TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neskubama paviešinti KGB talkininkų

2015 05 06 6:00
Vytautas Landsbergis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančiųjų užmojai atskleisti prieš 15 metų bendradarbiavimą su SSRS slaptosiomis tarnybomis deklaravusių asmenų pavardes sukėlė karštų diskusijų. Daugumos politikų nuomone, slaptumo terminą būtina pratęsti.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba antrą kartą per porą savaičių svarstė, kaip elgtis su sąrašais asmenų, kurie anksčiau savanoriškai prisipažino bendradarbiavę su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis. Vakar priimtas sprendimas kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) prašant patikrinti, ar prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių bylos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) saugomos tvarkingai. Tik tuomet bus sprendžiama, ar jas viešinti. Socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad būtina laikytis dar 1990-ųjų kovą valstybės vardu duoto pažado užtikrinti prisipažinusiųjų slaptumą. Tam pritaria ir Vytautas Landsbergis, kuris kaip Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininkas pasirašė atitinkamą dokumentą.

Reputacijos nežlugdys

Po vakarykščio valdančiųjų politinės tarybos posėdžio A. Butkevičius sakė, kad ankstesnis sprendimas paviešinti prisipažinusiųjų sąrašus buvo priimtas nesusipažinus su visais dokumentais. „Buvau susitikęs su VSD vadovu. Jis pateikė papildomų dokumentų, kurių mes anksčiau neturėjome”, - aiškino premjeras. Tai - AT-AS pirmininko V. Landsbergio 1990 metais pasirašytas Seimo kreipimasis į gyventojus, kurie bendradarbiavo su KGB. Jame, be kita ko, pažadėta užtikrinti prisipažinusiųjų slaptumą. A. Butkevičius neslėpė, kad šis dokumentas jam ir politinei tarybai buvo naujiena. Jis pareiškė manąs, kad pirmojo atkurtos valstybės vadovo pažadų turi būti laikomasi be išimčių. „Negalime žlugdyti valstybės reputacijos”, - teigė A. Butkevičius.

V. Landsbergio teigimu, pažadą neviešinti prisipažinusiųjų pavardžių “išplovė” vėliau priimti įstatymai. Konservatorių patriarcho manymu, paprasčiausia būtų pratęsti slaptumo termino galiojimą ir “duoti visiems nusiraminti”. “Kažkodėl dabar kažkam reikia užvirti košę. Gal norima nukreipti dėmesį nuo kitų dalykų - jau esamų arba gresiančių”, - LŽ sakė profesorius. Jis abejojo, ar valdančiųjų politinė taryba apskritai turi įgaliojimų svarstyti tokius klausimus. V. Landsbergio nuomone, šiuo metu tai nėra aktualiausia problema. “Ji gali sukelti negerų implikacijų. Greta mūsų yra valstybė, kuri mano, kad visi Stalino laikų įstatymai, papročiai vis dar galioja. Jei kažkam atėjo į galvą, jog žmonės, kurie nenorėjo tarnauti okupacinėje armijoje, iki šiol tebėra nusikaltę, tai kas nors gali sumąstyti, kad tie, kurie atsisakė bendradarbiauti, yra sistemos išdavikai. O su išdavikais – trumpa kalba, juos ir Londone galima surasti”, - sakė V. Landsbergis.

Nebuvo mechanizmo

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, buvusi Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė didžiausiu absurdu vadino faktą, kad klausimą, kurį turėjo svarstyti Valstybės paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, ėmė spręsti valdančiųjų politinė taryba. „Svarstymas virto parodija, pateko į viešumą ir sukėlė nereikalingą šurmulį“, - LŽ sakė parlamentarė. Pasak jos, normaliose demokratinėse valstybėse analogiškia dokumentai įslaptinami mažiausiai 50 metų. “Tai klausimas, kuris turi įtakos 1500 žmonių gyvenimams, karjerai, turintiems teisėtų lūkesčių, nes jiems buvo pažadėta valstybės vardu, nekalbant apie jokį laiko limitą ir slaptumo žymas. Įsivaizduokite, kokia dabar tų žmonių būsena klausant šios diskusijos”, - piktinosi D. Kuodytė. Ji priminė, kad 1990 metų kovo 27-ąją AT-AS pakelbė pareiškimą, kuriuo paragino piliečius nebendradarbiauti su KGB, prisipažinti tai darius, ir garantavo visišką apsaugą bei slaptumą. “Tačiau nebuvo sukurta jokio mechanizmo, kaip tai turi būti padaryta techniškai, kaip turi būti įformintas tas prisipažinimas, kad jis įgautų teisinę formą ir paskui būtų galima garantuoti tai, kas buvo žadama”, - sakė D. Kuodytė. Pasak politikės, žmonės tokius prisipažinimus rašė AT deputatams, specialiai sukurtai deputato Balio Gajausko vadovaujamai komisijai. “Liūdniausia, kad visi tie prisipažinimai dingo, niekas nežino, kur jie yra. Tuose maišuose, kuriuos atnešė man, buvo dalis prisipažinimo kopijų. Visą šią medžiagą atidaviau valstybės saugumo komitetui”, - pasakojo politikė. Priminsime, kad 2006-aisiais Liustracijos komisijos vadovei D. Kuodytei anonimiškai buvo atvežti keli maišai 1991-1992 metų su KGB veikla susijusių dokumentų.

Būtų katastrofa

Septintus metus Liustracijos komisijai vadovaujančio Algimanto Urmono manymu, mintis viešinti minėtų asmenų pavardes galėjo kilti tik “skaudančioms galvoms”. “Tai būtų tas pats, kas tuos prisipažinusius žmones išduoti. Tokį sprendimą prilyginčiau valstybės išdavimui, jos menkinimui. Tai būtų tikra katastrofa ne tik tiems asmenims, bet ir valstybei. Ateityje tokia valstybe niekas netikėtų”, - LŽ sakė A. Urmonas. Jis įsitikinęs, kad šie duomenys turėtų būti saugomi “istoriškai protingą laiką”. A. Urmonas ne kartą yra teigęs, kad pagaliau turėtų būti padėtas ketvirtį amžiaus šalyje vykdomos liustracijos taškas. Tą padaryti turėtų tie, kas procesą ir pradėjo, – politikai.

LGGRTC vadovės Birutės Burauskaitės teigimu, net panaikinus prisipažinusių asmenų sąrašų slaptumą nėra jokio reikalo jų viešinti. „Mūsų dažnai klausia, kodėl savo svetainėje neskelbiame agentų sąrašų? Visuomet aiškinu, kad niekuomet jų ten ir nebus, nes mūsų tikslas – ne sąrašus skelbti, o atskleisti visuomenei KGB veiklos mechanizmą ir metodus“, - LŽ teigė B. Burauskaitė. LGGRTC vadovė prisipažino jaučianti atsakomybę asmenims, kurie prisipažino turėję ryšių su sovietų saugumu. „Gerai žinau, su kokia našta jie atėjo. Aš irgi jaučiuosi valstybės pilietė. Man yra svarbu, kad galėtume pasitikėti tomis garantijomis, kurias valstybė duoda. O čia būtų valstybės griovimas“, - tvirtino B. Burauskaitė.

Nėra archyvų

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikinta 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. asmenų. 2000 metais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys.

Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"