TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesutarimai su investuotojais: grėsmė likti be nieko

2016 03 03 6:00
"Veolios" teigimu, jos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė nuostolių dėl mūsų šalies teisės aktų nesąžiningų pakeitimų bei veiklos reguliavimo sprendimų. Romo Jurgaičio (LŽ), Ritos Stankevičiūtės ir Alinos Ožič nuotraukos

Į konfliktą su Lietuva įsitraukusi Prancūzijos įmonių grupė „Veolia“ sulaukė savo šalies vyriausybės užtarimo. Vilniuje viešėjęs Prancūzijos Europos reikalų ministras Harlemas Desiras užsiminė nenorintis, kad šis atvejis atbaidytų kitas prancūzų investicijas Lietuvoje. 

„Neigiami įvykiai gali turėti poveikį kitų investuotojų sprendimams“, – įsitikinusi asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Dėl to, pasak jos, šalys tokius konfliktus stengiasi išspręsti gražiuoju.

Prancūzijos Europos reikalų ministras H. Desiras, praėjusią savaitę lankęsis Lietuvoje, neslėpė atvykęs dėl įtemptos situacijos, susiklosčiusios tarp Vilniaus šilumos ūkį susigrąžinti siekiančios sostinės savivaldybės ir šiuo metu jį per įmonę „Vilniaus energija“ valdančios Prancūzijos energetikos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo grupės „Veolia“ (buvusi „Dalkia“). Su Lietuvos energetikos ministru Roku Masiuliu susitikęs Prancūzijos Vyriausybės atstovas H. Desiras pabrėžė, kad jo šalis atidžiai stebi šį ginčą ir tikisi, jog pavyks jį išspręsti taikiai, nes tai geriausiai atitiktų visų interesus.

Užsiminė apie ateitį

„Prancūzija didžiuojasi „Veolios“ sėkminga veikla visame pasaulyje. Nenorėtume, kad šis atvejis atbaidytų Prancūzijos investicijas Lietuvoje“, – kalbėjo H. Desiras. Jis akcentavo, jog visiems tarptautiniams investuotojams svarbus verslo klimatas šalyje ir tai, kaip elgiamasi su investavusiomis įmonėmis.

Kaip žinoma, sausio pabaigoje „Veolia“ Vašingtone veikiančiam Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) pateikė daugiau kaip 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą. Prancūzijos grupės teigimu, jos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė nuostolių dėl mūsų šalies teisės aktų nesąžiningų pakeitimų bei veiklos reguliavimo sprendimų.

Diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Junginėse Amerikos Valstijose Žygimantas Pavilionis, kalbėdamas apie Prancūzijos Vyriausybės nario vizitą, LŽ pabrėžė, kad kiekviena valstybė bando daryti tam tikrą poveikį, remdama savo įmonių interesus. „Tačiau bet kokiu atveju pirmenybė turi būti teikiama ne lobistiniams, o gyventojų interesams, vadovaujantis teisės normomis“, – svarstė jis.

Įtakos turi

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomosios direktorės R. Skyrienės manymu, bet kokia bloga žinia apie šalies sprendimus gali atsiliepti kitų investuotojų sprendimams. „Kaip prieš kelerius metus tai atsiliepė skalūnų dujų žvalgybos atveju: pasitraukus potencialiai investuotojai JAV kompanijai „Chevron“, nebeatsirado norinčiųjų tuo užsiimti, nors mes lyg ir siekėme to. Neigiama informacija keliauja labai greitai, ir nesvarbu, ar ji teisinga, ar ne. Tikiu, kad paprastai valstybės stengiasi tokius konfliktus sureguliuoti gražiuoju“, – kalbėjo ji.

Harlemas Desiras,/Reuters.Scanpix nuotrauka

Iš tiesų „Chevron“ sprendimas 2013-ųjų rudenį pasitraukti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Vakarų Lietuvoje konkurso tapo išskirtiniu įvykiu. Bendrovė, kurią Aplinkos ministerija po daugiau kaip pusmetį trukusių diskusijų buvo rekomendavusi paskelbti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja, pranešė nebedalyvausianti jame „dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje“. Tuo metu mūsų šalis priėmė ar svarstė daugiau kaip 25 svarbių teisės aktų pakeitimus, kurie turėjo įtakos investuotojų planams ir keitė jų galimybes.

Vis dėlto, R. Skyrienės įsitikinimu, nors neigiamos situacijos gali turėti poveikį kitų investuotojų sprendimams ateiti ar veikti šalyje, tai nereiškia, jog būtinai ir turės. „Be to, tai nereiškia, kad Lietuvai nereikia ginti savo interesų. Blaiviai mąstantis investuotojas vis tiek pasižiūrės, dėl ko tas konfliktas kilo“, – aiškino ji.

Vilniaus savivaldybės vadovai savo ruožtu tvirtino esantys tikri, kad „Veolios“ ir Lietuvos konfliktas bent jau būsimoms investicijoms į sostinės šilumos ūkį neigiamos įtakos neturės. „Jau šiandien, jei kalbame apie šilumos ūkį, matome didelį kitų šalių investuotojų – tiek Suomijos kompanijos „Fortum“, tiek Vokietijos bendrovės „Danpower“ – susidomėjimą. Negaliu pasakyti, kad dėl šio konflikto kiti investuotojai bijo šnekėtis su savivaldybe – kaip tik yra priešingai. Tai mes kol kas stabdome procesą, nes kol šilumos tinklai nėra sugrįžę į savivaldybės rankas, jokių kalbų apie tolesnį privataus kapitalo dalyvavimą negali būti. Nemanau, kad tai gali atsiliepti ir kitoms sritims“, – LŽ dėstė šilumos ūkio klausimus kuruojantis sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Lietuva mokosi

Buvusio ambasadoriaus Ž. Pavilionio teigimu, natūralu, kad kiekvienos šalies diplomatai bando daryti poveikį remdami savo įmones. „Susidurti su savo valstybės verslo rėmimu tenka kiekvieną dieną – kiek yra šalių, tiek yra lobizmo. Tai turime suvokti kaip normalų ir priimtiną dalyką. Ir būkite tikri, kad ne tik priešai, bet ir draugai užsiima lobizmu, kuris nebūtinai atitinka tavo valstybės interesus“, – tikino jis.

Pasak Ž. Pavilionio, valstybėms ekonominė diplomatija naudinga – tik reikia turėti tvirtą stuburą ir atitinkamus instrumentus. „Iš sovietinių laikų paveldėjome išskirtinį nuolankumą ir negebėjimą išsakyti bei apginti savo nuomonės. Tai tikrai blogai, nes kaimynės ne tik sugeba tai padaryti, bet dar ir krauju įtvirtinti. Jeigu toliau nuolaidžiausime bet kam, visų pirma – Rytams ir šiuo metu Briuseliui, bus blogai“, – tvirtino diplomatas.

R.Skyrienė.

Apie tai, jog Lietuva dar tik mokosi santykių su investuotojais, LŽ kalbėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Reikia suprasti, kad aplinkoje, kurioje esame, daugelis kitų valstybių, ir tų valstybių verslas, ir jų struktūros, kartais net valstybinės struktūros, turi gerokai daugiau patirties atstovauti savo interesams, negu palyginti neseniai nepriklausomybę atgavusi Lietuva. Kartais dėl patirties neturėjimo, dėl savo naivumo, manymo, kad bet koks atvažiavęs vakarietis nori veikti vedamas gerų paskatų, ne visada sugebame pasirūpinti savimi“, – akcentavo jis.

Veikė už nugaros

Lietuva jau yra nusvilusi – pasitikėjo investuotojais, kuriuos globojo net labai įtakingų valstybių oficialūs atstovai. Vienas garsiausiai nuskambėjusių atvejų – prieš 20 metų JAV kompanijos „Williams International“ įdėtos investicijos į „Mažeikių naftą“, pasibaigusios tuo, kad nuo Rusijos įtakos saugota strateginė Lietuvos įmonė buvo perimta tos šalies bendrovės „Jukos“.

Kaip tuomet skelbė žiniasklaida, „Williams“ aktyviai rėmė JAV administracija ir Lietuvoje rezidavę ambasadoriai. Įsidėmėtina, kad šios kompanijos vykdytą „Mažeikių naftos“ privatizavimą skatinęs tuometis JAV ambasadorius Lietuvoje Keithas C. Smithas, atsisveikinęs su diplomatine karjera, tapo būtent koncerno „Williams“ vadovų patarėju, taip pat ėmėsi konsultuoti Vilniuje dirbusį „Williams Lietuva“ vadovą Randy Majorsą bei „Williams International“ prezidentą Johną C. Bumgarnerį korporacijos santykių su Rusija klausimais.

Ž. Pavilionis

Jį pakeitusiam ambasadoriui Johnui Tefftui, kartu su korporacijos atstovais žadėjusiam, kad dėl amerikiečių investicijų „Mažeikių nafta“ netrukus taps moderniausia tokio profilio įmone Rytų Europoje, po kurio laiko teko viešai atsiprašyti Lietuvos. 2002-aisiais amerikiečių kompanija oficialiai paskelbė, jog visas „Mažeikių naftos“ akcijas ir šios įmonės valdymo teises perleidžia Rusijos naftos bendrovei „Jukos“.

Nors pagal akcininkų susitarimą Lietuvos Vyriausybei buvo garantuota pirmumo teisė įsigyti buvusio verslo partnerio akcijas, tokio pasiūlymo ji net nesulaukė: Lietuvos politikai apie sudarytą sandorį buvo informuoti jo pasirašymo išvakarėse. Šalies vadovui Valdui Adamkui beliko tikėtis, kad „Williams“ atėjimą į Lietuvos ūkį labai aiškiai rėmusi JAV administracija įvertins tokį kompanijos poelgį.

„Aš ir asmeniškai labai apgailestauju, man teko labai daug dirbti „Mažeikių naftos“ ir „Williams“ klausimu. Gėda, kad taip atsitiko“, – tuo metu nuskambėjo ambasadoriaus J. Teffto atsiprašymas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"