TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesąžiningam verslui patogus kraštas

2011 10 17 0:00
Š.Keserausko teigimu, Lietuvoje kartelių tikrai yra.
Ritos Stankevičiųtės nuotrauka

Lietuvos rinkos dydis, nedidelė verslo bendruomenė ir glaudūs jos ryšiai daro meškos paslaugą siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.

Konkurencijos tarybai nuo balandžio vadovaujantis Šarūnas Keserauskas tvirtina, kad nesąžiningos konkurencijos atvejus atskleisti kliudo ir užsilikęs sovietinis mentalitetas. Anot jo, skundimas "organams" tuomet nebuvo laikomas geru dalyku. Didžiosiose pasaulio valstybėse dauguma kartelinių susitarimų išaiškinama vienam jos nariui išdavus nesąžiningą veiklą, o mūsų krašte didžiąją dalį tyrimų inicijuoja Konkurencijos taryba.

Apie Konkurencijos tarybos įtaką, jos naudą, ateities perspektyvas, kratą bendrovėje "Lietuvos dujos", kartelinių susitarimų mastą ir tai lemiančias aplinkybes - "Lietuvos žinių" pokalbis su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku.

- Konkurencijos tarybą kol kas sunku lyginti su didžiosiose pasaulio valstybėse veikiančiomis institucijomis - jų turimi svertai ir įtaka yra kur kas didesni. Ko stinga, kad šios institucijos vaidmuo taptų svaresnis?

- Galėtume tobulinti įstatymus, nors šioje srityje nelabai ko trūksta. Didžiausia problema - požiūris į konkurencijos politiką ir ją įgyvendinančią instituciją. Pripažįstu, kad ir Konkurencijos tarybos atstovai turėtų suprantamiau aiškinti, ką gali ir ko negali daryti. Akivaizdžių rezultatų demonstravimas yra geriausia reklama. Tačiau tam mums reikia ir politikų paramos, nes visuomenės nuomonė priklauso nuo to, kaip svarbiausių institucijų vadovai vertina mūsų instituciją, jos veiklą. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kartelis vertinamas kaip vagystė, didelio masto korupcija. Žmonės tai griežtai smerkia. Kol tokio požiūrio nepasieksime savo krašte, tol konkurencijos teisės įgyvendinimas skirsis nuo JAV ar Jungtinės Karalystės.

Bandome lygiuotis į didžiąsias šalis, tačiau mūsų valstybė yra jauna, rinkos ekonomika taip pat atsirado ne taip seniai. Tad dar turime kur tobulėti. Jeigu bus dedama daugiau pastangų, kad konkurencijos politiką įgyvendinanti institucija dirbtų veiksmingiau, padėtis keisis.

- Prieš savaitę paskelbtas Konkurencijos tarybos atnešamos naudos vertinimas. Jame teigiama, kad jūsų vadovaujama institucija vartotojams sutaupo apie 150 mln. litų per metus. Ar galėtumėte drąsiai teigti, kad pasiekiate maksimalų rezultatą?

- Mums buvo svarbu turėti atramos tašką, pagal kurį galėtume save vertinti. Tobulėjimui ribų nėra, tad mūsų veiklos kokybė dar galėtų gerėti. Mums reikėtų ne vien gerą išsilavinimą turinčių ir patyrusių žmonių, pageidautina, kad dalis jų turėtų darbo patirties privačiame sektoriuje, nes vertiname būtent jo veiklą. Tačiau Konkurencijos taryba jau kuris laikas dirba ne visos sudėties. Taryboje turėtų būti penki nariai, o ją sudaro tik keturi ar net trys asmenys. Konkurencijos teisės specialistai, dirbantys kitose institucijose, uždirba iki 10 kartų daugiau. Šioje srityje dirbantys žmonės labai paklausūs, ir juos prisivilioti sudėtinga.

- Užsiminėte, kad Konkurencijos tarybos teikiama nauda galėtų būti gerokai didesnė, jeigu išaugtų asignavimai. O jeigu būtų nuspręsta lėšų nedidinti, gal net jas apkarpyti?

- Jeigu finansavimas būtų sumažintas, sumažėtų ir mūsų institucijos teikiama nauda. Juk pagrindinis mūsų turtas - čia dirbantys specialistai. Jeigu negalėsime jų išlaikyti ir pritraukti naujų, ir tyrimai nebus atliekami taip greitai, taip pat gali smukti jų kokybė. Jeigu neturėsime pakankamai lėšų, pristigsime ir būtiniausių techninių priemonių.

Viena geriausių pasaulio institucijų - Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos tarnyba - įsipareigojusi, kad kasmet į ją investuotas svaras atneštų penkis svarus naudos. Jų biudžeto ir atnešamos naudos santykis yra 1 ir 7, o mūsų - 1 ir 42. Akivaizdu, kad mūsų institucijos veikla labai naudinga. Jeigu skaičiuojama, kad kasmet investavus 3,7 mln. litų atnešame 150 mln. litų naudos, tad investavus 6 mln. galbūt galima tikėtis 250 mln. litų naudos. Tačiau to nuspėti neįmanoma.

- Konkurencijos taryba neseniai atliko kratas bendrovėje "Lietuvos dujos". Ar nesibaiminama, kad įvairios interesų grupės gali kenkti tyrimo eigai?

- Apie patį tyrimą negaliu nieko pasakyti, išskyrus tai, kad Europos komisijai (EK) padėjome atlikti patikrinimus kai kuriose įmonėse. Jokio spaudimo mes nebijome, nes tyrimą atlieka EK. Jai spaudimas neturėtų kelti didelių bėdų. Tokie tyrimai paprastai vykdomi kelerius metus, kai kurie jų trunka dar ilgiau.

- Kylančios degalų, maisto, drabužių ir avalynės kainos žmonėms taip pat itin aktualus klausimas. Ar Konkurencijos taryba turi įrankių, galinčių pažaboti kainų šuolius?

- Nesame kainų reguliatoriai. Anksčiau prie Ekonomikos ministerijos veikusi institucija vykdė kainų reguliavimo funkcijas, bet ne Konkurencijos taryba. Kainos gali didėti dėl daugybės priežasčių. Valstybės institucijos gali tik padidinti konkurenciją rinkoje, palengvinti naujų žaidėjų įsitraukimą į ją. Tai, kaip žaidėjai jaučiasi rinkoje, priklauso nuo valstybės reguliavimo. Mūsų vaidmuo čia pasireiškia kaip konkurencijos advokatų. Labai svarbu, kad valstybė nemažintų konkurencijos rinkoje, nes tuomet rinkos dalyviai galėtų paprasčiau didinti kainas. Kainos gali kilti ir dėl kartelinių susitarimų, tiriame būtent tokius atvejus.

- Ar yra apskaičiuota, kokią žalą dėl nesąžiningos konkurencijos kasmet patiria vartotojai?

- Apie tokius skaičiavimus Lietuvoje nežinau. Anot pasaulio mokslininkų, kartelių išaiškinamumas svyruoja nuo 5 iki 33 procentų. Tad jeigu darytume realią prielaidą, kad išaiškinama tik dešimtadalis tokių atvejų, o Konkurencijos tarybos veiksmai per metus leidžia sutaupyti 150 mln. litų, žala gali siekti ir 1,5 mlrd. kasmet.

Šiandien neturiu pagrindo sakyti, kad išaiškiname visus kartelinius susitarimus. Tačiau, manau, nuo pasaulinių tendencijų neatsiliekame.

- Ar įmanoma atspėti, kiek kartelių šiuo metu veikia mūsų krašte?

- Lietuva nėra unikali valstybė, kurioje karteliai negalėtų egzistuoti arba mes visus juos išaiškintume. Jiems formuotis mūsų mažoje valstybėje susidaro labai palanki aplinka. Kai žmonės vieni kitus pažįsta, daug sunkiau prireikus kažką įduoti dėl susitarimo. Tai daugelio mažų valstybių problema. Lietuvoje kartelių tikrai esama, mes jų aptinkame.

- Kokie rinkos sektoriai Lietuvoje labiausiai kenčia nuo nesąžiningos konkurencijos?

- Nenorėčiau įvardyti konkrečių sektorių, kol neatlikome tyrimų. Tačiau akivaizdu, kad kuo mažiau dalyvių bus rinkoje ir kuo panašesnės bus jų prekės, tuo lengviau jiems bus pasiekti susitarimą. Tokie susitarimai nebūtinai gali būti baudžiami. Yra ir vadinamieji nebylūs suokalbiai, kur nereikia net tartis. Juk esant panašioms prekėms pakanka apsižvalgyti, pamatyti kainas ir pagal tai jas nustatyti. Tai teisėtas elgesys. Draudžiama tik tartis. Lietuva yra palankesnė "nebyliems susitarimams" nei didžiosios pasaulio valstybės.

- Ar nesąžiningą konkurenciją propaguojantys mūsų krašto verslininkai savo išmone ir mentalitetu kuo nors skiriasi nuo užsienio kolegų?

- Pagal išaiškintus kartelinius susitarimus galima daryti išvadą, kad daugeliu atvejų veiksmų derinimas buvo primityvus. Reikšmingiausi karteliniai susitarimai Lietuvoje, kaip ir kitur, daromi kur kas profesionaliau, tad ir juos išaiškinti būtų itin sudėtinga arba net neįmanoma. Svarbiausia mūsų užduotis - sukurti tokias sąlygas, kad jie nebūtų sudaromi.

Visuomet geriausia, kai kartelį išduoda vienas jo narių. Tačiau dauguma bylų kol kas sudaroma mūsų pačių iniciatyva. Galbūt taip yra dėl to, kad santykiai tarp žmonių Lietuvoje glaudesni, mažesnė ir verslo bendruomenė. Veikia ir tai, kad turime sovietinę praeitį, kuomet skundimas valstybiniams "organams" nebuvo teigiamai vertinamas. Juk įskundęs kitą rinkos dalyvį verslininkas turės grįžti į tą pačią rinką ir ten toliau veikti. Kol toks požiūris nepakis, tol išaiškinamumo lygis bus mažesnis, nei galėtų būti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"