TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neskubėk ženklinti

2016 01 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Metus ir tris mėnesius dar turi augintinių šeimininkai, įpareigoti mikroschema suženklinti ir įregistruoti savo laikomus šunis, kates ir šeškus. Suskubusiesiems tai padaryti kuo greičiau teks nemenkai papurtyti savo piniginę – kol kas tokia vienam gyvūnui atliekama procedūra gali kainuoti iki 40 eurų.

Tiesa, gyvūnų globos organizacijoms pavyko susitarti su kai kuriais veterinarijos specialistais, kad jų paslaugos kainuotų beveik perpus mažiau, apie 15–20 eurų. Kaip tikisi gyvūnų globėjai, tokių veterinarų gretos ilgainiui tik gausės.

Gerų žinių sulaukta ir iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – savivaldybių, jose numatyta sumažinti finansinę naštą augintinius mikroschemomis ženklinantiems gyventojams, nes jiems nebereikės mokėti vietinės rinkliavos už gyvūnų laikymą.

Tiesa, truputį palūkėti ir neregistruoti gyvūnų verčia nenumatytos techninės kliūtys – veterinarijos specialistai vis dar negali prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, nes jis kol kas neveikia taip, kaip turėtų veikti. Aiškinama, kad gali prireikti dar poros savaičių, kol bus išspręstos šios techninės problemos.

Bus geriau gyvūnams

Namuose auginantieji šunis, kates bei šeškus, nesvarbu, ar gyvena mieste, ar kaime, iki 2017 metų balandžio 1 dienos privalo juos suženklinti specialia mikroschema bei įregistruoti pradėjusiame veikti Gyvūnų augintinių registre. Tokią pareigą 2012 metais numatė Seimas, priėmęs Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas.

Pasak šias pataisas palaikančios Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, privalomu gyvūnų augintinių registravimu bei ženklinimu siekiama mažinti beglobių ir bešeimininkių kačių bei šunų populiaciją, taip užtikrinant jų gerovę. Taip pat „bus sudarytos sąlygos surasti gyvūną pagal Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje įregistruotą augintinio laikytoją ir taip bus užtikrintas gyvūnų atsekamumas“. Be to, esą bus geresnės galimybės apsaugoti tiek visuomenę, tiek kitus keturkojus nuo pavojingų gyvūnų ir jų ligų, ypač nuo pasiutligės, kurią platina katės, šunys ir šeškai. „Ši pavojinga liga į Lietuvą grįžo po trejų metų pertraukos – prieš mėnesį užfiksuotas jau antras atvejis, kai pasiutusi lapė voljere apkandžiojo šunį, kuris nebuvo paskiepytas nuo pasiutligės. Tad šunį teko užmigdyti, o visai šeimai – profilaktiškai pasiskiepyti“, – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.

B. Kymantaitės nuomone, pradėjus ženklinti gyvūnus, galbūt bus išspręsta dar viena opi problema – padidės žmonių atsakingumas apsisprendžiant bei renkantis augintinius. Mat šiuo metu gyvūnų prieglaudose jau nesutelpa visi savininkų palikti benamiais tapę šunys, katės.

Augintiniai bus ženklinami bei registruojami jų savininkams pateikus rašytinį prašymą veterinarijos paslaugų teikėjams, turintiems teisę ženklinti gyvūnus augintinius. Tokių Lietuvoje yra beveik tūkstantis. Šiemet atvesti gyvūnai augintiniai turės būti ženklinami per keturis mėnesius nuo atvedimo (bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui), o atvesti iki šių metų – iki 2017 metų balandžio.

Purtys pinigines

Šunį ir katę namie laikanti marijampolietė Janina LŽ teigė, kad abiejų augintinių ženklinimas jai gali kainuoti net penktadalį pensijos. „Dar prieš Naujuosius domėjausi, kiek man gali kainuoti abiejų augintinių žymėjimas. Veterinaras, kuris nuolat juos skiepija, sakė, kad tai kainuos net 60 eurų. Ir tai – tik pritaikius nuolaidą, nes esu nuolatinė klientė“, – kalbėjo moteris. Todėl ji jau apsisprendė kol kas nei šuns, nei katės neženklinti.

Veterinarijos paslaugas Marijampolėje teikiantis Rolandas Jonikaitis LŽ sakė manantis, kad laikui bėgant gyvūnų ženklinimas tikrai pigs. Jau dabar jo vadovaujama įmonė už tokias paslaugas ima nuo 15 iki 20 eurų. „Na, mažiau kaip 15 eurų nebus, tačiau jei bus ženklinamas ne vienas ir ne du gyvūnai, ypač kaime, kaina bus dar mažesnė“, – svarstė R. Jonikaitis.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė sakė tikinti, kad augintinių ženklinimas bei registravimas nebebus toks brangus, kaip buvo iki šiol, kai veterinarijos specialistai už tai imdavo nuo 20 iki 40 eurų. „Tai neadekvati kaina, nes gyvūnų ženklinimas mikroschema yra labai panašus į skiepijimą – mikroschema po oda įšvirkščiama paprastu švirkštu. Su kai kuriais veterinarijos specialistais esame sutarę, kad ženklinimui bei skiepijimui taikys kompleksinę kainą – 15 eurų“, – aiškino B. Kymantaitė.

Pasak jos, skatinti gyventojus ženklinti bei registruoti savo augintojus turėtų ir savivaldybių pradedama taikyti tvarka, kai už mikroschema suženklintus gyvūnus jų šeimininkams neteks mokėti savivaldybių nustatytos rinkliavos už gyvūnų laikymą. Šios rinkliavos dydis savivaldybėse labai skirtingas, tačiau dažniausiai neviršija 1 euro per mėnesį. „Tokią lengvatinę tvarką jau taiko didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, tikimės, kad jų pavyzdžiu paseks ir kitos savivaldybės“, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.

Registracija – privaloma, pasas – nebūtinas

LŽ kalbinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipė dėmesį, kad Gyvūno augintinio pasą šunų, kačių ir šeškų savininkams išduoda tik VMVT teritorinių padalinių valstybiniai veterinarijos gydytojai. Šis pasas kainuoja 1,26 euro. „Gyvūno augintinio pasas būtinas tik tuomet, kai šeimininkas su šunimi, kate ar šešku keliauja Europos Sąjungos šalyse tiek nekomerciniais tikslais, tiek norėdamas parduoti gyvūną. Jis nebūtinas, jei savininkas su augintiniu neplanuoja vykti į užsienį, taip pat kaimo gyventojams, kurie šunis nuolat laiko pririštus prie būdos“, – teigė Marijampolės VMVT viršininkas Kastytis Stankus.

Tiesa, anot jo, visiems šunų, kačių ir šeškų savininkams reikia turėti veterinarijos gydytojo išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad gyvūnas reguliariai skiepijamas nuo pasiutligės.

Ar bus taikomos kokios nors sankcijoms gyventojams, kurie per 15 mėnesių nepaženklins savo auginamų gyvūnų, K. Stankus negalėjo pasakyti. Jis abejojo, ar tokiais atvejais gali būti taikomos tokios pačios sankcijos, kaip ir laikantiems ūkinius gyvūnus, kurių šie negali realizuoti. Mat gyvūnų augintinių laikytojai juos ne tokiam tikslui augina. Be to, per ženklinti skirtą laiką teisės aktai gali būti dar ne kartą pakeisti.

Nuomonę, jog toli gražu ne visiems namuose laikomiems gyvūnams reikalingas Gyvūno augintinio pasas, palaiko ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Anot jos, gal ir net ne visus augintinius reikėtų ženklinti. „Mano nuomone, privalomas ženklinimas turėtų būtų taikomas tik iš Lietuvos išvežamiems šunims, šeškams ir katėms bei pavojingiems šunims, tačiau Seimas priėmė sprendimą ženklinti visus augintinius. Todėl taip ir turi būti daroma“, – teigė V. Baltraitienė, komentuodama pačios Žemės ūkio ministerijos parengtas ir ministrės patvirtintas Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"