TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nerūšiuodami šiukšlių, jomis užsikasime

2014 01 18 6:00
A.Petkaus teigimu, jegu bus priimtas plastiko pakuočių užstato įstatymas, valstybės iniciatyva bus superkama stiklo, plastiko ir metalo pakuočių tara. Olgos Posaškovos (ELTA) nuotrauka

Blogiausia, ką galime padaryti stengdamiesi atsikratyti šiukšlių – išvežti jas į sąvartynus. Geriausia būtų surūšiuotas šiukšles perdirbti.

Viešoji įstaiga „Mes darom“, išgarsėjusi pavasario švarinimosi akcijomis, drauge su Aplinkos ministerija bei UAB „Ekokonsultacijos“ apskričių centruose pradėjo rengti seminarus, kuriuose savivaldybių vadovams ir miestų bei kaimų gyventojams aiškinama, kaip tinkamai tvarkyti atliekas. Juk nosį riečiantis kvapas, anot aplinkosaugos specialistų, yra niekis, payginti su tuo, kiek blogo gamtai ir žmonėms padaro netinkamai šalinamos šiukšlės.

Aplinkos viceministras Almantas Petkus Panevėžyje vykusiame seminare priminė, kad dar prieš 20 metų Lietuvoje buvo 800 sąvartynų, o šiuo metu jų turime tik 11. Beje, visur, kur būta sąvartynų, liko užterštas gruntas, kurį išvalyti nemažai kainuos, o išvalymo išlaidos bus įskaičiuoti į atliekų surinkimą, tad jis neabejotinai brangs. Anot A.Petkaus, Aplinkos ministerija yra parengusi plastiko pakuočių užstato įstatymą. Jeigu jis bus priimtas, netrukus valstybės iniciatyva bus superkama stiklo, plastiko bei metalo pakuočių tara.

Viešosios įstaigos „Mes darom“ direktoriaus Karolio Sargūno teigimu, apklausos parodė, kad rūšiuoti atliekas žmonėms patinka. Apklaustieji sakė, jog tai daro ne dėl ekonominės naudos, o todėl, kad jiems rūpi gamta, be to, neslėpė, jog rūšiuoti yra įdomu. Tačiau į klausimą, kodėl vis dėlto nerūšiuoja šiukšlių, žmonės atsakė manantys, kad net išrūšiuotos jos patenka į tą patį sąvartyną.

UAB „Ekokonsulatcijos“ vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė tvirtino, jog tik 20 proc. žmonių perkamų prekių tenkina jų esminius poreikius, o 80 proc. prekių skirta jų turimam statusui išlaikyti. Tad tikėtina, kad anksčiau ar vėliau visos statusui išlaikyti skirtos prekės virs atliekomis. Bendrovės vadovė priminė, kad žmonės dažniau pirktų neįpakuotus gaminius ir jau naudotus daiktus, o pirkiniams naudotų daugkartinius krepšelius.

Anot UAB „Ekokonsultacijos“ projektų vadovės Ingos Silvestravičiūtės, šalių išsivystymas vertinamas pagal tai, kaip jos geba perdirbti atliekas ir kaip panaudoja jas energijai išgauti. Pagal gebėjimą perdirbti atliekas Lietuva kol kas yra "uodegoje", tačiau ši padėtis turėtų pasikeisti 2014-2020 metais. „Mūsų nacionalinis tikslas – sumažinti atliekas sąvartynuose“, - tvirtino I.Silvestravičiūtė. Todėl savivaldybės dar šįmet privalo atnaujinti antrinių žaliavų surinkimo vietas daugiabučių rajonuose bei sutankinti jas taip, kad gyventojas atliekas iki konteinerio neštų ne daugiau kaip 150 metrų.

Strateginiame atliekų tvarkymo plane numatoma, kad kiekvienas daugiabutis turėtų po antrinių žaliavų surinkimo aikštelę. Taip pat savivaldybėms teks pasirūpinti tekstilės atliekų konteineriais. 2015-aisiais kiekvienas privačios valdos savininkas turėtų turėti po kompostavimo dėžę, o iki 2018-ųjų būtina įdiegti virtuvės maisto atliekų surinkimo sistemą. Iki 2016 metų turėtų būti sutvarkyta žaliųjų atliekų surinkimo infrastruktūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"