TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesibaigiantys remontai

2016 01 08 6:00
Per 10 mln. eurų jau kainavusią Žemės ūkio ministerijos pastatų rekonstrukciją anksčiau lydėjo net skandalai. LŽ archyvo nuotrauka

Keliasdešimt milijonų eurų viešiesiems pastatams remontuoti šiems metams numatę politikai juos paskirstė ne vien muziejų, bibliotekų ar teismų rūmams gražinti. Viena ministerija už pusę milijono eurų atnaujins fasadą, kita tęs jau per 10 mln. eurų surijusią rekonstrukciją.

Dar Kazimieros Prunskienės vadovavimo laikais suplanuotai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato sostinės centre rekonstrukcijai nematyti galo. Nors šis projektas jau pareikalavo ne vieno milijono, šiemet jam numatyta dar viena „injekcija“.

Trunka dešimtmetį

Apžvelgus valstybės investicijų projektus aiškėja, kad dvi iš 14 ministerijų šiemet yra suplanavusios remontuoti ne pavaldžių įstaigų, o savo administracinius pastatus. Pavyzdžiui, ŽŪM tam skirta 680 tūkst. eurų.

ŽŪM rekonstrukciją ir remontus anksčiau lydėjo abejonės bei skandalai. Dar K. Prunskienės vadovavimo šiai ministerijai metais planuota, kad renovacijai pakaks 30 mln. litų, tačiau vėliau suma išsipūtė. Ar lėšos išleistos pagrįstai, tuomet domėjosi prokurorai ir valstybės kontrolieriai.

ŽŪM atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič LŽ tikino, jog visi darbai suplanuoti jau anksčiau, ir priminė, kad ministerijos administracinio pastato rekonstrukcijos projektas pradėtas dar 2006 metais. Jos teigimu, visus darbus planuojama baigti 2018-aisiais.

„Pirmiausia buvo atlikta ministerijos pastato J. Lelevelio g. 6 rekonstrukcija. Dabar vykdoma likusi investicinio projekto dalis – administracinio pastato Gedimino pr. 19 remontas. Yra pasirašyta trejų metų sutartis, pagal kurią iki 2017 metų pabaigos turi būti sutvarkytas antras aukštas ir dalis trečio aukšto. Likusią pirmo aukšto dalį, atlikus viešojo pirkimo procedūras, planuojama suremontuoti iki numatyto investicinio projekto pabaigos“, – aiškino ŽŪM atstovė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), kurios fasado atnaujinimo darbai vyko ir anksčiau, taip pat rengiasi remontui. Tam šiemet skirta 413 tūkst. eurų. VRM atstovai patikslino, kad planuojama vykdyti ne išorinių, o vidinių pastato Šventaragio gatvėje fasadų rekonstrukciją.

„Išorinių fasadų Šventaragio ir Pilies gatvėse būklė gera, jų atnaujinimo darbai atlikti 2006 metais. Vidinių fasadų rekonstravimas dėl lėšų trūkumo buvo atidėtas. Pastato vidaus kiemo fasadai iš esmės nebuvo tvarkomi jau 40 metų. Jų techninė būklė tikrai bloga: dažai nublukę ir nusilupę, tinkas sutrūkinėjęs, architektūrinių ir kitų detalių tinkas suskilinėjęs, masyvių detalių gabalai gali pradėti kristi“, – dėstė ministerijos atstovai.

Duris atverti žada rudenį

Muziejų ir bibliotekų remontui, kitų pastatų statybai ministerijų numatytos lėšos gerokai didesnes. Pavyzdžiui, šiais metais pagaliau tikimasi baigti prie parlamento įsikūrusios Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukciją. Jos vertė – per 25 mln. eurų.

Kaip pasakojo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, rekonstrukcija pradėta dar 2008 metais, tačiau užklupus krizei ėmė stigti lėšų. Galiausiai šių metų biudžete Vyriausybė rado visus trūkstamus pinigus – 7,1 mln. eurų.

„Rangos sutarties pabaiga – šių metų birželio 30 diena. Tai reiškia, kad turime baigti visus pagrindinius darbus. Bus visiškai baigti statybos ir papildomai atlikti fasado tvarkymo darbai. Už šiuos pinigus taip pat numatyta įsigyti įrangos ir baldų. Gavome generalinės rangovės „Kaustos“ patikinimą, kad viskas bus padaryta laiku. Turime svajonę atverti duris rugsėjį“, – LŽ sakė R. Gudauskas.

Reikės dar 20 mln. eurų

Kiek mažiau nei prašyta, tačiau gana nemenka suma atseikėta toliau Valdovų rūmams atstatyti – 7,1 mln. eurų. Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas LŽ informavo, kad už šiuos pinigus bus tęsiami B rūmų dalies atkūrimo ir įrengimo darbai.

„Pirmiausia tai vakarinio ir rytinio korpuso įrengimas. Šie korpusai, glaudžiasi prie dabartinių patalpų, kurios yra lankomos ir naudojamos muziejaus. Taip pat bus tvarkomas vidinis kiemas, išorės aplinka, dar nebaigta gotikinė galerija. Taigi gerokai pasistūmėsime į priekį“, – tvirtino direktorius.

V. Dolinsko teigimu, kad rūmai visiškai būtų atstatyti, reikėtų dar 20 mln. eurų. „Rūmų statybos pabaiga įtraukta į šimtmečio minėjimo programą, tad realu, jog 2018 metais darbai bus baigti“, – sakė jis.

Imsis Signatarų namų

Lietuvos nacionalinio muziejaus suplanuotoms rekonstrukcijoms numatytos lėšos, palyginti su Valdovų rūmais ar Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, atrodo gana kuklios – iš viso per 1 mln. eurų. Už dalį šių pinigų – 309 tūkst. eurų – bus baigtas Vinco Kudirkos muziejaus Kudirkos Naumiestyje remontas.

„Tas pastatas buvo visiškai kiauras, taigi suplanavome valstybės atkūrimo šimtmečiui jį sutvarkyti ir atnaujinti ekspoziciją. Šiemet remontas bus baigtas“, – minėjo muziejaus vadovė Birutė Kulnytė.

100 tūkst. eurų numatyta Signatarų namams Vilniuje atnaujinti. Tačiau tai tik pradžia, nes rekonstrukcijai gali prireikti kur kas daugiau lėšų. „Remontas ten padarytas anksčiau. Bet jis buvo nekokybiškas, taigi dabar tą namą būtina tvarkyti. Tai užtruks, nes skirtos lėšos – labai menkos“, – pridūrė B. Kulnytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"