TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesutaria, kaip ginti žmogaus teises

2015 05 26 6:00
Jurgis Razma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialdemokratų inicijuojamas parlamentinių partijų susitarimas dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos gali likti popieriuje. Konservatorių teigimu, suderinti skirtingas partijų ideologines bei vertybines nuostatas, galima sakyti, neįmanoma.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojo teisingumo ministro, šiuo metu vadovaujančio ir Švietimo ir mokslo ministerijai, Juozo Bernatonio parengtam susitarimo projektui didžiausia opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) negaili priekaištų. Konservatoriai nemato jokio reikalo keisti pozicijos dėl eutanazijos bei įvairių šeimos formų įteisinimo, jiems nepriimtinas ir kai kurių sampratų traktavimas. Įžvelgta net laisvo narkotikų vartojimo galimybė. Kartu konservatoriai abejoja, ar toks susitarimas apskritai reikalingas. Kitai opozicinei partijai – Liberalų sąjūdžiui - LSDP pateiktas projektas toks baisus nepasirodė.

Jautrios temos

Daugiausia emocijų sukėlė tos susitarimo nuostatos, kurios ir Seime tradiciškai tampa nesantaikos epicentru. Eutanazija, abortų draudimai, partnerystės bei kitokių šeimos modelių įteisinimas – toli gražu ne visos temos, pastaraisiais metais ne kartą “kilojusios” parlamento stogą. LSDP parengtame susitarime partijos raginamos susitarti, kad žmogaus teisė į gyvybę apima jo teisę į eutanaziją, kad valstybė negali diskriminuoti žmonių iškeldama vieną šeimos modelį kaip viršesnį prieš kitus, kad valstybė privalo užtikrinti, jog žmogaus laisvė negali būti aukojama jokių kitų vertybių labui, kad niekas negali uždrausti žmogui vartoti jo sveikatai kenkiančius produktus, jei tai nekenkia kitiems žmonėms, kad kiekvienas religinių bendrijų ar bendruomenių atstovų bandymas daryti įtaką valstybės ar savivaldybių valdžios priimamiems sprendimams turi būti laikomas lobistine veikla. Politikai taip pat raginami nustatyti, kad žmogaus teisė į kūno neliečiamybę apima moters teisę į nėštumo nutraukimą. Be kita ko, vieningai siūloma siekti, kad visi šalies piliečiai turėtų teisę rašyti savo asmenvardžius originalo kalba lotyniškais rašmenimis, o tautinių bendrijų atstovai galėtų Lietuvoje siekti išsilavinimo savo gimtąja kalba.

Nereikalingas dokumentas

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad tolesniuose socialdemokratų pasiūlyto projekto svarstymuose konservatoriai nedalyvaus. “Iš turinio matyti, kad mūsų ideologinės nuostatos, ypač požiūris į gyvybę, šeimą, labai ryškiai skiriasi. Todėl įsivaizduoti kažkokį bendrą susitarimą neįmanoma”, - LŽ sakė parlamentaras. Jo nuomone, toks dokumentas, kitaip nei susitarimai dėl užsienio politikos bei nacionalinio saugumo, niekam nereikalingas. Pasak J. Razmos, būtų įdomu sužinoti, ar kai kurios projekto nuostatos yra tik projekto autoriaus, ar visos LSDP nuomonė. Pavyzdžiui, dėl eutanazijos įteisinimo. Konservatorius čia teigė įžvelgęs Aušrinės Marijos Pavilionienės įtaką. “Apie kokias dar šeimos formas galima kalbėti, kai Konstitucija įteisina vienintelę formą - per vyro ir moters santuoką?” - stebėjosi J. Razma.

Pasirengę tartis

Liberalų sąjūdžio atstovo Armino Lydekos nuomone, socialdemokratų kūrinys - “kokybiškai gerai parengtas dokumento projektas, kuris apima labai plačią temų skalę, įgarsina pagrindinius teisės aktus, kuriais vadovausis ir kuriuos gerbs partijos”. Jo nuomone, žmogaus teises ginantis susitarimas reikalingas jau vien tam, kad “po kiekvienų Seimo rinkimų paklodė nebūtų tampoma” į liberalesnę ar konservatyvesnę pusę. A. Lydeka teigė suprantąs konservatorius, turinčius savo tvirtas ideologines nuostatas. “Tačiau žmogaus teisės yra universali vertybė. Todėl manau, kad pagarbą joms turėtų deklaruoti visos partijos. O jei dėl vienos ar kitos formuluotės joms kažkas netinka, esame pasirengę tartis, derinti pozicijas”, - LŽ sakė liberalas. Pavyzdžiui, jei dalis partijų manys, kad diskutuoti apie eutanazijos įteisinimą Lietuvoje per anksti, klausimą, pasak parlamentaro, galima bus atidėti velesniam laikui. “Svarbu, kad būtų susitarta dėl kitų žmogaus teisių”, - teigė A. Lydeka. Anot jo, sutarta, kad partijos savo pastabas bei siūlymus dėl projekto turi pateikti iki trečiadienio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"