TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neskęstančiųjų rotacija neskandina

2014 08 26 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ministrai, prieš kelis mėnesius skambiai raportavę apie pokyčius pavaldžiose įstaigose - dešimtmečius užsisėdėjusių vadovų rotaciją, garsiai neskelbia, kad dalis atleistųjų jau grįžo į ankstesnes darbovietes. Jiems įsteigti naujųjų vadovų patarėjų etatai.

Šį birželį apie pavaldžių įstaigų vadovų rotaciją paskelbęs tuometis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, prieš atsisakydamas posto dėl laimėto europarlamentaro mandato, nepratęsė devynių aukštų valdininkų kadencijų. Šiuo metu keturi iš jų - darbo netekę Aplinkos projektų valdymo agentūros vadovas Kastytis Tuminas, Augalų genų banko - dr. Bronislovas Gelvonauskis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos - Rūta Baškytė, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento - Vytautas Jaškevičius - jau grįžo į ankstesnes darbovietes.

Visiems jiems buvo pasiūlyta tapti naujųjų vadovų vyriausiaisiais patarėjais, tam įstaigose įsteigti nauji etatai.

Vadovo vyriausiuoju patarėju tapo ir buvęs Centrinės hipotekos įstaigos direktorius Antanas Baronas. Jis pareigų neteko rotaciją įvykdžius Teisingumo ministerijai. Tokios pat pareigos teko Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldaus Lietuvos ginklų fondo buvusiam vadovui Gintautui Mišeikiui.

Vyriausiojo patarėjo etatai yra ir penkiose Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose įstaigose - Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, Žuvininkystės tarnyboje, Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje, Valstybinėje augalininkystės tarnyboje ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo tarnyboje (LŽŪMPRRT).

„Tam tikrose, ypač didesnėse, organizacijose tęstinumui užtikrinti specialistų išlaikymas yra neblogas sprendimas. Kalbu ne apie pavaldžias įstaigas, bet apie aukštesnį, pavyzdžiui, ministerijų, lygmenį. Kita vertus, rotacijos esmė yra ta, kad vadovai, sukaupę svarbią patirtį, judėtų tarp institucijų dalydamiesi žiniomis ir drauge patys įgydami vis įvairesnių gebėjimų. Aplinkybė, kad rotuojami vadovai lieka toje pačioje institucijoje, prieštarauja pačiai idėjai“, - įsitikinęs Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis.

Pasirūpino specialistais

Kaip LŽ informavo Aplinkos ministerija, sprendimą dėl kadenciją baigusių pavaldžių įstaigų vadovų grąžinimo į ankstesnes darbovietes priėmė dar tuometis ministras V. Mazuronis.

„Vertindamas didelę minėtų buvusių vadovų patirtį aplinkos apsaugos srityje, ministras nusprendė juos skirti institucijų, kurioms jie vadovavo, vyriausiųjų patarėjų pareigoms, kad būtų panaudota jų patirtis ir kompetencija“, - nurodė Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Paulius Paulaitis.

Visi patarėjai darbus gavo be konkurso - vadinamojo tarnybinio kaitumo būdu. Lėšų šioms pareigybėms steigti buvo rasta iš konkrečių įstaigų „vidinių išteklių“.

Lietuvos ginklų fondo buvęs vadovas Gintautas Mišeikis dabar šioje įstaigoje eina vyriausiojo patarėjo pareigas. / DELFI (Š.Mažeikos) nuotrauka

Europarlamentaras V. Mazuronis LŽ tvirtino, kad eidamas ministro pareigas kadenciją baigusių pavaldžių vadovų atleidimo problemą bandė išspręsti taip, kaip jam atrodė teisinga.

„Specialistus, turinčius patirties, galinčius dirbti toje sistemoje, mesti į gatvę vien todėl, kad jie buvo vadovai, o „tiems viršininkams taip ir reikia“, nėra pats geriausias sprendimas. Manau, kad tokia kadrų politika valstybės lygiu neteisinga. Todėl taip ir pasielgiau: padariau viską, kad vadovų rotacija įvyktų, bet kartu pasiekiau, jog žmonės, kurie turi patirties, vadovavo ilgą laiką, rastų savo vietą šioje sistemoje“, - sakė buvęs ministras.

Praeities klaidų nepaisė

Kaip ir Aplinkos ministerija, „tarnybinio kaitumo“ principu VRM sau pavaldaus Ginklų fondo vadovo vyriausiuoju patarėju paskyrė ankstesnį ilgametį įstaigos direktorių G. Mišeikį. Kaip žinoma, dar 2013-ųjų pradžioje G. Mišeikis vos išvengė baudžiamosios atsakomybės dėl tarnybos pareigų neatlikimo: teismas konstatavo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, 2004 metais įsigydamas 1982-aisiais pagamintus detonatorius, kurių galiojimas baigėsi 2000 metais. 2007-aisiais detonatoriai sprogo ir sužalojo du „Aro“ pareigūnus. Vis dėlto teismas nutraukė G. Mišeikiui iškeltą baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui.

Vos metų senumo teismo procesas nepaveikė VRM sprendimo. „Ginklų fonde prie VRM vyriausiojo patarėjo pareigybė įsteigta šių metų birželio 20 dieną, naikinant vyriausiojo specialisto pareigybę Ginklų fondo Realizacijos skyriuje. Į ją perkeltas valstybės tarnautojas tarnybinio kaitumo būdu. Vyriausiojo patarėjo pareigybė įsteigta siekiant užtikrinti įstaigos funkcijų vykdymą, svarbiausių jos vykdomų funkcijų, veiklos kontrolę“, - LŽ nurodė VRM Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Audra Keniausytė.

O štai Teisingumo ministerijai pavaldžios Centrinės hipotekos įstaigos tuometis vadovas A. Baronas šiuo metu jam tekusiu vyriausiojo patarėjo postu, regis, pasirūpino pats. Kaip LŽ nurodė Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius, Centrinė hipotekos įstaiga dar pernai kreipėsi į ministeriją, prašydama įsteigti direktoriaus patarėjo pareigybę.

„Ši įstaiga šiais metais sudarė sąlygas registruoti supaprastintus elektroninius įgaliojimus. Be to, pastaraisiais metais vyko hipotekos reforma, įstaiga pradėjo tvarkyti du naujus registrus. Todėl buvo nuspręsta įkurti įstaigoje vyriausiojo patarėjo pareigybę siekiant tobulinti tvarkomus registrus“, - pranešė ministerijos atstovas.

Pasak jo, vyriausiuoju patarėju A. Baronas tapo dėl sukauptos vertingos patirties įstaigos vadovo poste. „A. Baronas yra patyręs, kompetentingas ekspertas, kurio veikla einant Centrinės hipotekos įstaigos vadovo pareigas visuomet buvo vertinama teigiamai. Savo patirtį ir žinias jis perduoda ir dabartiniams įstaigos vadovams.“, - nurodė A. Kutrevičius.

Užuovėja saviškiams

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko vyriausiuoju patarėju tapęs Arūnas Jurgaitis šios įstaigos vadovu dirbo vos ketverius metus. O štai Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Edmundas Morkevičius buvo ilgametis šios įstaigos vadovas, tiesa, su pertrauka - 2010-ųjų pavasarį jis neteko pareigų dėl reorganizacijos, tuomečio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus iniciatyva. Šis neslėpė nepasitenkinimo E. Morkevičiaus veikla: speciali ŽŪM komisija buvo konstatavusi, kad tarnybos direktorius galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir užsiimti šešėliniu verslu.

Dar įdomesnis ŽŪM pavaldžios LŽŪMPRRT naujojo vyriausiojo patarėjo Žilvino Putramento karjeros vingis. Šis „darbietis“, vienas buvusių Nacionalinės kredito unijos vadovų, įtariamas su kitais unijos kūrėjais iššvaistęs maždaug 24 mln. litų indėlininkų lėšų. Nepaisant to, jis buvo paskirtas LŽŪMPRRT vyriausiuoju specialistu, o neseniai užsitarnavo vyriausiojo patarėjo statusą.

„Vyriausiojo patarėjo etatas institucijoje steigiamas teisės aktų nustatyta tvarka, etatą tvirtina valstybės institucijos ar įstaigos vadovas, neviršydamas tai įstaigai ar institucijai leistino pareigybių skaičiaus. Kiekvienas vadovas turi teisę tvarkyti įstaigos ar institucijos darbą taip, kad uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų“, - apie patarėjų skyrimą pavaldžiose institucijose aiškino žemės ūkio ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė.

Kęstutis Masiulis. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pasigenda tobulėjimo skatinimo

Seimo narys, vienas iš viešosios įstaigos „Naujosios viešosios vadybos institutas“ įkūrėjų Kęstutis Masiulis stebisi naujai steigiamais valstybinių įstaigų vadovų patarėjų etatais. „Suprasčiau, jei patarėjų prireiktų energetikos sektoriuje, kur vyksta labai dinamiški procesai. Bet ką ypatinga veikia eilinės ministerijoms pavaldžios įstaigos? Tarkime, Ginklų fondas - kokių patarimų ten laukiama? Kam Centrinės hipotekos įstaigos vadovui reikalingas patarėjas? Negi šios institucijos formuoja politiką? Taip visiškai tuščiai didinamas valdininkų skaičius“, - LŽ tvirtino jis.

K. Masiulio manymu, nuolat tobulėti siekiantis valstybės įstaigos vadovas neturėtų likti be darbo, nes, baigęs kadenciją vienoje institucijoje, gali konkuruoti dėl posto kitoje. „Jeigu vadovo kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, jam neturėtų kilti problemų dalyvaujant konkursuose ir įsidarbinant. Jei norime valstybės tarnyboje turėti kompetentingų žmonių, turime visą laiką skatinti konkuravimo dvasią. Vadovas turi įtikti ne vienam ar kitam valdančiajam politikui, bet atitikti kompetencijos reikalavimams. Tada jis galės konkuruoti ar viešajame, ar privačiame sektoriuje, nes tarp jų patyrusiam specialistui didelio skirtumo neturėtų būti“, - aiškino politikas.

Ministerijoms pavaldžių, iš biudžeto išlaikomų įstaigų vadovų patarėjų etatų, juos patikint prieš tai dirbusiems direktoriams, kūrimas - ne tik šios valdančiosios daugumos projektas. Dar 2011-aisiais tuometis opozicijos lyderis, dabar premjeras Algirdas Butkevičius piktinosi, kad valstybinių įstaigų vadovų patarėjai - keisčiausias dalykas valstybės tarnyboje.

„Šiuo atveju, manau, arba norima saviems žmonėms surasti šiltą kėdę, kur dar ir pareigos gražiai skambėtų bei atlyginimas nemenkas būtų, arba nepasitikima naujaisiais vadovais, todėl patarėjais tapę buvusieji faktiškai atlieka darbą“, - 2011 metais LŽ dėstė A. Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"