TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neringiškiai gavo grybų privilegiją

2010 08 25 0:00
Teigiama, kad gamta nenukentės, jei ribotas skaičius žmonių Neringos rezervatuose rudenį rinks grybus.
LŽ archyvo nuotrauka

Neringiškiams suteikta dar viena privilegija - jie vieninteliai Lietuvoje jau šį rudenį galės grybauti Kuršių nerijos rezervatuose. Jie rinks ne tik visiems žinomus, bet ir iki šiol jokiai rūšiai nepriskiriamus čia augančius grybus.

Prasidėjus grybavimo sezono įkarščiui išskirtinių galimybių pripildyti savo pintines miško gėrybėmis turės Neringos gyventojai. Negana to, kad jie vieninteliai neatlygintinai naudojasi per Kuršių marias keliančiais keltais, jiems suteikta išimtis nuo rugsėjo iki lapkričio grybauti ir uogauti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) gamtiniuose rezervatuose, išskyrus Didžiojo kopagūbrio mišku neapaugusias teritorijas - pilkąsias bei baltąsias kopas. Iki šiol į gamtinius rezervatus kelti koją buvo draudžiama ištisus metus visiems be išimties Lietuvos gyventojams.

Šį rudenį įsigaliosiančią "grybų privilegiją" Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims suteikė Vyriausybė. Naujausiais duomenimis, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje skaičius artėja prie 4100. Tačiau realiai Kuršių nerijos gyvenvietėse įsikūrę apie 2500 žmonių. Visi kiti yra tik nekilnojamojo turto savininkai, gyvenamąją vietą Neringoje deklaravę tik dėl galimybės nemokamai keltis keltu per Kuršių marias.

Mažina skriaudas

Naujosios privilegijos šalininkai teigia, kad saugomose teritorijose įsikūrę žmonės ir taip patiria įvairiausių suvaržymų, todėl bent tokia išimtimi stengiamasi palengvinti jų gyvenimą.

KNNP direkcijos vadovo Tomo Tukačiausko teigimu, panašus požiūris pastaruoju metu įsigali ir kitose saugomose teritorijose. "Netoli Čepkelių raisto gyvenantiems žmonėms leista ten spanguoliauti, nors anksčiau tai buvo draudžiama", - pavyzdį pateikė jis.

Anot T.Tukačiausko, kelis dešimtmečius visuose KNNP rezervatuose galiojo griežta tvarka. Čia lankytis galėjo tik parko darbuotojai ir gamtininkai. Prieš kelerius metus ankstesniosios KNNP vadovybės nurodymu rezervatai nuo atėjūnų buvo aptverti vielos tvoromis. Tai sukėlė didžiulį vietos gyventojų, kurie pasijuto tarsi indėnai rezervacijose, nepasitenkinimą.

Kuršių nerijoje yra du rezervatai: Grobšto - netoli Nidos, Naglių - tarp Juodkrantės ir Pervalkos. KNNP direkcijos vadovas mano, kad didelės žalos gamtai nebus padaryta, jei ribotas skaičius žmonių rudenį gamtiniu požiūriu jautriose teritorijose rinks grybus. "Juk paukščiai tokiu metu jau yra užauginę jauniklius, o kai kurie jau ir išskridę žiemoti. Žvėrių jaunikliai taip pat jau yra sustiprėję ir moka pasislėpti. Tačiau vaikščioti kopomis bus draudžiama, be to, ten grybai ir neauga" - sakė T.Tukačiauskas.

Gaudys pažeidėjus

Kontroliuoti, ar teisėtai naudojamasi grybų privilegija, galės KNNP direkcijos darbuotojai, miškininkai ir gyvosios gamtos inspektoriai.

Patys neringiškiai, nors ir džiaugiasi jiems suteikta išimtimi, piktinasi, kad eidami grybauti ar uogauti turės pasiimti asmens dokumentą. Mat sučiuptiesiems gamtos rezervatuose atvykėliams ir be dokumentų miško gėrybes renkantiems neringiškiams teks mokėti baudą nuo 50 iki 100 litų.

Burba dėl dokumentų

"Juodkrantiškiai išėję grybauti į mišką nemato, kur baigiasi paprastas miškas, o kur prasideda rezervatas. Ankstesniais metais ne vienam jų yra tekę mokėti baudą. Aš pati nematau nieko bloga, kad einant grybauti reikia pasiimti asmens tapatybės kortelę ar pasą. Tačiau mano vyras burbuliuoja, esą kodėl jam, senam juodkrantiškiui, reikia įrodinėti, kad jis čia gyvena", - juokėsi LŽ kalbinta juodkrantiškė Angelina Stakauskienė.

Ji sakė, kad šiuo metu miškuose aplink Juodkrantę grybų nedaug. Tačiau vietos gyventojai pastebėjo, jog čia atsirado iki tol nematytų grybų. "Vieni juos vadiname auksiniais, kiti - raudonaisiais baravykais. Jie atrodo gražiai, tačiau turi ilgesnį kotą ir mažesnę kepurėlę. Aš jų nerinkčiau, nes iki šiol tokių grybų nebuvau mačiusi. Tai nėra nei zuikio baravykai, nei šilbaravykiai", - tikino A.Stakauskienė.

Auga tik Kuršių nerijoje

Grybus tyrinėjantys mikologai ir botanikai teigia, kad informaciją apie naująją rūšį juos pasiekė po 2006 metais įvykusio didžiojo gaisro Alksnynėje. Tačiau vietos gyventojai šių grybų randa jau gerą dešimtmetį.

"Naujieji grybai iki šiol nepriskiriami jokiai žinomai rūšiai. Jie nėra apibūdinti, todėl net negalime sakyti, ar tai baravykai, ar koks nors kitas grybas", - LŽ aiškino Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė.

Jos žiniomis, labai panašūs grybai auga ir Šiaurės Amerikoje, ir Šiaurės Europoje bei Europos kalnuose. "Nors išvaizda Kuršių nerijoje randamas grybas labai panašus į europietiškąjį, bet pagal genetiką panašesnis į amerikinį", - sakė J.Motiejūnaitė.

Mokslininkė kol kas negalinti tvirtai pasakyti, kaip šis naujokas atklydo į Lietuvą, tačiau pagal vieną hipotezių, tai gali būti koks nors seserinis amerikinio grybo porūšis. "Arba mažo arealo, vietinio paplitimo miegojusi rūšis, kuri atsigavo pasikeitus klimatinėms sąlygoms", - spėliojo mokslininkė.

J.Motiejūnaitė negąsdina grybautojų ir nedraudžia rinkti naujųjų "girios pulkaunykų". "Jie valgomi, tik jie nėra labai skanūs. Skoniu jie toli gražu neprilygsta tikrajam baravykui ir net šilbaravykiui", - perspėjo mikologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"