jonas Basanavičius savo gyvenimo kronikoje apie tai yra taip parašęs: „Šitą plecių surasta ant kalno su gražum Vilniaus reginiu pas vokiečių kapines (t. y. Evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų kapinės) ir spalių 18 dieną nupirkta 1600 sieksnių po 10 rublių 50 kapeikų sieksniui.“

Tačiau tuomet Tautos namai taip ir liko nepastatyti. 1992 metais įsikūrusi visuomeninė organizacija „Tautos namų santara“ pradėjo kelti neįgyvendinto projekto klausimą. Trečią dešimtmetį visuomenininkai bando priminti Vyriausybei ir miesto savivaldybei, kad už žmonių aukas nupirktas sklypas ir šiandien turi priklausyti visuomenei teisiniu ir moraliniu požiūriu.

Kaip pasakojo „Tautos namų santaros“ tarybos pirmininkas Antanas Gudelis, Vyriausybei ir savivaldybei prirašyta šūsnys pasiūlymų, iniciatyvų, kreipimųsi. Prieš keletą metų Seime svarstant 2014–2020 metų Europos Sąjungos kultūrinės paramos panaudojimo klausimus, kalbėta, kad tokiomis lėšomis Tautos namuose galėtų būti įrengta klasikinės muzikos M. K. Čiurlionio koncertų salė ir Atgimimo istorijos salė.

Ankstesnis Vilniaus meras Artūras Zuokas net buvo prisižadėjęs Tautos namų projektą įgyvendinti iki 2018 metų. „Tai būtų buvę labai simboliška. Aktą 20 signatarų 1918 metais pasirašė išnuomotame kambaryje, o tas sklypas ant Pamėnkalnio, ko gera, buvo vienintelė bendruomeninė jaunos Lietuvos valstybės nuosavybė. Apsaugoti ir grąžinti šį istorinį sklypą visuomenei yra valstybės garbės reikalas“, – pažymėjo A. Gudelis.

Lietuvių mokslo draugijos nariai Jonas Basanavičius, Juozas Kairiūkštis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Emilija Vileišienė, Antanas ir Jonas Vileišiai, Antanas Zmuidzinavičius, Antanas Smetona ir kiti ant Tauro kalno Vilniuje 1911 metais, kai buvo išrinktas sklypas Tautos namų statybai./Aleksandro Jurašaičio nuotrauka

Istorinis testamentas

Atrodė, kad ledai pajudėjo. 2012 metų vasario 15 dieną buvo priimta Tautos namų rezoliucija, kuria Vilniaus taryba pareiškė, kad „būsimasis kultūros centras turi tapti vienu iš naujojo Lietuvos valstybingumo simbolių, kad tai yra istorijos testamentas Vilniaus miestui“. Vietos politikai rezoliucijoje Tautos namų projektą pripažino kaip visuomenės užsakymą Lietuvos valstybei ir jos sostinei Vilniui ir pakvietė nevyriausybines organizacijas bei valstybės institucijas, visuomenę ir bendruomenes prisidėti prie Tautos namų projekto įgyvendinimo.

Be kita ko, rezoliucijoje pažymėta, kad Vyriausybė priėmė nutarimą siekti iki 2018 metų įgyvendinti Tautos namų projektą nepaisant sudėtingos valstybės ekonominės padėties.

Sklypo nuoma baigiasi

Tačiau juridinės galios neturinti rezoliucija iš sąstingio ilgai nepajėgė išjudinti projekto idėjos. Pirmiausia buvo neaišku, ką daryti su griūvančiais Profsąjungų rūmais, kurių vietoje (ar juos rekonstravus) turėtų iškilti Tautos namai.

Dabartinis pastato savininkas – UAB „VPIC Vilnius“. Bendrovė sklypą po pastatu nuomojosi iš Vilniaus miesto savivaldybės. Sklypo valdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Nuomos sutartis baigiasi liepos 2 dieną.

Tačiau, kaip „Lietuvos žinias“ informavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis, kol kas ši tarnyba nėra gavusi jokio rašto iš Vilniaus miesto savivaldybės dėl žemės sklypo nuomos pratęsimo. „Pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 260, nuomininkas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos pratęsimo turi kreiptis ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki nuomos sutarties pabaigos“, – sakė jis.

Pasiteiravus savivaldybės administracijos atstovų, kodėl nebuvo kreiptasi dėl nuomos sutarties pratęsimo, „Lietuvos žinioms“ buvo atsakyta, kad dėl to į savivaldybę nesikreipė pastato savininkas.

Antanas Gudelis: "Jei Vyriausybė nuo šio reikalo nusišalins, o investuotojas bus tolimas nuo Tautos namų idėjos, gražus projektas gali žlugti."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Palengvinimas investuotojui

Vakar merijos išplatintame pranešime spaudai meras Remigijus Šimašius teigia: „Ilgą laiką buvę Profsąjungų rūmai nesulaukia jokių investicijų: pastatas apleistas, o vilniečiai ir miesto svečiai neturi deramos simfoninių koncertų salės. Todėl mes imamės aktyvių veiksmų, kurie leis efektyviau ieškoti investuotojo ir išjudinti šį apmirusį objektą.“

Čia pat cituojama savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė. Anot jos, projektas ilgą laiką buvo įstrigęs dėl reikalavimo išsaugoti visuomeninį žemės naudojimo būdą. „Tai kėlė reikalavimą investuotojams statyti 51 proc. bendro pastato ploto kaip visuomeninės paskirties objekto. Tik likęs plotas galėjo būti komercinis. Toks projektas nebuvo finansiškai gyvybingas, paprastai sakant – pastatas toliau griūva, nes neatsiranda investuotojo, norinčio investuoti šiomis sąlygomis. Todėl ieškome miestui naudingiausio sprendimo“, – pranešime aiškina A. Vaitkunskienė.

Jame teigiama, kad siekiant šį objektą padaryti patrauklesnį privačioms investicijoms, praėjusį rugsėjį buvo nuspręsta pakeisti žemės naudojimo būdą į rekreacinį. Kartu liko galioti Vilniaus bendrojo plano sprendiniai, kurie reikalauja ant Tauro kalno įgyvendinti projektą su viešiems renginiams pritaikyta viešąja erdve. Taigi, pasak savivaldybės pranešimo, investuotojas privalės atliepti visuomenės interesą – įgyvendinti visuomeninės paskirties projektą, tačiau galės gauti didesnę investicijų grąžą – komercinė objekto dalis galės būti didesnė nei 50 procentų.

„Savivaldybė sieks atnaujinti derybas su dabartiniu pastato savininku dėl koncertų salės projekto realizavimo naujomis sąlygomis“, – toliau aiškinama pranešime. Tik įdomu, kiek galės padidėti komercinė objekto dalis – iki 60 ar 99 procentų?

Savivaldybė pabrėžia, kad projekto ašimi turėtų tapti simfoninės muzikos salė, šią idėją esą palaiko kultūros atstovai, o vienas galimų salės naudotojų – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, šiuo metu įsikūręs Kongresų rūmuose. Savivaldybė tikisi, kad prie šio valstybei svarbaus projekto finansavimo prisidės Vyriausybė.

Siekiama atnaujinti derybas su pastato savininku dėl jam palankesnių sąlygų./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ar Vyriausybė nusišalins?

„Tautos namų santaros“ pirmininkas A. Gudelis savivaldybės pareiškimus komentavo be optimizmo. „Kol kas sunku pasakyti, ką reiškia komercinio ploto išplėtimas. Gal investuotojas gerokai išplės tą plotą, gal kokį viešbutį įtrauks į šį kompleksą. Visko gali būti. Tokie pokyčiai – savivaldybės sprendimas. Mes, visuomenininkai, nebuvome kviesti, mūsų niekas neklausė. Savivaldybė taip pasielgė ieškodama išeities. Bet ar tai išeitis? Matyt, toks sprendimas priimtas spaudžiant pastato savininkams. Dabar svarbiausia – kas bus daroma toliau“, – kalbėjo jis.

A. Gudelio įsitikinimu, jei Vyriausybė nuo šio reikalo nusišalins, o investuotojas bus tolimas nuo Tautos namų idėjos, gražus projektas gali žlugti. „Abejoju, kad dabartinis savininkas būtų pajėgus įgyvendinti tokio masto projektą. Kol kas to iš jo nebuvo matyti. Mano nuomone, pastatą turėtų perimti valstybė. Nes tai nacionalinio masto projektas. Be valstybės idėja „nevažiuos“. Komercializacija gali išplauti visas projekto kultūrines vertes. Nesakau, kad komercinės veiklos visai neturi būti. Ji gali būti, bet neturi dominuoti, o tik papildyti kultūrinę komplekso paskirtį“, – sakė A. Gudelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"