TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nersime į muziejų Baltijos dugne

2012 07 11 7:35

Nykstant jūriniam paveldui jau svarstoma galimybė Baltijos jūros dugne įrengti nuskendusių senovinių laivų muziejų, atvirą visiems smalsuoliams, turintiems naro licenciją. 

Kaip vieną tokio muziejaus vietų Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai įvardija jūros dugne susiformavusį unikalų per hektaro dydžio smėlio skulptūrų kanjoną netoli Palangos, apie kilometrą nuo kranto.

Idėją palaiko ir nardymo paslaugas teikiantys verslininkai. Tačiau jie tikina, kad istorinių laivų liekanų muziejui yra per mažai, esą smalsuolius labiau trauktų gerai išsilaikę ir ten nuskandinti laivai.

Iškelti ir nuskandinti

Vadinamieji jūriniai skansenai - etnografiniai kraštotyros muziejai vandenyje - labai populiarūs Skandinavijos valstybių vandenyse. Pasak KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, akademiko Vlado Žulkaus, mintis įrengti povandeninį skanseną ir Lietuvoje kilo dėl nykstančio jūrinio paveldo.

"Baltijos jūros priekrantėje mūsų pajūryje yra likę mažiausiai 200 metų senumo nuskendusių medinių laivų. Jie guli 3-4 metrų gylyje, daužomi bangų, ypač per audras, ir pamažu nyksta. Kai kurie jų laikinai jūros paplaunami į krantą, vėliau vėl nešami atgal, tai užnešami smėliu, tai vėl atidengiami. Žmonės beveik nieko nežino apie šiuos nuo XVI iki XIX amžiaus senumo radinius", - LŽ vakar sakė buvęs ilgametis KU rektorius, archeologas V.Žulkus.

Prie mūsų krantų dugne guli prekybinių, žvejybinių, karinių laivų, kurie yra nuo 16 iki 25 m ilgio. "Vienas XVII amžiaus antrosios pusės laivas aptiktas netoli Būtingės, kitas 15 m ilgio - tarp Šventosios ir Palangos, jis gali būti vietinių kuršių statytas. Tarp Palangos ir Nemirsetos nuskendę priekrantėje nyksta dar du mediniai laivai, kurių amžius gali siekti net 500 metų", - įdomius objektus vardijo mokslininkas.

Jo teigimu, šį istorinį, kultūrinį ir archeologinį paveldą galima būtų iškelti, restauruoti ir eksponuoti krante. Taip pat galima užkonservuoti ir laikyti muziejuje krante arba... nuskandinti kitoje vietoje. "Pirmieji du siūlymai - labai brangūs. Skandinavai vieną istorinį laivą buvo iškėlę, jį konservavo ir laikė doke, tačiau jo išlaikymas buvo toks brangus, kad buvo priversti nugramzdinti atgal į jūrą. Tad ir mes manome, kad bent keturis istorinius laivus reikia iškelti ir juos visus nugramzdinti jūroje pasirinktoje vietoje ", - svarstė V.Žulkus.

Unikali vieta

Preliminariais V.Žulkaus skaičiavimais, vieno laivo iškėlimas, ištyrimas ir nugramzdinimas jūroje kainuotų apie 100 tūkst. litų, vietą muziejui taip pat dar reikėtų parinkti. "Vienas variantų - netoli Palangos apie kilometrą nuo kranto jūroje esantis didžiulis povandeninis kanjonas su smėlio gūbriais, siekiančiais apie 4 metrus. Tai unikali vieta su prieš tūkstančius metų susiformavusiu Baltijos dugnu. Kita galima vieta - greta vieno kurio nors geriausiai išsilaikiusio Antrojo pasaulinio karo laikų laivo", - vardijo profesorius.

V.Žulkaus nuomone, išsprendžiami net opiausi klausimai - laivų iškėlimo finansavimas, jų priežiūra, lankytinos vietos reklama, informacijos sklaida. Juk pinigų galima gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, finansiškai galėtų prisidėti ir uoste veikiančios bei uosto plėtra užsiimančios įmonės. "Administruoti muziejų galėtų Lietuvos jūros muziejus, o ekskursijas rengtų nardymo centrai. Laivai būtų nuskandinti apie 15 metrų gylyje, tad užtektų ir minimalios klasifikacijos naro licencijos. Taip laivai būtų apsaugoti nuo audrų, be to, jie galėtų būti universiteto studentų praktikos objektu", - laivų muziejaus po vandeniu naudą aiškino archeologas.

Siūlo nuskandinti "Meridianą"

Tačiau norint laivų muziejų padaryti patrauklų vien senovinių sudužusių medinių laivų esą neužteks. Uostamiesčio nardymo centro "Oktopusas" vadovo Arūno Vainoros nuomone, reikėtų nuskandinti daugiau laivų, ypač esančių krante ir keliančių galvos skausmą Klaipėdos valdžiai.

"Turistai nemokės pinigų vien už tai, kad nuplauktų kilometrą į jūrą ir pamatytų po vandeniu sudėtus vien laivo korpuso likučius. Greta tų senovinių laivų liekanų galima nuskandinti net "Meridianą", dėl kurio vis ginčijamasi ir nerandama pinigų, o laivas juk pūva. Krante yra ir daugiau tokių laivų", - LŽ sakė naras. Jo manymu, jūros kanjonai prie Palangos nėra tinkama vieta muziejui, nes ten prastas matomumas. "O štai ties Juodkrante vanduo yra palyginti skaidrus ir švarus, o dugnas - vien smėlis", - sakė A.Vainora.

Tikisi valstybinio požiūrio

Idėja jūroje po vandeniu įrengti muziejų priimtina ir Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad skiriant finansavimą turėtų prisidėti ir valstybė. "Pagaliau turime aiškiai parodyti, kad esame jūrinė valstybė, tad jūrinio paveldo išsaugojimas ir jo naudojimas visuomenės reikmėms turėtų būti ir vyriausybės institucijų reikalas", - LŽ sakė jis.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė taip pat pritarė idėjai pamėginti įrengti povandeninį skanseną. "Laivus nuskandinti kitoje vietoje racionalesnė idėja nei juos ištraukti ir saugoti sausumoje", - LŽ sakė muziejaus direktorė. Vakar povandeninio muziejaus įrengimo galimybės buvo pristatytos uostamiesčio merijos Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"