TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Nervingas" įstatymo tonas sušvelnintas

2011 03 18 0:00

Seimas priėmė lygiai metus tobulintą ir svarstytą, peticijomis bei diplomatinėmis notomis "paženklintą" naujos redakcijos Švietimo įstatymą. Jo atsiradimą akylai stebėjo Lenkija.

Už įstatymo projektą vakar balsavo 76 parlamentarai, prieš - 14, susilaikė 29 politikai. Valdantieji jį atvirai gyrė, opozicija jo nauda abejojo. Įstatymui nepritarė visi trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) atstovaujantys parlamentarai, dirbantys "Tvarkos ir teisingumo" frakcijoje.

Švietimo įstatymas kurtas itin nervingai. Tautinėms mažumoms atstovaujantys politikai pavojaus varpais skambino net dėl mažiausios pataisos. Itin daug protestų kilo dėl siūlymo plėsti dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir siekio suvienodinti lietuvių valstybinės bei gimtosios kalbos programas bei egzaminus. Visą procesą atidžiai stebėjo kaimynė Lenkija. Lemtingo balsavimo išvakarėse Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis jį vadino lakmuso popierėliu, kuris esą parodys Lietuvos pasiryžimą apsaugoti mažumų teises.

Neliks vidurinių mokyklų

Seimas vakar nustatė, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba pamokos turės vykti, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. Tačiau atsisakyta itin aštrios priešpriešos sulaukusio siūlymo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai mokyti du ar tris dalykus. Senasis Švietimo įstatymas, kuris galios iki liepos, numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba. Naujasis įstatymas taip pat numato, kad lietuvių kalbos būtų mokoma jau nuo darželio - tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę turės būti skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Kartu įtvirtintas vienodas lietuvių kalbos egzaminas visų - ir lietuviškų, ir tautinių mažumų - mokyklų abiturientams. Ši tvarka pradės galioti 2013 metais.

Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotu įstatymu numatoma nuo 2015 metų atsisakyti vidurinių mokyklų ir įtvirtinti trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją. Priėmimo metu parlamentarai atmetė siūlymą mokyklose įvesti privalomą tikybos mokymą.

Padės integruotis

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio teigimu, naujajame įstatyme įvertinta bendruomenių vieta, nustatyti švietimo tinklo tvarkymo principai, apgintas neformalusis ugdymas, įteisinta mokyklų tipų įvairovė.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, šis įstatymas - žingsnis į priekį, suteikiantis galimybę mokykloms ir pedagogams dirbti savarankiškai. "Gerbiant ir suvokiant būtinybę integruotis tautinių mažumų mokyklas baigiantiems žmonėms į darbo rinką, į visuomeninį gyvenimą, remiantis gretimų valstybių patirtimi, tikslinga dalį dalykų mokytis valstybine kalba", - pabrėžė ministras. Jis užsiminė, kad tautinių mažumų mokyklų pedagogus rengiant mokyti ir lietuvių kalba papildomai per šiuos ir kitus metus turėtų būti skirta 5 mln. litų. G.Steponavičius tikino, kad vienodas valstybinės kalbos egzaminas nėra reta išimtis. Tokios tvarkos esama ir Lenkijoje, kur visi abiturientai - tiek lenkų, tiek tautinių mažumų - laiko lenkų kalbos egzaminą.

"Niekaip negalėčiau suprasti, kaip galėtų pablogėti santykiai su Lenkija, jei įstatymas numato paprastą dalyką, kad sąlygos vaikams įgyti daugiau žinių, išmokti daugiau kalbų yra pagerinamos", - klausiamas apie galimą Lenkijos reakciją vakar sakė premjeras Andrius Kubilius.

Siaurina teises

Tačiau LLRA atstovų nuomonė priešinga. Pasak Jaroslavo Narkevičiaus, naujasis Švietimo įstatymas blogina dabartines tautinių mažumų teises. "Mes kartais blogus dalykus norime vadinti gražiais žodžiais", - pareiškė jis. Esą jei atimama dabar turima galimybė nuo ikimokyklinės įstaigos iki baigiant mokyklą visus dalykus mokytis gimtąja kalba, vienareikšmiškai galima teigti, kad tai - tautinių mažumų teisių siaurinimas.

Prieš Švietimo įstatymą balsavo ir šeši socialdemokratai, tiek pat "tvarkiečių", po vieną "darbietį" ir "krikščionį". Tarp susilaikiusiųjų - opozicijos atstovai.

Vasario pradžioje pasirodžiusioje Europos Sąjungos Žmogaus teisių agentūros studijoje konstatuota, kad 42 proc. Lietuvos tautinių mažumų atstovų nepakankamai gerai moka lietuviškai. Tai mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"