TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neskaniai kvepiantys garai virsta baimėmis

2009 09 11 0:00
Iš "Girių bizono" gamybinių cechų kylantys garai matomi net už keliolikos kilometrų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ar vėžines ligas skatinančio formaldehido garai iš tikrųjų tvyro Kazlų Rūdos ore ir skverbiasi į gyventojų namus, valdininkai ir specialistai neturi vieningos nuomonės. Menkai apie tai išmanančius miestelėnus kausto baimė ir nepasitikėjimas.

Daugeliui Lietuvos gyventojų žodis "formaldehidas" yra tik cheminio preparato pavadinimas, o Kazlų Rūdos gyventojams jis pažįstamas iš nemalonaus kvapo: kartais daugiau juntamo tik miestelio pakraštyje, netoli kapinių, kartais pasiekiančio ir atokius gyvenamuosius kvartalus. Taip yra jau ne vieną dešimtmetį.

Kvapai neišnyko.

Visai šalia bažnyčios gyvenanti Albina J. LŽ pasakojo, kad šis dvokas jau tapo kasdienybe. Moters nuomone, jis atklysta iš netoliese esančių įmonių.

"Čia gyvenu ne vieną dešimtmetį. Beveik tiek metų esame priversti kvėpuoti net nežinau kuo: ar kažin kokiomis dujomis, ar neaiškiais dūmais. Sovietiniais laikais buvo beveik aišku, kad aplinką "smirdina" netoliese veikiantis medienos perdirbimo kombinatas. Buvome prie to pripratę. Mums, gyventojams, vis žadėjo, kad štai, pastatys naujus įrenginius, ir tų kvapų nebeliks. Dabar daug kas pasikeitė, o smarvė tebėra", - kalbėjo moteris. Albinos J. teigimu, dvoką galima užuosti ne kiekvieną dieną. Kartais jo visai nebūna. Tačiau kai kuriomis dienomis moteris net namų lango atidaryti nesiryžta.

Apie nemalonius ore tvyrančius kvapus LŽ pasakojo ir Gedimino gatvės daugiabučių gyventojai. Žmonės neslėpė, kad jų namus kartais pasiekia ne tik keisti kvapai. Būta atvejų, kai pro atidarytus langus veržėsi ir smalkės. Kai kurios moterys teigė, jog kartais ilgiau pabuvus lauke nuo dvoko pradėdavo svaigti galva, paūmėdavo astmos priepuoliai. Jos sakė įtariančios, kad netoliese esančiose įmonių katilinėse šildymo sezono laikotarpiu vakarais ir naktimis, kai nedirba tikrintojai, savavališkai gali būti naikinami cheminių medžiagų likučiai.

Didėja sergamumas

Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus specialistė Vaida Malinauskaitė analizavo, kaip pastaraisiais metais kito Kazlų Rūdos gyventojų sergamumas. Jos teigimu, pagal Lietuvos sveikatos informacijos centro surinktus duomenis nuo 2003 metų piktybinių navikų Kazlų Rūdoje diagnozuota dvigubai daugiau: nuo 7,67 iki 15,25 atvejo tūkstančiui gyventojų. 2007-aisiais labai pagausėjo žmonių, sergančių trachėjos, bronchų ir plaučių vėžinėmis ligomis. Net 3,6 karto daugiau nei 2003 metais. Pernai iš tūkstančio gyventojų daugiau kaip trys sirgo astma. Tai beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai kaimynystėje esančioje Kauno apskrityje. Gausėja ir mirčių nuo piktybinių navikų. 2007 metais iš 100 tūkst. gyventojų nuo vėžio mirė 288. Tai 1,2 karto daugiau nei Kauno ir Marijampolės apskrityse.

"Naujausiais turimais Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005 metais vien mirusiųjų nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų skaičius Kazlų Rūdoje siekė 60,77 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų - buvo 1,4 karto didesnis nei visoje Marijampolės apskrityje ir 1,5 karto didesnis nei Kauno apskrityje. Neatmetu tikimybės, kad šiems rodikliams galėjo turėti įtakos gyvenamosios aplinkos užterštumas", - dėstė V.Malinauskaitė.

Tarp aplinkos teršėjų, be kitų Kazlų Rūdos įmonių, ji įvardijo ir Švedijos koncernui "Ikea" priklausančią bendrovę "Swedspan Girių bizonas", kuri gamyboje naudoja formaldehido dervą.

Po didinamuoju stiklu

Presuotos medienos plokštės Kazlų Rūdoje pradėtos gaminti dar sovietiniais metais, kai čia buvo įkurtas Bandomasis medienos dirbinių kombinatas. Atsiradus naujai įmonei ėmė kilti ir miesto bei jo apylinkių ekologinės problemos. Gamybos procesu naudojamų formaldehido dervų garai sklisdavo į aplinką, nes įrenginiai buvo nesaugūs.

Aplinkos taršą šiek tiek sumažino tik 1994 metais paleista vakarietiška medžio drožlių gamybos linija. Tačiau dėl to nemalonūs kvapai Kazlų Rūdoje neišnyko. Kaip ir pastaraisiais metais, kai įmonė buvo dar kartą rekonstruota ir modernizuota.

"Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad pernai ir užpernai iš įmonės sklindančio formaldehido kiekis ore kartais viršijo normas", - LŽ aiškino Kazlų Rūdos savivaldybės vyriausiasis ekologas Juozas Vitukynas.

Oro taršos matavimai buvo atliekami gatvių sankryžose, prie "Girių bizono" įmones. 2007-aisiais oro užterštumas formaldehidu, kiek tik buvo tikrinta, viršijo normas prie M.Valančiaus ir P.Vaičaičio gatvių sankryžos. Pernai padidėjęs užterštumas šiuo cheminiu preparatu fiksuotas M.Valančiaus ir Maironio bei Žemaitės ir S.Nėries gatvių sankryžose. Kartais formaldehido koncentracija ore viršydavo leistinas normas net iki 4 kartų.

Šį pavasarį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai, sulaukę Kazlų Rūdos gyventojų skundų, surengė neplaninį plokščių gamybos įmonės patikrinimą. Per jį paaiškėjo, kad iš džiovyklos ir kogeneracinės jėgainės kamino į orą išmetama nuo 2,13 iki 9,25 karto daugiau nei leidžiama anglies monoksido. Iš dviejų biofiltrų, kurie turėtų sulaikyti gamybos procesu susidarančius formaldehido likučius, į orą jų patenka taip pat daugiau nei galima - normos viršijamos 1,17-1,8 karto. Dėl to kuriam laikui gamyba įmonėje buvo sustabdyta. Po šio incidento daugiau taršos atvejų aplinkosaugininkai neužfiksavo.

Didesnės taršos neranda

UAB "Swedspan Girių bizonas" direktorius Laimonas Račkauskas LŽ pasakojo, kad įmonei praėjusių metų pabaigoje tapus "Ikea" grupės nare ekspertai analizavo jos veiklą ir poveikį aplinkai. Surinktais duomenimis, tarša neviršija leidžiamų normų. Šiemet įmonėje buvo atlikta inventorizacija, per kurią nustatytos ir visos į aplinką patenkančios medžiagos, jų šaltiniai, išmatuota koncentracija. Tačiau didesnės taršos kokiomis nors medžiagomis taip pat neužfiksuota. Esą dabar bendrovėje veikiančios technologijos atitinka aukščiausius standartus ir reikalavimus. "Šiuo metu ekspertai toliau atlieka tyrimus, o artimiausiu metu bus parengtas priemonių planas. Per ateinančius kelerius metus taip pat ketiname pradėti naujų produktų, pasižyminčių itin žemu formaldehido lygiu ir atitinkančių pačius aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus, gamybą. Jau šį mėnesį imsimės gaminti medžio drožlių plokštes Lietuvos ir eksporto rinkoms. Naudosime naujo tipo klijus, kuriuose formaldehido yra ypač mažai", - kalbėjo L.Račkauskas.

Ginti gamybininkų stoja ir aplinkosaugininkai. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Vytautas Jaškevičius LŽ tikino, kad pagal jų atliktus tyrimus šiuo metu normas viršijančios atmosferos taršos iš gamyklos nėra. Tačiau užsiminė negalįs komentuoti Kazlų Rūdos savivaldybės turimų ankstesnių metų oro tyrimo rezultatų, nes aplinkosaugininkai jų iki šiol oficialiai negavę.

Formaldehidas - aplink mus

LŽ kalbinti specialistai aiškino, kad formaldehido ore atsiranda ne vien dėl gamintojų išmetamų teršalų. Jis gali susidaryti ir oksiduojantis transporto priemonių išmetamoms dujoms. Tai ypač aktualu didmiesčiuose ir tose vietovėse, kur transporto srautai dideli, o oro judėjimas - mažas. Kaip pabrėžė Valstybinio aplinkos sveikatos centro Cheminės rizikos vertinimo skyriaus vedėja Valerija Morkūnienė, patekęs į oro sūkurius formaldehidas "prasiskiedžia" ir jo pavojingos koncentracijos nebelieka.

Chemikų teigimu, formaldehidas ne tik skleidžia specifinį kvapą, bet ir gali sudirginti kvėpavimo takus ar net pažeisti plaučius. Manoma, ši medžiaga žmogaus organizmui gali turėti ir kancerogeninį poveikį - skatinti vėžį.

Prieš keletą metų Kauno medicinos universiteto mokslininkės Virginija Dulskienė ir Regina Gražulevičienė tyrė, kaip padidėjusi formaldehido koncentracija kai kuriuose Kauno miesto rajonuose veikia įgimtų širdies anomalijų dažnį. Medikių išvados buvo nedviprasmiškos: kuo didesnė formaldehido, esančio ore, koncentracija, tuo didesnė ir rizika, kad toje aplinkoje gyvenančių motinų vaikai gims turėdami įgimtų širdies anomalijų.

Šią cheminę ir žmogaus sveikatai pavojingą medžiagą galima užuosti nusipirkus ką tik pagamintų baldų. Nors baldininkai, prieš atiduodami gaminius prekybininkams, nustatytą laiką privalo juos palaikyti sandėlyje, kad išnyktų gamybos kvapas ir išgaruotų įvairių cheminių medžiagų likučiai. Vis dėlto kartais į namus atvežti baldai dar skleidžia specifinį kvapą. Tikimybė, jog iš jų gali garuoti ir dar nespėjęs suskilti formaldehidas, gana didelė. "Tokiais atvejais reikia tinkamai vėdinti patalpas", - patarė V.Morkūnienė.

Kas smirda?

Nors gyventojai įtaria, kad prie bažnyčios, kapinių ir daugiabučių namų kvartale nemalonius kvapus skleidžia į atmosferą patekęs formaldehidas, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius V.Jaškevičius LŽ tvirtino, jog šis cheminis preparatas yra bekvapis, todėl žmonės jo užuosti negali.

Anot "Girių bizono" direktoriaus L.Račkausko, gali būti ir taip, kad gyventojus pasiekia kvapai ne tik iš medienos plokščių gamybos įmonės, bet ir iš kitų bendrovių. Esą Kazlų Rūdą kerta itin intensyvaus eismo geležinkelis, vedantis iš Kauno į Kaliningradą, mieste dideli transporto, tarp jo ir krovininio, srautai. Netoli gyvenamųjų namų įrengtos katilinės.

"Neatmetu tikimybės, kad specifinis kvapas kartais susidaro dėl įmonės kieme džiūvančio didelio kiekio medienos. Gal kokios nors medžiagos išsiskiria ir džiūvimo procesu", - spėliojo LŽ kalbintas Kazlų Rūdos ligoninės direktorius Rolandas Vosylius. Jis pats prieš beveik porą dešimtmečių buvo tarp aktyvistų, norėjusių išsiaiškinti, ar Kazlų Rūdoje iš tikrųjų oras labai užterštas.

Išsamūs aplinkos tyrimai tuomet atlikti Marijampolės rajono valdžios užsakymu. Jais buvo bandoma ne tik nustatyti didžiausius teršėjus ir komponentus, labiausiai teršiančius miesto aplinką, bet ir tai, kaip įvairios medžiagos veikia gyventojus. Tuomet išsiaiškina, kad žmonių sveikatai daugiausia įtakos turi geležinkelio ir automobilių transporto išmetami teršalai, o iš plokščių gamybos įmonės į aplinką patenkančių teršalų poveikis esą minimalus.

"Tada bendrovė teršė kaip tik gerokai daugiau nei dabar, o ir nemalonus kvapas buvo kur kas intensyvesnis. Juk tuomet drožlės į plokštes buvo spaudžiamos atvirai. Dabar įdiegta visiškai kitokia technologija. Žmonių, susergančių piktybiniais navikais, iš tiesų daugėja, ir ne vien Kazlų Rūdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Todėl vargu ar galima kalbėti vien apie šio miesto užterštumo įtaką gyventojų sveikatai", - LŽ sakė R.Vosylius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"