TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesibaigiantis karas Klaipėdos uoste

2007 03 27 0:00
LŽ archyvo nuotr.

Klaipėdietis verslininkas Igoris Udovickis, kurį prieš trejus metus bandyta nužudyti, iki šiol pasikėsinimą sieja su "Klaipėdos Smeltės" bandymais užvaldyti jo sukurtą kompaniją

Klaipėdos uoste vis dar nenurimo aistros, karas tarp "Klaipėdos Smeltės" ir "Klaipėdos šaldytuvų terminalo" (KŠT) bei "Biriųjų krovinių terminalo" (BKT) tęsiasi.

Kai amerikiečių laivas "Ref Star" su 12 mln. JAV dolerių vertės vištienos kroviniu beveik 5 paras prastovėjo jūroje, nes "Klaipėdos Smeltė" savavališkai užstatė jam skirtas krantines, padėtimi uoste susidomėjo net ir JAV ambasada. Galų gale laivas buvo pastatytas BKT trąšoms skirtame terminale. Jis yra gerokai toliau nuo KŠT sandėlio, todėl krova vyko lėčiau ir nebaigta iki šiol.

LŽ jau rašė apie KŠT ir "Klaipėdos Smeltės" konfliktą (pastaroji kompanija įvairiais būdais trukdo iškrauti į KŠT atplaukiančius laivus siekdama, kad terminalas naudotųsi "Klaipėdos Smeltės" krovos paslaugomis). O dabar apie savo kovą su šia kompanija LŽ pasakojo ir kitos toje pačioje uosto dalyje veikiančios bendrovės BKT įkūrėjas Igoris Udovickis, bendrovės generalinis direktorius Dmitrijus Belovas ir kiti kompanijos administracijos atstovai. Jie "Klaipėdos Smeltę" kaltina veikiant neetiškais metodais.

Statybos sustabdytos

Pasak BKT vadovų, 2001 m. trąšų terminalo projektas buvo suderintas visose instancijose. Baigus visas statybas terminale per metus būtų galima perkrauti iki 3,5 mln. tonų trąšų. Prie šio projekto prisididėjo ir Vyriausybė - skyrė 18 mln. litų rekonstruoti ir gilinti 101-104 krantinėms. Be to, uosto direkcijos reikalavimu BKT investavo apie 1 mln. litų į tų krantinių infrastruktūrą (kanalizaciją, vandentiekį, elektrą).

Pirmas statybų etapas beveik baigtas: pastatytas vagonų iškrovimo mazgas, krantinės galerija, pastatyta trąšų pakrovimo į laivus mašina, veikia pirmas iš 4 suplanuotų sandėlių. Antras sandėlis pradėtas statyti, tačiau dėl konflikto su "Klaipėdos Smelte" darbai sustabdyti. "Nežinant terminalo ateities tęsti statybas yra rizikinga", - paaiškino Belovas. Bet ir nebaigtame statyti terminale šiemet planuojama iškrauti 20 tūkst. vagonų.

Neįneštas indėlis

"Viskas būtų buvę gerai, bet 2002-aisiais kompanijoje BKT prasidėjo keisti dalykai", - pasakojo įmonės vadovas. Bendrovėje yra du akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų: Udovickis ir "Klaipėdos Smeltė". "Kuriant bendrą verslą "Klaipėdos Smeltė" įsipareigojo BKT naudai atsisakyti žemės sklypo nuomos uoste. Tai buvo vienintelis indėlis. Visa kita turėjau padaryti aš: rasti statybų finansuotoją, organizuoti statybas, ieškoti krovinių ir t. t., - tvirtino Udovickis. - Savo įsipareigojimus įvykdžiau. O "Klaipėdos Smeltė" savojo neįvykdė iki šiol."

Dar prieš terminalo statybą BKT su "Klaipėdos Smelte" pasirašė subnuomos sutartį, vėliau turėjo būti sudaryta tiesioginė BKT ir uosto direkcijos sutartis dėl žemės nuomos. 2002 metais "Klaipėdos Smeltė" raštu kreipėsi į uosto generalinį direktorių Sigitą Dobilinską pranešdama, kad atsisako nuomos teisių į BKT reikalingą beveik 48 tūkst. kvadratinių metrų sklypą, ir prašydama atitinkamai pakeisti nuomos sutartį. Bet žemės nuomos sutartis su BKT nebuvo sudaryta: Dobilinskas pareiškė, kad direkcija nėra gavusi "Klaipėdos Smeltės" to ploto nuomos atsisakymo. Nors atsisakymas gulėjo direkcijoje, buvo oficialiai užregistruotas. O vėliau "Klaipėdos Smeltė" pareiškė persigalvojusi.

Pasikėsinimas Klaipėdoje

Kai BKT paėmė kreditus, pradėjo statybas ir terminalas ėmė veikti, "Klaipėdos Smeltė" 2003-iųjų vasarį nutraukė subnuomos sutartį ir atsisakė vykdyti įsipareigojimą. O vėliau "Klaipėdos Smeltė" su uosto direkcija pasirašė naują žemės nuomos sutartį, kurioje BKT išvis neminimas. "Pinigai investuoti, valstybė krantines pastatė, terminalas veikia, o tada "Klaipėdos Smeltė" pareiškia, kad mes čia esame neteisėtai, terminalas turi nutraukti veiklą, o jo turtas turįs būti perduotas "Klaipėdos Smeltei"! - piktinosi Udovickis. Tiesa, pareikalavęs perduoti terminalą, "Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius (dabar - prezidentas) Martinas Gusiatinas pasiūlė tartis dėl kompensacijos. Tačiau Udovickis į kalbas apie kompensacijas nesileido iš principo: "Kodėl turėjau apie tai kalbėti?! Įsivaizduokite, jei kas nors užgrobtų jūsų butą ir pasiūlytų kompensaciją. Be to, tai ne tik terminalas, mes būtume išmesti iš šio verslo."

BKT reikalavo laikytis anksčiau pasirašytų susitarimų. "Klaipėdos Smeltė", toje uosto dalyje valdanti geležinkelius, terminalą ėmė spausti - neduodavo vagonų, o trąšų laukiantys laivai uoste tuščiai stovėdavo po kelias paras.

2003-iųjų gegužės 12 d. buvo pasikėsinta į Udovickio gyvybę. Verslininko namų laiptinėje į jį buvo šauta. Udovickio laimė, po pirmojo šūvio žudiko pistoletas užsikirto. Verslininkas, nors ir sunkiai sužeistas, liko gyvas. Teisėsaugininkai surado įtariamuosius, visi nuteisti. Nusikaltimo organizatoriumi pripažintas Dainius Jankus per tardymą tvirtino, kad užsakovas - Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovas Antanas Bosas, tuomet buvęs ir "Klaipėdos Smeltės" valdybos pirmininku. Dabartinis parlamentaras neigė skandalingąją žinią, o paskui šių parodymų atsisakė ir Jankus. Tačiau Udovickis ir dabar sako esąs įsitikinęs, kad pasikėsinimas buvo susijęs su kova dėl terminalo.

Ignoruoja teismą

Iki 2004-ųjų pabaigos "Klaipėdos Smeltė", pati būdama terminalo akcininkė, teismuose įrodinėjo, kad BKT veikia neteisėtai. "Jie neinvestavo nė cento į terminalą, o tuo metu BKT verslas jau buvo labai gerai organizuotas, į terminalą investuoti 27 milijonai. Gusiatinas bandė terminalą pasiglemžti", - aiškino Belovas. Bet BKT teisme laimėjo: Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad terminalas pastatytas teisėtai ir turi teisę į žemės uoste nuomą. O pernai liepą Aukščiausiasis Teismas patvirtino apygardos teismo, išnagrinėjusio "Klaipėdos Smeltės" sutartį su uostu dėl žemės nuomos, sudarytą po to, kai buvo nutraukta BKT subnuoma, sprendimą. Sutarties dalis, susijusi su terminalo sklypu, pripažinta neteisėta. Aukščiausiojo Teismo sprendimu uosto direkcija privalo atsiimti dalį "Klaipėdos Smeltei" išnuomotos žemės ir sudaryti jos nuomos sutartį su BKT, tačiau šis neskundžiamas ir privalomas sprendimas iki šiol neįvykdytas. Tiesa, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius LŽ pirmadienį tikino, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiu metu.

Kaltina parazitavimu

Pasak BKT vadovų, kol nėra žemės nuomos sutarties, neįmanoma užbaigti suplanuotų statybų. Be to, neturėdama šios sutarties bendrovė negali pasirašyti sutarties su "Lietuvos geležinkeliais" - negali pati uoste stumdyti ir tampyti vagonų (visus mineralinių trąšų krovinius iš Baltarusijos BKT gauna geležinkeliu). O "Klaipėdos Smeltė" terminalui, kaip, beje, ir netoli esančiam Klaipėdos šaldytuvų terminalui, kainas už vagonų judėjimą pakėlė maždaug 6 kartus. "Banditiški tarifai. Naudodamasi savo monopoline teise "Klaipėdos Smeltė" mus reketuoja. Ji parazituoja", - nervinosi Belovas. "Už vagono atvežimą iš stoties, esančios už 9 kilometrų, iki uosto vartų (o paskui - tuščio nutempimą į stotį) "Lietuvos geležinkeliams" mokame 28 litus. O už nutempimą nuo vartų iki terminalo (maždaug už 1,5-2 kilometrus) "Klaipėdos Smeltė" lupa 178 litus", - piktinosi BKT generalinio direktoriaus pavaduotojas Ruslanas Malininas.

Beje, "Klaipėdos Smeltė", pastaruoju metu pagarsėjusi skandalais dėl savavališkai užblokuotų krantinių, kur turėjo švartuotis KŠT laivai, panašų metodą naudojo ir prieš BKT. Kovo 8 dieną, prieš atvykstant laivui, turėjusiam pasiimti krovinį iš BKT sandėlio, "Klaipėdos Smeltės" nurodymu krantinėje buvo taip sudėti betoniniai blokai ir metalo laužui krauti naudojami didžiuliai metaliniai loviai, kad jie kyšotų virš vandens. Teko stabdyti laivą. Tik įsikišus uosto direkcijai "Klaipėdos Smeltė" sutvarkė krantinę.

Kiti metodai

Pasak BKT atstovų, pralaimėjusi teismuose "Klaipėdos Smeltė" bando kenkti kitokiais būdais.

Toje vietoje, kur suplanuoti, bet dar nepradėti statyti du BKT sandėliai, seniau stovėjo pastatas, kuriame buvo užpildomi krautuvų akumuliatoriai. "Klaipėdos Smeltė" seną pastatą nugriovė. Bet praėjus kelioms savaitėms po to, kai Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad šis sklypas turi būti išnuomotas BKT, "Klaipėdos Smeltė" ėmė skubiai atstatyti nugriautą pastatą.

Statybos inspekcija konstatavo neteisėtą statybą, skyrė baudą. Bet vėliau "Klaipėdos Smeltė" kažkokiu būdu gavo leidimą toje vietoje, kurią teismas jau buvo nurodęs perimti uosto direkcijai ir išnuomoti BKT, suręsti laikiną pastatą.

Kitoje to paties sklypo vietoje, pasak BKT advokatės Loretos Gončiarovienės, "Klaipėdos Smeltė" savavališkai išasfaltavo aikštelę. BKT atstovų manymu, visa tai daroma tam, kad jei vis dėlto būtų paskelbtas to žemės sklypo nuomos konkursas, "Klaipėdos Smeltė" turėtų pirmumo teisę, nes ten esantys jos statiniai.

Gusiatinas nekalba

Pasak Belovo, greta BKT "Klaipėdos Smeltė", nesusitvarkiusi visų dokumentų, stato šaldytuvų terminalą, nors dalis jo užima žemę, kuri "Klaipėdos Smeltei" net neišnuomota. Tačiau BKT vadovams didžiausią nerimą kelia tai, kad dalis statomo šaldytuvų terminalo patenka į trąšų terminalo sanitarinę zoną. "Kaip čia bus galima krauti maistą, kai šalia krausime trąšas? Tai neįmanoma!", - stebėjosi Belovas. Su naujųjų šaldytuvų kaimynais BKT detalusis planas nebuvo derintas. Beje, šaldytuvai plane atsirado tik po to, kai statybos jau buvo pradėtos.

Dėl pažeidimų statant šaldytuvus BKT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Ji skundą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybai. STT pareigūnai apie šią istorija kol kas nenori šnekėti, nes dar nenuspręsta, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

BKT vadovai tvirtina, kad jie priešinasi šioms statyboms dėl to, kad trąšų ir maisto sandėliai negali būti greta. Nuogąstaujama, kad anksčiau ar vėliau nuodingos trąšų dulkės pateks ant greta kraunamo maisto. O apsinuodijus žmonėms, kažkam teks atsakyti. "Tai dar vienas bandymas uždaryti BKT. O paskui, valdant abu objektus, kažkaip derinti jų darbą", - sakė Udovickis.

"Klaipėdos Smeltė" tokiais būdais veikia ne todėl, kad turi tam teisę, o todėl, kad jai tai leidžia uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija", - savo nuomonę pareiškė verslininkas.

Deja, nepavyko sužinoti, ką apie konfliktus su BKT mano "Klaipėdos Smeltės" prezidentas Gusiatinas. Atsiliepęs telefonu ir išgirdęs, jog skambinama iš LŽ, jis paprašė perskambinti vėliau. O paskui į skambučius iš redakcijos Gusiatinas nebeatsiliepė.

Nemaloniai nustebintas

Susisiekimo ministras Butkevičius LŽ sakė susipažinęs su uosto problemomis, kylančiomis dėl konfliktų tarp "Klaipėdos Smeltės" ir BKT bei KŠT.

Kalbėdamas apie praėjusios savaitės skandalą, kai "Klaipėdos Smeltė" savavališkai vilkikais užstatė krantines, kur turėjo švartuotis į KŠT krovinį atgabenęs didžiulis amerikiečių laivas "Ref Star", ministras sakė, kad uosto direkcijos vadovas galėjo konfliktuojančias puses susodinti prie stalo ir rasti sprendimą.

Vilkikų kapitonai nepakluso uosto kapitono privalomam nurodymui perstatyti laivus prie kitų krantinių. Tokio įžūlumo uoste, pasak jo darbuotojų, dar nebuvę. Tai nemaloniai nustebino ir ministrą: "Nurodžiau parengti kai kurių teisinių dokumentų pakeitimus. Bus dokumentas, kuris galės tokias kolizijas išspręsti". Bet Butkevičius nedetalizavo, kokių priemonių, parengus minėtąjį dokumentą, tokiais atvejais galės imtis uosto administracija.

"Ref Star" prastovų kaina pasiekė pusę milijono litų, kol pagaliau buvo prišvartuotas, kai amerikiečiai pagrasino nutraukti bet kokius reikalus su Klaipėdos uostu. Prieš tai dėl "Klaipėdos Smeltės" trukdymų iškrauti į KŠT atplaukiančius laivus savo krovinius į Rusiją nukreipė norvegų bendrovė "Green Charter". Ministras sutinka, kad uosto įvaizdis užsienyje dėl tokių dalykų labai kenčia.

Ministras optimistas

Bet Butkevičius optimizmo dar neprarado. Jis sakė LŽ: "Manau, šią problemą išspręsime. Uosto direkcijoje bus pasitarimas, kuriame dalyvaus ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Kad nepasikartotų tokie atvejai." Priminus ministrui, kad Vaitkus palaiko draugiškus santykius su Gusiatinu, Butkevičius atsakė: "Na, žinote, esu įvairios informacijos girdėjęs. Nurodžiau, kad pasitarime būtų visų šalių atstovų. Tada aiškiai matyti, kas kam atstovauja."

Tačiau minėtame pasitarime Vaitkus nedalyvavo. O uosto generalinis direktorius Dobilinskas konstatavo, kad šias problemas išspręsti labai sunku. Pavyzdžiui, dėl giliavandenių 101 ir 102 krantinių naudojimo KŠT jis vėl siūlė tartis su "Klaipėdos Smelte". Jei susitart nepavyktų, pasiūlė naudotis daug toliau esančiomis krantinėmis, o tai smarkiai sulėtintų krovos tempą bei padidintų jos kainą.

Matyt, greičiausiai gali būti išspręsta geležinkelio problema. Pasak Dobilinsko, "Klaipėdos Smeltė" neturi išimtinės teisės viena vežti krovinius geležinkeliu toje uosto dalyje. BKT ir KŠT atstovams pasiūlyta tartis su "Lietuvos geležinkeliais" ar kitomis bendrovėmis, uoste naudojančiomis savo motorvežius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"