TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neskubama Konstitucinio Teismo atverti piliečiams

2007 01 22 0:00
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko vadovaujamos darbo grupės nariai spėjo pamiršti apie užmojį parengti koncepciją dėl individualaus konstitucinio skundo.
LŽ archyvo nuotrauka

Politikai neįvykdė įsipareigojimo dar pernai parengti individualaus konstitucinio skundo koncepciją ir pakeisti teisės aktus. Darbų gausa ir klausimo svarba prisidengiantis darbo grupės vadovas žada šiemet sudėti taškus.

Atidėti planai atverti piliečiams kelią į Konstitucinio Teismo priimamąjį. Pagal Seimo valdybos įpareigojimą individualaus konstitucinio skundo koncepcija turėjo būti parengta iki pernai metų birželio, o teisės aktus derėjo pakeisti iki spalio. Tačiau, darbo grupės vadovo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Juliaus Sabatausko prašymu, terminas pratęstas metams. Dalis darbo grupės narių neslepia jau spėję pamiršti, kad kadaise būta tokio užmojo. Sabatauskas tikina, kad "griaučiai" jau yra, o taškams sudėti pritrūko laiko, kurį pasiglemžė kiti darbai.

Daug darbo grupių

Penktadienį Seimo valdyba, išklausiusi Sabatausko, leido perkelti koncepcijos parengimą iki birželio, o teisės aktus - iki lapkričio. Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius mano, kad verta susimąstyti, ar nuolat kuriant įvairias darbo grupes realu pajudėti į priekį sprendžiant konkrečias problemas. "Visų darbų apžioti neįmanoma, o TTK nelabai pavyksta įvardyti prioritetus", - LŽ sakė parlamentaras.

LŽ kalbinti keli darbo grupės nariai nustebo, kad teiraujamasi dėl darbo grupės rezultatų. "Kažkas tokio buvo, bet pastaruoju metu netrūko kitų svarbių darbų. Sabatauskas vadovauja tokiam kiekiui darbo grupių, todėl, matyt, dėl darbo krūvio nespėja", - sakė darbo grupės ir TTK narys, neseniai konservatorius palikęs Vidmantas Žiemelis.

Pora posėdžių

"Kiek pamenu, buvo vos du posėdžiai. Suprantu, kad pirmininkas užimtas, bet dėl tokio svarbaus klausimo būtų galima ir dažniau susitikti, - svarstė darbo grupei priklausanti Žmogaus teisių komiteto narė "darbietė" Zita Žvikienė.

Darbo grupėje ekspertų vaidmenį atliekantys žinomi teisininkai irgi pasigedo politikų darbštumo.

"Esu ekspertas - dalyvauju grupės darbe, kai kviečia. Kol kas tokių kvietimų buvo labai ne daug, - LŽ sakė buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėjas Egidijus Jarašiūnas. - Reikia politinės valios. Be to, prie visko reikia priaugti."

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas LŽ sakė nesulaukęs jokio kvietimo dalyvauti darbo grupės darbe. "Šiuo svarbiu klausimu, deja, nematau jokio judėjimo. Gal vėl pritrūko politinės valios? Gal esama politinio sutarimo, kad nereikia piliečių prileisti prie KT? Mane stebina, kad nieko nevyksta. Ypač, kai šiais laikais daug ką galima nuveikti be sudėtingos organizacijos, kai galima bendrauti elektroninu paštu, tačiau ši galimybė neišnaudojama", - apgailestavo jis.

Bręsta piliečiams palanki koncepcija

Sabatauskas pripažino, kad dėl kitų darbų gausos įvyko vos pora susitikimų, bet pabrėžė, kad darbų nuveikta nemažai ne tik prie diskusijų stalo. "Posėdžių skaičius nėra svarbiausia. Nors ir nespėjome baigti darbo, nuveikta tikrai nemažai. Jau priartėjome prie pačios koncepcijos modelio. Dėl griaučių susitarta", - tikino darbo grupės vadovas.

Pasak Sabatausko, dauguma darbo grupėje dirbančių žmonių pritaria individualaus konstitucinio skundo idėjai. LŽ kalbinti teisininkai - Jarašiūnas, Čilinskas ir parlamentarė Žvikienė tikino esantys žmogaus teises dar labiau įtvirtinančio individualaus skundo įteisinimo šalininkai.

Tačiau Žiemelis nepritaria šiai idėjai: "Sukursime atskirą teismų sistemą - dar vieną aparatą, nuo kurio galiausiai sprogsime", - mano jis.

Statys užtvaras skundų srautui

Tuo tarpu Sabatauskas pasakojo, kad stengiamasi sukurti saugiklius nuo galimo "sprogimo". Pasak politiko, apsistota ties mintimi, kad individualų skundą galėtų teikti tik asmeninę žalą patyrę, o ne apskritai kokių nors įstatymų konstitucingumu suabejoję piliečiai, be to, šis kelias atsivertų tik įveikus kitas teisines pakopas, paliekant KT kaip galutinę instanciją. Taip tikimasi atsijoti dėl "sportinio intereso" į teismus besikreipiančius asmenis.

Reforma neabejotinai pareikalaus papildomo finansavimo, galbūt reikės išplėsti ir teisėjų ratą. "Finansavimas didės neišvengiamai. Kitų valstybių patirtis rodo, kad skundų padaugėja maždaug 100 kartų", - neslėpė Sabatauskas. "Ginant žmogaus teises tam tikros išlaidos būtinos", - vien pinigais ketinimų nesverti siūlė Jarašiūnas.

Individualaus skundo idėjos įgyvendinimas pareikalaus plataus sutarimo, nes dėl jos būtina keisti Konstituciją, kurioje šiuo metu nenumatyta tokia asmens teisė. Norint pakeisti pagrindinį šalies įstatymą, iniciatyvą turi parodyti ne mažiau kaip ketvirtadalis visų Seimo narių. Parlamente turi būti balsuojama du kartus, tarp jų apmąstymams paliekant 3 mėnesių pertrauką. Konstitucija keičiama tik tada, jei abu kartus idėją paremia du trečdaliai visų tautos išrinktųjų.

Čilinskas mano, kad jei nepavyktų visiškai įgyvendinti individualaus konstitucinio skundo idėjos, reikėtų siekti to laipsniškai: "Galima judėti etapais. Svarbu įtvirtinti bent jau tai, kad žmogus būtų pareiškėjas KT, jei kitų teismų prašymu nagrinėjamas jo paklausimas. Kol kas KT nagrinėja uždarai, žmogaus pozicija lieka neišklausyta, nesuteikiama proga ginti savo teises."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"