TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesantaikos obuolį valgys toliau

2010 06 01 0:00
Seimo TTK pirmininkas S.Šedbaras tikisi, kad KT pakeis savo nuomonę.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Seimas, per pusantrų metų taip ir nespėjęs priimti naujo Pilietybės įstatymo, dar kartą ketina pratęsti senojo galiojimo terminą.

Šiandien plenariniame Seimo posėdyje bus siūloma pailginti dabartinio Pilietybės įstatymo galiojimą pusmečiui - iki 2011 metų sausio 1 dienos. Per tuos šešis mėnesius žadama galutinai apsispręsti dėl pagrindinio "nesantaikos obuolio" - dvigubos pilietybės įteisinimo galimybių. Tikimasi, kad priimti sprendimą parlamentarams padės naujas Konstitucinio Teismo (KT), į kurį ketinama kreiptis, išaiškinimas. Prieš ketverius metus KT jau buvo klaustas nuomonės šiuo klausimu. Teismo atsakymas buvo vienareikšmis - dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais. Viliamasi, kad šįkart KT požiūris bus liberalesnis.

Kompromisinis variantas

Naujojo Pilietybės įstatymo projektą parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) teikia svarstyti Seimui. Tikimasi, kad įstatymą pavyks priimti dar per šią sesiją. Iki Naujųjų metų turėtų paaiškėti ir KT nuomonė. Jei projektas įstrigs, neatmetama, kad senojo įstatymo galiojimą teks pratęsti dar kartą.

Daugiausia abejonių kelia TTK palaiminta įstatymo nuostata, numatanti dvigubą pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems po 1990 metų kovo 11-osios ir gavusiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO šalies pilietybę. "Toks mūsų požiūris šiek tiek platesnis ir drąsesnis, nei jau išsakė KT. Apeliuojame į tai, kad Lietuva yra ES, NATO narė, o ryšiai, judėjimas tarp šių valstybių vis intensyvėja. Galbūt galima tikėtis ir KT nuomonės transformacijos", - svarstė komiteto vadovas Stasys Šedbaras.

Paklaustas, kaip vertina Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) požiūrį, esą Lietuvos pilietybė - prigimtinė kiekvieno lietuvio teisė, S.Šedbaras teigė, jog PLB turi suprasti, kad "jos norai ir mūsų Konstitucija, priimta referendumu, iš esmės kertasi". "Seimas gali numatyti labai plačias dvigubos pilietybės ribas, bet KT vėl pasakys, kad to daryti nevalia. Tikiuosi, šįsyk parengtas kompromisinis variantas", - kalbėjo TTK pirmininkas.

Trūksta politinės valios

LŽ vakar kalbinta PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis neslėpė, kad išeivija nekantraudama laukia naujojo Pilietybės įstatymo. "Labai norėtume, jog laikinumas pagaliau baigtųsi. Jau prieš metus vylėmės, kad įstatymas bus priimtas", - sakė ji. Naujausias variantas, anot PLB atstovės Lietuvoje, yra geresnis negu iki šiol siūlyti, tačiau vis tiek neišsprendžia problemos.

"PLB savo nuomonės nekeičia: teisę į dvigubą pilietybę privalo turėti visi lietuviai, ir jokių išimčių čia negali būti", - pabrėžė V.Bandis. Ji mano, kad ne vienus metus svarstant opų klausimą aiškiai trūksta politinės valios.

Dvigubos pilietybės idėją palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie tai ji ne kartą kalbėjo dar kandidatuodama į valstybės vadovo postą.

Taisytas prieš dvejus metus

Seimo patobulintame Pilietybės įstatymo projekte numatyti aštuoni atvejai, leidžiantys asmenims išsaugoti dvigubą pilietybę. Praėjusią savaitę TTK nesutiko, kad išimtys, be minėtų ES ir NATO šalių pilietybę turinčiųjų, būtų daromos ir Šengeno sutarties valstybių narių pilietybę gavusiems asmenims. Į sąrašą taip pat nepateko jokiai kategorijai nepriskirta Šveicarija.

Minėti siūlymai iš esmės pakeitė prieš pusantrų metų prezidentūros parengtą naujos redakcijos įstatymo projektą, tapusį pagrindu svarstomam šiandien. Prezidentūros variantas dvigubą pilietybę leido tik asmenims, iš Lietuvos pasitraukusiems iki nepriklausomybės atkūrimo, ir jų palikuonims, o išvykusiems po 1990-ųjų dvigubos pilietybės nenumatė (tik užsienyje gimusiems jų vaikams). Šį projektą griežtai kritikavo PLB.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad niekas, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus, negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Pastarąjį kartą Pilietybės įstatymas tobulintas 2008-ųjų liepą. Tuomet jo galiojimas buvo pratęstas iki 2010 metų liepos 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"