TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nerimo ruduo ateina anksčiau

2009 06 17 0:00
Premjeras A.Kubilius koalicijos partneriams šiandien turėtų pateikti priemonių planą, kaip užkamšyti biudžeto skyles.
Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Valdantieji ruošiasi dar vasarą gelbėti tuštėjantį šalies biudžetą, nors išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė visai neseniai ragino luktelėti iki rudens.

Jeigu valdantiesiems pavyks įgyvendinti naujausius sumanymus, jau nuo rudens 1 mlrd. litų bus apkarpytos valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, neoficialiais duomenimis, padidės iki 21 procento.

Premjeras Andrius Kubilius šiandien per koalicijos partnerių susitikimą žada pristatyti planus, kaip gelbėti skylėtą valstybės biudžetą. Vakar Vyriausybės vadovas aiškino, kad tam tikri teisės aktai gali būti pakeisti jau birželio-liepos mėnesiais. A.Kubilius pripažino, kad gali būti peržiūrėtos socialinės išmokos, o nuo kitų metų bus pradėtas pensinio amžiaus ilginimas. Valdžia svarsto galimybę pratęsti kai kurių PVM lengvatų galiojimą.

Nėra ko laukti.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma LŽ tvirtino, kad būtini sprendimai pribrendo, laukti nėra ko. "Juos palikus paskutiniams metų mėnesiams, vėliau gali kilti sunkumų. Tikiuosi, kad koalicijos partneriai greitai susitars ir teisės aktai Seimui bus pateikti šio mėnesio pabaigoje. Juos būtų galima priimti liepą, kad nuo rugpjūčio įsigaliotų mokesčių ir biudžeto pakeitimai", - kalbėjo parlamentaras. Jo nuomone, peržiūrint biudžetą reikėtų atkreipti dėmesį į valdžios institucijas, kurios turi nebūtinų išlaidų, o tai yra praslydę pro biudžeto karpytojų akis. "Paskelbta faktų apie etatų didinimą. Manau, institucijas reikėtų bausti už tokius dalykus, - aiškino J.Razma. - Tikiuosi, kad makroekonominių rodiklių prognozės nebus tokios, kad tektų imtis biudžetininkų atlyginimų klausimo."

Žada priešintis

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos atstovai tvirtina, kad priešinsis drastiškam biudžeto perskirstymui ir mokesčių kėlimui. "Karpyti ir taupyti reikia pagrįstai. Korekcijos turi būti minimalios. Be to, būtina peržiūrėti mokestinės aplinkos įstatymus. Savo nuomonės laikysimės griežtai", - LŽ teigė frakcijos seniūnas Laimontas Dinius. Jo teigimu, frakcija vieningai sutaria, kad mokesčių kėlimas - ydinga praktika. Esą tai parodo labai prastas mokesčių surinkimas. L.Diniaus tvirtinimu, frakcija pasisako už kai kurių mokesčių lengvatų išsaugojimą. "PVM didinimas esant tokiai situacijai neleistinas. Toks sprendimas pražūtingas, mes jam pritarti negalime", - aiškino parlamentaras.

Liberalai - neapsisprendę

Galimybę padidinti PVM skeptiškai vertina ir liberalieji koalicijos partneriai. Tai vakar tvirtino Liberalų sąjūdžio vadovas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo teigimu, toks žingsnis gali dar labiau sumažinti vartojimą. Ministras aiškino, kad koalicijos partneriai sutaria dėl to, jog reikia peržiūrėti biudžeto pajamas ir išlaidas, tačiau skiriasi požiūriai, kokios priemonės gali būti efektyviausios. "Nuolatinis biudžeto pajamų didinimas keliant mokesčius ir biudžeto išlaidų mažinimas veda į dar didesnį ekonomikos susitraukimą", - sakė E.Masiulis.

Liberalų frakcijos Seime seniūnas Audrius Endzinas LŽ aiškino, kad šiais klausimais frakcija sprendimo dar nepriėmė. Kam liberalai priešinsis, A.Endzinas pasakyti nepanoro. Jis teigė dar nematęs Vyriausybės siūlymų.

Panašiai kalbėjo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime vadovas Vytautas Bogušis - konkrečių siūlymų frakcijos nariai esą nematė, todėl jų nesvarstė.

Galime skolintis

"Jei klaustume, kuris iš nepopuliariųjų sprendimų šioje situacijoje būtų priimtiniausias, sakyčiau, kad PVM tarifo didinimas", - LŽ vakar teigė ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tačiau jis pridūrė, kad faktas, jog Lietuvai pavyko išplatinti 500 mln. eurų vertės euroobligacijų paketą, yra geras ženklas, rodantis, kad galbūt "nebereikia savęs smaugti" ir galima toleruoti didesnį biudžeto deficitą, skolinantis tarptautinėje finansų rinkoje. "Bet koks išlaidų karpymas ir mokesčių didinimas dar labiau komplikuos biudžeto padėtį ateityje, nes ekonomikoje visi procesai ir veiksniai tarpusavyje susiję. Mokesčių didinimas dar labiau užgniauš vartojimą, sumenkins perkamąją galią, pakirs žmonių optimizmą. Makroekonominiu požiūriu jis nėra sveikintinas", - kalbėjo analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"