TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nesvetingai sutikti pabėgėliai - pamoka ateičiai

2015 09 15 6:00
Belaukiant naujų pabėgėlių siūloma numatyti tokią jų priėmimo tvarką, kuri padėtų jiems lengviau įsitraukti į vietos gyvenimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje verdant diskusijoms dėl galimybių priglausti per tūkstantį migrantų, darbo patirties su pabėgėliais turintys evangelikų liuteronų kunigai ragina nekartoti nesenų klaidų ir procesui pasirengti itin atsakingai. Metus mūsų šalyje besiglaudusios ir čia įsikurti ketinusios 10 krikščionių šeimų iš karo nualintos Sirijos išvyko, nes pasijuto nereikalingos.

2014 metų vasarį iš Turkijos į Lietuvą karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“ buvo atskraidinti 37 karo pabėgėliai iš Sirijos - ten persekiojimus patyrę krikščionys. Mūsų šalyje juos priglaudė evangelikų liuteronų parapijos, atskiros šeimos.

Padėti šiems žmonėms paskatino 2012-ųjų įvykis, kai į Šakių vaikų globos namus buvo atvežti trys sirų vaikai, kuriuos kartu su tėvais pasieniečiai sulaikė, nes jie nelegaliai kirto Lietuvos valstybės sieną. Vaikai mėnesį praleido globos namuose, nes jų tėvai tuo metu buvo uždaryti už grotų. Tik vėliau šeima perkelta į Pabėgėlių priėmimo centrą, o sulaukusi leidimo gyventi Lietuvoje Vilniuje pradėjo savo verslą, išmaitinantį visus jos narius.

Šiandien šios šeimos galva Pierras Naoumas neslepia, kad Lietuva yra tarsi paveikslėlis - gražu į ją pasižiūrėti, bet gyventi čia pabėgėliams yra labai sudėtinga.

Be teisės dirbti ir mokytis

Kad valstybė nebuvo itin svetinga pabėgėliams iš Sirijos, liudija ir tai, kad visos šeimos, kurios prieš pusantrų metų buvo radusios prieglobstį Lietuvoje, jau išvyko į kitas šalis. Šių šeimų atstovams nebuvo suteikta teisė nei dirbti, nei mokytis.

LŽ archyvo nuotrauka

„Jie čia buvo pakviesti svečių teisėmis. Tik tokias vizas Lietuva sutiko suteikti toms šeimoms“, - LŽ pasakojo Šakių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Virginijus Kelertas. Anot jo, parapijos namuose priglobtos dvi sirų šeimos ketino įsitraukti į Šakių gyvenimą: vaikai norėjo lankyti mokyklą, o šeimų galvos - vyrai, profesionalūs medikai, buvo pasirengę talkinti Šakių sveikatos priežiūros įstaigose. Mat žinodami, jog visa jų išlaikymo našta gula ant parapijos pečių, nesijautė jaukiai.

„Vienas jų buvo onkochirurgas, kitas - odontologas, mokslus baigęs Bulgarijoje, tad pripažinti jo diplomą nebūtų buvę sudėtinga. Jiems siūlytas darbas, bet priimti siūlymų sirai negalėjo, kitaip būtų anuliuotos vizos, o jie patys prievarta išsiųsti iš Lietuvos“, - kalbėjo V. Kelertas.

Pasak jo, priimdami metams pabėgėlius iš Sirijos evangelikai liuteronai įsipareigojo, kad jie netaps našta Lietuvos valstybei ir čia neprašys politinio prieglobsčio. Tokio susitarimo visi ir laikėsi. V. Kelerto teigimu, negalėdamos ilgiau užsibūti Lietuvoje sirų šeimos išvažiavo į kitas šalis, kuriose yra apsistoję jų giminaičiai ar pažįstami.

Trūksta supratimo

Į Vokietiją ir Švediją išvyko ir dvi sirų pabėgėlių šeimos, beveik metus gyvenusios Skirsnemunės (Jurbarko r.) parapijos namuose.

Kaip LŽ teigė Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys, nors dalis pabėgėlių buvo vyresnio amžiaus ir ne visi mokėjo anglų ar kitą užsienio kalbą, daugiausia problemų kilo dėl apribojimų, susijusių su užimtumu.

„Vienintelis kriterijus renkantis šeimas, kurios galėtų Lietuvoje rasti prieglobstį, buvo noras, kad jos būtų krikščioniškos. Nežiūrėjome nei į išsilavinimą, nei į kitus dalykus. Tačiau bendraudami su tais žmonėmis įsitikinome, kad jie - išsilavinę, labai mandagūs, kultūringi“, - pasakojo M. Kairys. Pabėgėliai buvo iš vidutinio sluoksnio, gana pasiturintys - ne pašalpų prašytojai. Iš tėvynės jie pasitraukė palikę namus, darbo vietas, įmones.

M. Kairys apgailestavo, kad Lietuva nepasinaudojo galimybėmis šias šeimas integruoti į mūsų šalies gyvenimą. Niekam beveik metus nerūpėjo ir pabėgėlių vaikų švietimas, nors jie mokytis norėjo. M. Kairio nuomone, buvo galima sudaryti sąlygas jiems lankyti bent anglų kalbos pamokas.

„Labai trūko valstybės lankstumo priimant pabėgėlius. Manau, kad dabar reikėtų padaryti išvadas ir numatyti tokią tvarką, kad tokių problemų, su kuriomis susidūrėme priimdami sirų šeimas, nekiltų“, - kalbėjo kunigas. Jo įsitikinimu, valstybei tai būtų naudinga - vietos gyventojai galėtų susipažinti su kitų kultūrų žmonių gyvenimu, išmokti bendrauti su kitataučiais ir tapti jiems pakantūs. Jau nekalbant apie tai, kad atsiradus papildomai darbo jėgai būtų galima įkurti daugiau darbo vietų ir taip paspartinti ekonominį šalies augimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"