TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesibaigianti istorija - Lietuvos istorinis filmas

2015 06 20 6:00
Anot režisieriaus Jono Vaitkaus, istorinių epų kūrimą Lietuvoje stabdo valstybės nenoras skirti tam lėšų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Rengiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, kultūros ministras Šarūnas Birutis žada vėl kelti valstybės užsakymo filmui istorine tema klausimą. Iki šiol valstybės pastangos inicijuoti didelės apimties lietuviško istorinio filmo sukūrimą baigdavosi į orą paleidus milijonus biudžeto lėšų.

„Kultūros ministras Š. Birutis faktą, kad Lietuva iki šiol neturi lietuviškų istorinių filmų apie svarbiausius šalies gyvavimo momentus, vertina neigiamai. Artėjant deryboms dėl biudžeto jis kelia šį klausimą, ypač dėl to, kad netrukus, 2018 metais, minėsime gražią mūsų valstybės sukaktį. Pažymint valstybės atkūrimo 100-metį, būtina skirti daugiau dėmesio filmams, kurie žadintų pagarbą ir meilę Lietuvai, primintų kovotojus už laisvę, svarbius istorinius momentus, kurti. Ministro nuomone, svarbūs ideologiniai ir pilietiškus jausmus žadinantys kūriniai turi būti planuojami ir užsakomi valstybės, prieš tai aptarus ir suderinus su Kultūros ir meno taryba meno kūrinių pobūdį, formą, turinį, kontekstą ir poveikį“, - LŽ perdavė kultūros ministro Š. Biručio patarėja Dalia Vencevičienė.

Užsakius valstybei ar skyrus nemenkas sumas iš biudžeto, inicijuoti filmų istorine tematika kūrimą Lietuva bandė jau ne kartą. Tačiau iki šiol tokie sumanymai liko neįgyvendinti. Kino kritikas Edvinas Pukšta įsitikinęs, kad taip įvyko dėl to, kad epinių filmų gamyba iki šiol būdavo patikima kūrėjams, neturintiems patirties ar gebėjimų suvaldyti tokios apimties darbą, bei prodiuseriams „ataskaitų meistrams“, gerai išmanantiems, kaip atsiskaityti už gautus pinigus, bet ne kaip sukurti filmą.

„Dabar girdime daug diskusijų apie futbolą - pasenusią tvarką sistemoje ir netinkamus žmones vadovybėje. Tą patį galiu pasakyti apie pastarųjų 5-7 metų situaciją Lietuvos kine. Valstybinį pinigų skirstymą kino gamybai vadinu auksiniu čiaupeliu prie lovio. Finansavimą nuolat gauna tie patys asmenys - „vardai“, nesvarbu, ką jie realiai daro. Lietuvos kinui reikia atsinaujinimo, reikia naujų vardų. Jei toliau istorinio filmo kūrimą patikėsime tiems, kurie stovi prie auksinio kranelio, ir ateityje laukia ta pati nykuma“, - teigė jis.

Juosta nepasirodė

Šių metų gegužę pasaulyje garsiam Lietuvos režisieriui Šarūnui Bartui Kanų festivalio paralelinėje programoje pristačius filmą „Ramybė mūsų sapnuose“ („Peace to Us in Our Dreams“), mūsų šalies kino kritikai buvo nustebę.

Režisieriaus pristatytas filmas - autobiografiška kaimo sodyboje besirutuliojanti istorija, čia vaidmenis atlieka pats Š. Bartas, jo dukra Ina Marija Bartaitė, dabartinė gyvenimo draugė smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Tuo metu Lietuvoje laukta visai kito Š. Barto kūrinio - filmo apie pokario Lietuvą „Dovydo akmuo“, žiūrovų dėmesiui žadėto pateikti dar 2014 metais ir iš valstybės sulaukusio beveik maksimalaus tokiems darbams numatyto finansavimo - per 2 mln. litų (daugiau kaip 600 tūkst. eurų).

Šarūnas Bartas /Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Apie istorinio filmo idėją 2008-aisiais prabilęs Š. Bartas žiniasklaidai pasakojo ketinantis remtis rašytojo Vinco Giedros paskutiniu romanu "Sviesk, Dovydai, akmenį!", kuriame atkurta 1948 metais Lietuvoje tvyrojusi baimės atmosfera, enkavėdistų žiaurumai, lietuvių partizanų mūšiai su sovietų kariuomene.

"Sovietų Sąjungos okupacija buvo labai ilgas ir sudėtingas Lietuvos laikotarpis, jo pasekmės negali būti pervertintos. Jaučiu pareigą atiduoti pagarbą visai kartai - tiems, kurie išliko ir vis dar yra tarp mūsų, ir tiems, kurie tuomet paaukojo savo gyvenimą. Jie yra kaip biblinis Dovydas, nes išdrįso mesti akmenį į milžiną. Mes negalėtume vadintis lietuviais be jų", - 2009-aisiais apie planuojamą projektą kalbėjo režisierius.

Dar 2011metų pradžioje, žiniasklaidos kalbinamas apie ateities planus, Š. Bartas minėjo tebesirengiantis kurti „Dovydo akmenį“. Nuo tada informacijos apie šį kūrinį viešumoje nėra. Ar kūrėjas ketina įgyvendinti sumanymą, kuriam gavo solidžią valstybės paramą, taip pat neaišku - pastarąsias kelias savaites nei Š. Bartas, nei studijos „Kinema“, kurios vardu teiktos paraiškos filmą finansuoti, atstovė Jurgita Dikčiuvienė LŽ neatsiliepė nei nurodytais telefonais, nei elektroniniu paštu.

Artėja galutinė data

Kaip nurodė Lietuvos kino centro (LKC), nuo 2012-ųjų koordinuojančio nacionalinio kino gamybą, Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, Š. Barto žadėtam sukurti istoriniam filmui „Dovydo akmuo“ Kultūros ministerija 2011 metais skyrė 700 tūkst. litų (200 tūkst. eurų), 2012-aisiais - 793 tūkst. litų (230 tūkst. eurų), 2013 metais - 621,4 tūkst. litų (180 tūkst. eurų). Visas filmo biudžetas turėjo siekti 4,5 mln. litų.

Finansavimo sutartis su studija „Kinema“, kuri gamina filmą „Dovydo akmuo“, galioja iki šių metų lapkričio 30-osios. Pasak J. Kažukauskaitės-Sarnickienės, nuo šių metų pakeitus taisykles, finansavimo sutartyje numatytas filmo užbaigimo terminas argumentuotu projekto vykdytojo prašymu ir LKC direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas - tik vieną kartą ir ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui.

„LKC nustačius, kad projekto vykdytojas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, iš anksto neinformavęs LKC sumažino įsipareigotą projekto įgyvendinimo apimtį, savo finansinį indėlį ir panašiai, projekto vykdytojas privalo grąžinti LKC permokėtas arba pažeidžiant Kino įstatymo, Taisyklių ar finansavimo sutarties reikalavimus panaudotas lėšas“, - teigė centro atstovė.

Finansavimą nutraukė

Grąžinti lėšų, skirtų taip ir nepasirodžiusio filmo gamybai, iki šiol Lietuvoje neteko nė vienam kūrėjui. Tiesa, teisėsaugininkai net dvejus metus nagrinėjo, ar teisingai už išleistus valstybės pinigus atsiskaitė didžiausio iki šiol mūsų šalyje planuoto istorinio filmo „Žalgiris - geležies diena“ kūrėjai, bet šių metų pradžioje ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Statyti istorinį filmą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui, valstybiniu lygiu buvo nutarta dar 2003 metais. 2006-aisiais Kultūros ministerija iš konkursui pateiktų projektų atrinko du: režisieriaus Š. Barto ir rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus siūlytą kurti „Margirį“ apie Pilėnų tragediją bei režisieriaus Raimundo Banionio ir rašytojo Juozo Marcinkevičiaus - „Broliai veikė Europą“ (vėlesnis pavadinimas - „Žalgiris - geležies diena“) apie Jogailos ir Vytauto Didžiojo santykius bei Žalgirio mūšį.

2007-aisiais Kino taryba prie Kultūros ministerijos rekomendavo Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto istorinio ilgo metražo filmo konkurso nugalėtoju skelbti režisieriaus Š. Barto projektą "Margiris". Netrukus nuomonė pasikeitė - nutarus, kad vos per dvejus iki tūkstantmečio vardo minėjimo likusius metus sukurti filmo nebus spėta, pradėta akcentuoti kita data - Žalgirio mūšio 600-osios metinės, o finansavimą apsispręsta skirti R. Banionio filmui.

Kūrėjai filmo gamybai iki 2010 metų iš viso prašė 12,5 mln. litų, tačiau realiai parengiamiesiems darbams buvo skirta (ir išleista) vos 0,5 mln. litų - paskui valstybės parama nutraukta.

Projektą gali atgaivinti

„Kūrėjai už lėšas, investuotas į kino gamybą, yra atsiskaitę, sutarties pažeidimų nebūta. Ministerijai yra žinoma, kad filmo gaminimo procesas nutrūko, kai autorių grupėje kilo nesutarimų dėl autorinių teisių. Filmo autoriai dėl tolesnių darbų finansavimo nesikreipė. LKT mus yra informavusi, kad jeigu filmo „Žalgiris - geležies diena“ kūrėjai rastų sprendimą dėl bendraautorystės nesutarimų ir jeigu būtų pateikta paraiška tęsti darbus, būtų svarstoma galimybė filmo gamybą tęsti“, - aiškino D. Vencevičienė.

Režisieriaus R. Banionio teigimu, filmavimas nutrūko ne dėl jo kūrėjų nesutarimų, kuriuos esą buvo galima išspręsti, bet nebelikus valstybės finansavimo. „Kultūros ministerija mums skyrė vos 2 proc. reikiamo biudžeto ir daugiau pinigų nebedavė. Paskui prasidėjo keisti dalykai: dėl ginčo tarp autorių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir ne administracinėje, bet baudžiamojoje byloje. Man, nors buvau apklausiamas tik kaip liudininkas, dvejus metus, kol vyko tyrimas, buvo uždrausta net minėti filmo pavadinimą. Filmo kūrimas buvo visiškai užblokuotas - regis, kažkas norėjo, kad projektas būtų visiškai sužlugdytas“, - tikino jis.

Vis dėlto R. Banionis prasitarė, kad šiuo metu idėja grįžti prie „Žalgirio - geležies dienos“ yra vystoma. „Kol kas nenoriu plačiau apie tai kalbėti - konkretesni žingsniai turėtų būti 2016 metais, nes iki tol reikia nuveikti dar labai daug darbų“, - pažymėjo režisierius.

Epas - būtinas

Režisierius Jonas Vaitkus, dar 2004 metais pastatęs tikrais faktais paremtą meninį filmą „Vienui vieni“, kuriame bandyta atkurti sudėtingą rezistencinį laikotarpį, tvirtino, kad istorinių epų kūrimą Lietuvoje stabdo valstybės nenoras skirti tam lėšų.

Edvinas Pukšta /LŽ archyvo nuotrauka

„Epinio filmo Lietuvos istorijos motyvais mums, be abejo, reikia. Vertėtų apimti kunigaikščių Gedimino, Vytauto laikotarpius, aprėpti visą naujųjų laikų istoriją, visą kelią nuo 1925 metų - ir Smetonos laikus, ir pokarį, ir Sąjūdį. Yra labai daug temų: tik mankurtai gali įsivaizduoti, kad jų nereikia liesti. Kitados buvau suorganizavęs gal dešimt Lietuvos režisierių: jau buvo sutikusiųjų kurti ir filmą apie partizanus, ir apie pokarį, bet niekas iš valdžios neatsiliepė, neparėmė - nei Kultūros ministerija, nei Vyriausybė“, - apgailestavo režisierius.

Kino kritiko E. Pukštos manymu, kito kelio sukurti plačios apimties istorinį filmą, kaip globojant valstybei, Lietuvoje nėra, tačiau tam turėtų būti sutelktos visos šalies kino gamybai skirtos lėšos bei neprieštarauti kūrėjai.

„Lėšos, kino gamybai per metus paskirstomos LKC (tam šįmet numatyta kiek daugiau nei 2 mln. eurų - aut.), turėtų atitekti tam vieninteliam kūriniui. Tačiau tikėtis, kad dėl to bus sutarta, neįmanoma: prie auksinio valstybinių pinigų kranelio stovi eilutė, būtinai siekianti gauti pinigų savo darbams. Turi pasikeisti prodiuserių sąmonė, ateiti nauja kūrėjų karta. Ji, tikiuosi, neperims tų blogybių, kuriomis remiasi dabartiniai didieji prodiuseriai“, - kalbėjo kino kritikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"