TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neringa: kada pagaliau baigsis nežinomybė?

Aistros dėl Preilos botelių kaista. Artimiausiu metu Vyriausybei teks spręsti dilemą, kaip elgtis, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis liktų sveika.    

Grupė žinomų paminklosaugininkų ir keli Seimo nariai kreipėsi į aukščiausius krašto vadovus ragindami apsaugoti į pasaulio kultūros paveldo sąrašą įrašytą Kuršių neriją nuo nelegalių statinių. 

Kreipimąsi pasirašiusiųjų nuomone, vykdant teismų sprendimus Neringoje išdygę vadinamieji Arvydo Sabonio boteliai turi būti kuo greičiau nugriauti. 

Ragina apsaugoti

Autoriai įsitikinę, kad šių statinių įteisinimas kirstų per Lietuvos žmonių pasitikėjimą teisingumu, kiltų grėsmė, kad Kuršių nerija pateks į pasaulinį pavojuje esančio paveldo sąrašą. Be to, jie pabrėžia, kad toks įteisinimas ne tik prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemai, bet ir iš esmės keičia susiformavusį Kuršių nerijos kraštovaizdį. Kreipimąsi pasirašė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) narys Gediminas Jusys, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė, Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Naglis Puteikis, Vytenis Andriukaitis, Gintaras Songaila. 

Jei Vyriausybė nepaisytų teismų sprendimų dėl statybų neteisėtumo ir nuspręstų pritarti botelių Kuršių nerijoje įteisinimui, ji paneigtų savo pačios sprendimus ir konstitucinius teisinės valstybės principus, tuo įsitikinę kreipimąsi pasirašę paminklosaugininkai ir politikai. R.Pakalnis per vakar surengtą spaudos konferenciją teigė, kad iki vasario 1 dienos Lietuva turi UNESCO informuoti apie Kuršių nerijos būklę. "Ką mes galime pranešti? Kaip atrodysime, jeigu pranešime tai, ką planuoja Vyriausybė", - sakė R.Pakalnis. 

Siūlo susitarti

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis prieš kelias savaites yra sakęs, kad A.Sabonio botelius nuspręsta įtraukti tarp kelių dešimčių pastatų, dėl kurių siūlomi taikos susitarimai. Šiuos statinius ketinama įtraukti į naują KNNP planą, kuris turėtų būti parengtas kovo pabaigoje. Sprendimą, įpareigojantį nugriauti Neringoje botelius, 2010 metais priėmė Aukščiausiasis Teismas (AT).

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius vakar teigė, kad AT sprendimo niekas nekvestionuoja - jis turi būti vykdomas. Tačiau pabrėžė, kad taip pat reikėtų įteisinti šiuos statinius, kad juos stačiusieji pagal tuo metu išduotus leidimus, kurie paskui buvo pripažinti neteisėtais, "neliktų kvailio vietoje". "Kad ir mokesčių mokėtojai neliktų kvailio vietoje, kai jiems teks kompensuoti už nugriautus statinius", - sakė R.Šimašius. 

Ministro žiniomis, iš 40 atvejų, kuriuos nagrinėjo Vyriausybės darbo grupė, Kuršių nerijoje nėra nė vieno, kad pastatas būtų statytas neturint teisėto leidimo. Jis teigė matąs prasmę svarstyti, ar nereikėtų patikslinti KNNP tvarkymo schemos, pagal kurią dalis pastatų, kuriuos teismas nurodė nugriauti, būtų įteisinti.

"Aišku, pakeitus teisinį reguliavimą kitaip atrodytų teisinė bazė, ir teismo sprendimas šiuo atveju galėtų būti peržiūrimas", - teigė teisingumo ministras. Tačiau R.Šimašius pabrėžė, kad AT priimtas sprendimas dėl statinių nugriovimo yra logiškas ir teisėtas pagal šiuo metu galiojančią teisinę bazę. "Vyriausybės galioje yra tą teisinę bazę tam tikrais aspektais pakeisti", - teigė ministras.

Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus: 

Daugiau kaip šešerius metus besitęsianti nežinomybė visoms šalims kainavo didelius pinigus, prarasta daug laiko, investicijų, suduotas smūgis ne tik Neringos kurorto, bet ir visos Lietuvos  prestižui. Nugriovę statinius mes paliksime didelę žaizdą ne tik šių objektų savininkų, bet ir bendruomenės, Neringos turistų, besidžiaugiančių tomis sutvarkytomis teritorijomis, širdyse. Nežinomybė jau nubaudė minėtųjų pastatų šeimininkus, o valstybės institucijos, derinusios projektus, vėliau, pasikeitus įstaigų vadovams, atsisakiusios savo derinimo, sumenkino ne tik savo, bet ir valstybės įvaizdį. Institucijų atstovai, visus šiuos metus "nematę" vykdomų statybų pažeidimų, mano nuomone, diskreditavo save žmonių akyse.

Pastaruosius dvejus metus Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo sudarytos darbo grupės, apimančios visas suinteresuotas institucijas, visuomenines organizacijas, kad pagaliau būtų patvirtinti planavimo dokumentai, užtikrinantys darnią Kuršių nerijos plėtrą. Į šių komisijų darbą įsitraukė ir spaudos konferencijoje dalyvavę asmenys - gerbiamieji Romas Pakalnis ir Jūratė Markevičienė. Šių komisijų dėka buvo suformuota išskirtinė visuotinė teritorijos vertė. Minėtieji asmenys turėjo teisę dalyvauti visose tvarkymo plano ir savivaldybės bendrojo plano viešo svarstymo procedūrose, vykusiose Neringoje, tačiau to nedarė. Ir dabar, kai Kuršių nerijos darniai plėtrai svarbūs dokumentai netrukus turėtų būti patvirtinti, akivaizdu, kad mėginama pristabdyti priėmimo procesą.  

Panašiai buvo elgiamasi ir 2010 metais Seime priimant Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir zonų ribų planą. Labiausiai man, devintą mėnesį dirbančiam tarybos nariui, nesuprantami vien tik tarybai metami kaltinimai. Juk detalusis planas, pasiekęs tarybą, jau būna suderintas su visomis institucijomis. Taryba priima sprendimą remdamasi profesionalų išvadomis. Tai kodėl šiandien nekalti žmonės visuomenei pristatomi kaip nusikaltėliai? Esu įsitikinęs, kad statinių griovimas žmonių sąmonei suteiktų psichologinį diskomfortą, kitaip tariant, tai būtų psichologinis vandalizmas. Negalima, kaip šiandien išgirdau sakant, mašiną pavogusio nusikaltėlio lyginti su pastatų savininkais, kurie juos statė gavę visus leidimus, įregistravo statinius Nekilnojamojo turto registre arba tokius statinius įsigijo. Tai nesulyginami dalykai. 

Man atrodo, kad dabar ne laikas kaltinti vieniems kitus. Reikia ieškoti kompromiso, pozityvaus sprendimo Neringos žmonių, svečių ir turistų labui. Ir UNESCO, ir kitos organizacijos įpareigojo mus saugoti Kuršių neriją. Tai darome ir darysime: rūpinsimės kopomis, miškais, vandenų apsauga, paukšteliais bei žvėreliais. Tačiau pasaulis mūsų nesuprastų, jei nesirūpintume ir mūsų žmonių dabarties gyvenimu, jų ateities vizija. Manau, kad pasikliaudami sveiku protu rasime kompromisą. 

Labai atsakingai pabrėžiu, kad būtent ši Vyriausybė iš esmės ėmėsi spręsti įsisenėjusias Kuršių nerijos problemas, prakalbo apie viešąjį interesą ir įvardijo, kad nuostolių atlyginimas taip pat yra viešasis interesas. Todėl esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai dar labiau nukentėtų Lietuvos žmonės. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"