TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neteisėtai įgyto turto beieškant

2010 10 08 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjo laikai, kai neteisėtai įgytą turtą nusikaltėliai užkasdavo sode, paslėpdavo kur nors namie įrengtose slėptuvėse. Tik praėjus 20 metų Lietuvoje susivokta, kad dabar kontrabandininkai, kriminalinių gaujų nariai, nesąžiningi politikai ir valdininkai patiki nelegalų turtą savo šeimos nariams, giminaičiams ar net pašaliniams asmenims. Ko reikia, kad ir šis neteisėtai įgytas turtas būtų atrastas, kad niekam nekiltų noro praturtėti valstybės, jos piliečių sąskaita?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga CIRTAUTIENĖ, Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas BUROKAS, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Teisės skyriaus viršininkas Romualdas GYLYS, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas doc. dr. Aurelijus GUTAUSKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Europoje neteisėtas turtas jau konfiskuojamas

A.Medalinskas. Seime šiuo metu guli prezidentės siūlymas konfiskuoti nelegaliai įgytą turtą ne tik iš neteisėtai praturtėjusio asmens, bet ir kitą tokio turto dalį, atsiradusią pas jo artimuosius. Ir čia, matyt, netrūks aiškinimų, jog tai

prieštarauja žmogaus teisėms, kertasi su Lietuvos Konstitucija, kad paskui nukentės tik nekalti piliečiai, o įtakingieji išvengs atsakomybės. Ar tie argumentai turi tiesos? Ar šios normos veikimo pavyzdžių galima rasti kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse?

R.Gylys. Ši teisinė norma neprieštarauja nei Lietuvos Konstitucijai, nei ES teisiniams aktams. Priešingai, ES skatina mus priimti tokius teisinius aktus.

Z.Burokas. Europos Komisijos ataskaitoje pažymėta, kad Lietuvoje ši norma nėra įgyvendinta, neinkorporuota į nacionalinės teisės sistemą. Išplėstinio turto konfiskavimo normos Lietuvoje nebuvo, nors ES Tarybos pagrindinis sprendimas įpareigojo tai padaryti.

A.Gutauskas. Išplėstinis turto konfiskavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje bus visiškai nauja idėja, nors daugelyje Europos valstybių tokia kovos su nusikalstamumu priemonė plačiai taikoma. Šis institutas ypač išplėtotas Skandinavijos šalyse (Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje) ir Jungtinėje Karalystėje. Ten veikia net keturi turto konfiskavimo modeliai, leidžiama paimti dalį ar visą kaltininko turtą, kai kuriais atvejais jo konfiskavimo klausimas net sprendžiamas civiline tvarka, turto savininkui nesuteikiant tokių plačių garantijų, kokias užtikrina baudžiamasis procesas. Įvairūs išplėstinio turto konfiskavimo modeliai taikomi Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtomis pajamomis įgyto turto turėjimą neseniai įtraukta į Prancūzijos baudžiamąjį kodeksą.

S.Cirtautienė. Dabar panašų išplėstinio turto konfiskavimo modelį teikia ir mūsų prezidentė. Šiame projekte, pirma, suteikiama galimybė ne tik konfiskuoti nusikaltimo įrankius ar iš vieno epizodo gautą turtą, bet ir visą nusikalstamos veikos rezultatą, t. y. visą neteisėtai įgytą turtą ir pajamas; antra, leidžiama konfiskuoti turtą, perduotą nesąžiningiems tretiesiems asmenims, paprastai - giminaičiams ir draugams; trečia, siūloma kriminalizuoti patį neteisėto turto įgijimo ir turėjimo faktą. Prezidentės nuomone, būtent toks išplėstinio turto konfiskavimo modelis gali būti efektyvi ir veiksminga priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir su asmenimis, kurių gyvenimas iš nelegalių pajamų ir neteisėtai įgyto turto tapo verslu ar gyvenimo norma.

A.Gutauskas. Išplėstinis turto konfiskavimas turėtų gerokai palengvinti prokurorų darbą tiriant organizuotus nusikaltimus. Pajamos iš tokių nusikaltimų - milžiniškos. O dabar tie pinigėliai be problemų išplaunami ir vėl investuojami į nusikalstamą veiką.

Z.Burokas. Bet yra teigiančiųjų, kad ši teisinė norma visai nereikalinga, kad užtenka straipsnio dėl pinigų plovimo. Mūsų Baudžiamojo kodekso 216 str. redakcija pažymi, jog asmuo, kuris padeda kitam legalizuoti neteisėtai įgytą turtą, privalo žinoti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Iki šiol mums reikėjo įrodyti ne tik neteisėtai įgyto turto buvimą, bet ir tai, kad jį perduodant kitam asmeniui šis žinojo, jog tas turtas įgytas nusikalstamu būdu. Įsivaizduokite, kaip tai sudėtinga.

A.Medalinskas. Matyt, dėl to dažnai nieko ir nepavykdavo įrodyti. Štai EBSW ir kitų finansinių piramidžių kūrėjai paėmė iš Lietuvos gyventojų milžiniškas sumas pinigų ir išvais-tė, o jų giminės ir artimieji naudojasi, ko gero, iš šių finansinių machinacijų įgytu turtu, net gyvena tų žmonių namuose. Tačiau niekas Lietuvoje negali įrodyti, kad tai - neteisėtai įgytas turtas, ir nors dalį jo sugrąžinti nukentėjusiems gyventojams. O štai Amerikoje atskleidus B.Madoffo aferas greitai buvo paimtas ne tik jo, bet ir artimųjų turtas. Tik ne Lietuvoje.

A.Gutauskas. 2008 metais Europos Parlamentui ir Europos Tarybai parengto komunikato šūkis yra: "Užtikrinkime, kad nusikalsti nebūtų pelninga!" Domėjausi užsienio demokratinių teisinių valstybių praktika dėl išplėstinio turto konfiskavimo įstatymo ir sužinojau, kad jau visur suprasta, kaip svarbu remiantis šiuo įstatymu išmušti tą ekonominį potencialą iš nusikaltusių asmenų. Jeigu bus priimtas įstatymas, kurį siūlo prezidentė, tai bus galima padaryti ir Lietuvoje.

Z.Burokas. Negaliu sakyti, kad iki šiol mums nieko nepavyko įrodyti. Tačiau tretiesiems asmenims buvo taikoma atsakomybė tik kaip bendrininkams už pinigų plovimą. Nors įdėjome daug pastangų, per šiuos metus pavyko ištirti vos 8 nusikalstamas veikas dėl pinigų plovimo.

Lietuvoje veikia „geradarės bobutės"

A.Medalinskas. Jeigu įstatymas bus priimtas, ar, pritaikius jį, pavyks išspręsti ir tą problemą, kai koks nors pareigūnas, pagautas Mokesčių inspekcijos už netiksliai surašytą mokesčių deklaraciją, galėdavo surinkti tiek skolos raštelių, kad padengtų pinigų trūkumą tarp jo deklaruotos ir tos sumos, kurią jis galėjo uždirbti? Kaip teigė pareigūnai, atsiranda "geradarių bobučių", kurios lemiamą akimirką tarsi ir paskolina pinigų asmeniui, gyvenančiam, kaip įtariama, ne pagal darbo pajamas.

R.Gylys. 2004 metais vyko vienkartinis turto deklaravimas. Visi gyventojai, turėję namie turto už 50 tūkst. litų ir daugiau, privalėjo jį deklaruoti. Tie, kurie to nepadarė, pagal šio įstatymo sampratą tada, matyt, turėjo mažiau pinigų. Bet jeigu

šiandien koks nors pilietis, nesąžiningai įsigijęs turto, iš neteisėtų pajamų perka namą už milijoną litų, jis pagal dabartinius įstatymus gali teigti, jog trūkstamą sumą pasiskolino, pavyzdžiui, iš 20 "bobučių". Iš kiekvienos - po 50 tūkst. litų.

Z.Burokas. Visas tas "bobutes" ikiteisminio tyrimo metu galima patikrinti, ar jos realiai paskolino nurodytas lėšas.

S.Cirtautienė. Tokiu atveju šis neteisėtas trečiųjų asmenų krimina-lizavimas pagaliau suteiks teisėsaugos institucijoms galimybę tikrinti vadinamąją fiktyvių sandėrių grandinę, kas šiandien yra labai sudėtinga. Tada žmonės bijos pasirašyti fiktyvius paskolos, dovanojimo ir kitus raštelius, nes juos išdavę asmenys irgi galės būti patikrinti, ar jie patys pagal savo darbo pajamas galėjo paskolinti tuos 50 tūkst. litų.

A.Medalinskas. O kodėl būtent 50 tūkst. litų?

R.Gylys. Tokia buvo įstatymo norma.

A.Medalinskas. Ir tuos 50 tūkst. litų atseit galima paskolinti net be notaro patvirtinimo?

R.Gylys. Surašant skolos raštelį notaro nereikia, bet dovanojimo sutartį - reikia.

S.Cirtautienė. Civilinio kodekso normose yra nustatytos sandorio formos ir turinio taisyklės. Didesnės kaip 2 tūkst. litų paskolos sutartį reikalaujama įforminti raštu, tačiau nebūtinai notarine forma. Kita vertus, žmogus ir toliau galės paskolinti be skolos raštelio. Viską galima nesunkiai įrodyti liudytojų parodymais. Bet jei ateityje kas nors atneš daug skolos raštelių, prokurorai turės teisę pasidomėti, ar toks paskolos davėjas galėjo pagal savo pajamas paskolinti tiek pinigų ir kokia yra jų kilmė.

R.Gylys. Esama tokių, kurie aiškina, jog iš grybų ir uogų, surinktų per vasarą, gauna iki 10 tūkst. litų nedeklaruojamų pajamų. "Bobutė" gali sakyti, kad pardavė miško gėrybių už 10 tūkst. litų, per tris vasaras susitaupė 30 tūkst. litų ir paskolino juos giminaičiui.

Z.Burokas. Per ikiteisminius tyrimus, susijusius su didelėmis sumomis grynųjų pinigų, tikrinome daug atvejų, kai įtariamieji pateikdavo 2030 skolos raštelių po 50 tūkst. litų,

nors patys skolintojai uždirbdavo vos ne minimumą. Per apklausas koks trečdalis tų žmonių prisipažindavo, jog iš tikrųjų jie neskolino pinigų.

A.Medalinskas. Bet kokias teises jūs turite dabar, kol dar nėra išplėstinio turto konfiskavimo įstatymo, kad nustatytumėte tuos trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo faktus? Jeigu ir žinote, jog neskolino, kas iki šiol laukdavo žmogaus, galbūt pra-turtėjusio iš neteisėtos veiklos?

Z.Burokas. Bandydavome įrodyti, kad tie pinigai - nusikalstamos veikos rezultatas. Tačiau neretai paaiškėdavo, jog nieko negalime jiems pritaikyti. Kas nors paskolino tam, kuriam reikėjo, ir tai yra teisėtos pajamos.

S.Cirtautienė. Siūloma įstatymo norma pirmiausia turėtų veikti preventyviai. Išrašydamas fiktyvius skolos raštelius ir manydamas, kad taip gelbėja savo vargšą sūnelį ar draugą, žmogus galbūt susimąstytų, ar tikrai elgiasi tinkamai, nes nesąžiningai elgdamasis jis prisideda prie tos nusikalstamos veikos ir šešėlinės ekonomikos, dėl kurios šiandien esame priversti mažinti pensijas. Reikia žvelgti į visą sistemą. Kiekvieno asmens nesąžiningas veiksmas prisideda prie blogybių, dėl kurių vėliau jis pats ir skundžiasi. Blogybė yra ir tai, kad žmonės vengia teikti parodymus bylose. Prokuroras neprivers asmens prisipažinti ar liudyti, jei šis nenorės to daryti, neprivers nerašyti fiktyvių raštelių. O dabar bus atsakomybė, nes tie, kurie fiktyviai paskolins pinigų, turės pasiaiškinti ir pagrįsti tokių pinigų kilmę. Bet jei bus nustatyta, kad raštelis fiktyvus, ir jei žmogus prisipažins, jokia atsakomybė jam negrės.

Z.Burokas. Jeigu prisipažins, baudžiamosios atsakomybės tikrai nebus. Kai lėšos įgytos nusikalstamu būdu, mes ir šiandien bandome tai įrodyti. Jei pavyksta paneigti jų legalumą, mėginame įrodyti, kad jos įgytos nusikalstamai. Esame tyrę bylą, kai automobilio dėtuvėje buvo rasta milijonas litų grynaisiais. Viskas lyg ir rodė, kad sučiupome iš kontrabandos gautus pinigus, bet susieti tai, įrodyti neturint šio įstatymo, buvo labai sudėtinga.

A.Medalinskas. Jei neįrodote, tada tas veikėjas gali vėl grįžti prie nebaigtų darbų?

R.Gylys. Kartais pavyksta įrodyti. Kartą buvo konfiskuota 22 tūkst. litų, o asmuo teisiamas už kažkokį nusikaltimą. Tų pinigų nusikalstama kilmė nebuvo nustatyta, tačiau jis nenurodė, iš kur gavo šią sumą, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė melagingus duomenis apie pinigų kilmę. Žmogus liudijo, kad pasiskolino juos, ir nurodė laiką, kada tai darė, bet nustatyta, jog tų kupiūrų numeriai ir išleidimo data buvo vėlesni už tariamą skolinimo datą. Taip teismas paneigė jo versiją ir pinigai buvo konfiskuoti.

A.Medalinskas. Jeigu įstatymas dėl išplėstinio turto konfiskavimo bus priimtas, ar tie, kurie pasakys, kad tuos raštelius be notaro parašo gavo anksčiau, negu buvo priimtas įstatymas, galės išsisukti nuo atsakomybės? Ar šių raštelių davėjus jau bus galima tikrinti?

A.Gutauskas. Žinoma. Yra baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą.

A.Medalinskas. Bet kaip tai patikrinti?

Z.Burokas. Juk mes galime patikrinti, ar tuo metu skolintojas turėjo tiek legalių pajamų. Jei asmuo negalėjo turėti tokių pajamų, o sako, kad paskolino, vadinasi jis melavo.

R.Gylys. Tačiau siekiant visiškai panaikinti situaciją, susidariusią dėl tų 50 tūkst. litų raštelių, geriausia būtų dar kartą surengti vienkartinį turto deklaravimą.

A.Medalinskas. Oponentai sako, kad iš pradžių reikia priimti visuotinį turto deklaravimą, o tik paskui - įstatymą dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Bet jei sutiktume su tuo, ar nenustumtume neribotam terminui šio įstatymo priėmimo?

R.Gylys. Kalbu apie papildomą vienkartinį turto deklaravimą, kuris būtų tik dar viena veiksminga priemonė, kad šis įstatymas veiktų geriau. Ir tai tikrai galima padaryti jau priėmus įstatymą, nereikia to atidėlioti. Visi deklaruotų turtą ir niekas negalėtų išrašyti pinigų, kurių nebuvo deklaravęs, paskolos raštelio.

Rimbas ir meduolis

A.Medalinskas. Jeigu įstatymas dėl išplėstinio turto konfiskavimo būtų priimtas, o tai, tikiuosi, ir bus padaryta, kas, jūsų nuomone, turėtų imtis neteisėto turto išieškojimo iš trečiųjų asmenų? Kas galėtų būti tas rimbas?

Z.Burokas. Kol kas trūko pačios galimybės tai daryti, nors ji įtvirtinta mūsų įstatymuose. Mes irgi tikimės, kad šis įstatymas bus priimtas, ir sprendžiame, kaip reikės išieškoti pinigus iš trečiųjų asmenų. Generalinė prokuratūra su penkiomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis sudarė priemonių planą, kuris numatytas ketveriems metams. Šis įstatymas būtų labai svarbus įstatymų pagrindas mums pradėti dirbti efektyviau. Esame numatę, kad kiekvienai ikiteisminio tyrimo įstaigai reikėtų turėti atskirus finansų tyrėjus. Tai rekomendavo ir britai. Jų šalyje tai daro ir atskiros institucijos, turto išieškojimo agentūros.

A.Medalinskas. Analogiškas įstaigas siūlytumėte steigti ir Lietuvoje?

Z.Burokas. Taip. Vertėtų įkurti atskirą įstaigą arba perduoti tą funkciją Mokesčių inspekcijai, kuri ir dabar iš dalies ją vykdo. Konfiskuotą turtą reikia kurį laiką išsaugoti, o vėliau ir parduoti. Britai pateikė pavyzdį apie lenktyninius žirgus, kuriuos areštavus kaip turtą, paskui teko jais jodinėti dukart per dieną, kad neprarastų prekinės vertės.

A.Medalinskas. Tas agentūros klausimas labai svarbus. Gal prokuratūroje derėtų įsteigti turto išieškojimo skyrių?

Z.Burokas. Lietuvoje dėl turto konfiskavimo atsakinga policija. Kai nusikaltėlis nuteisiamas Vakaruose, o jo turtas - čia, viena pusė lėšų atitenka Lietuvai, kita - anai valstybei. Taigi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai tą turtą ir išieško. Jie sako, kad neturi išteklių, bet, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dalis konfiskuotų lėšų pervedama į institucijos sąskaitą. Tai - pareigūnų skatinimas. Iš tų lėšų padengiama ir konfiskuoto turto priežiūra - areštuotų automobilių saugojimas, kontrabandinių cigarečių naikinimas ir kita.

A.Medalinskas. Bet gal reikia ir meduolio, kad asmenys, sukaupę neteisėtai įgyto turto, ar jį saugoję giminaičiai patys apie tai praneštų? Zi-noma, jeigu žinos, jog priešingu atveju jų laukia dar griežtesnė bausmė.

Z.Burokas. Tikrai reikėtų numatyti ir paskatas žmogui pačiam atskleisti turimą neteisėtą turtą. Pavyzdžiui, garantuoti, kad jei asmuo geranoriškai perves tas lėšas, mes nekonfiskuosime viso turto, o suteiksime ir 20 proc. nuolaidą. Kol kas Lietuvoje nėra įstatymo dėl konfiskavimo įgyvendinimo. Yra tik Vyriausybės nutarimas, kurį reikėtų peržiūrėti.

R.Gylys. Norint suteikti lengvatų tai galima padaryti. Variantų esama.

Z.Burokas. Galimas ir kitas meduolis. Išplėstinis turto konfiskavimas visko neapima. Kitaip yra senose demokratinėse valstybėse, kur žmonės įpratę mokėti mokesčius ir deklaruoti pajamas. O pas mus kalbama, kad šešėlinė ekonomika sudaro 40-60 procentų. Ir tai kenkia visuomenei. Zmonės mato, kad nedirbant galima gerai gyventi. Kam tada dirbti ir mokėti mokesčius. Mūsų visuomenė nėra bendruomenė, ji neturi solidarumo principo.

A.Medalinskas. O kur čia tas meduolis?

Z.Burokas. Meduolis yra mokesčių grąžinimas. Aišku, ankstesnė valdžia gal ir per daug buvo suteikusi lengvatų, bet tai skatino deklaruoti pajamas. Kad ir mokesčių už kompiuterius ar už mokslą kompensavimas.

Pavyzdžiui, Danijoje labai daug už ką grąžinama. Tada ir iš darbdavio reikalaujama legalių pajamų. Kartais tai net geriau gali veikti nei represinės priemonės ar griežti įstatymai dėl turto konfiskavimo.

R.Gylys. Vis dėlto išplėstinio turto konfiskavimas labai reikalingas.

A.Gutauskas. Ir svarbiausias akcentas šiame įstatyme yra dėl turto konfiskavimo iš trečiųjų asmenų, nes organizuoto nusikalstamumo dalyviai visuomet jį perduoda tretiesiems asmenims. Dabar vis labiau pripažįstama, kad vienas veiksmingiausių kovos su korupciniais, turtiniais, ekonominiais, finansiniais ir kitais nusikaltimais, vienijamais visiems

jiems bendro tikslo: gauti kuo daugiau neteisėtų pajamų ir taip praturtėti, būdų - padaryti šias veikas ekonomiškai nenaudingas, neapsimokančias. Neteisėtai gauto turto ir pajamų konfiskavimas iš kaltininkų, ypač iš nusikalstamų organizacijų, ne tik šalina motyvaciją daryti šiuos savanaudiškus nusikaltimus, bet ir atima galimybę finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Z.Burokas. Išplėstinio turto konfiskavimo įstatymo 72.3 str. pažymėta, jog turėsime įrodyti, kad tie pinigai atėjo iš kaltininko. Tačiau tai ne visada bus įmanoma padaryti, nes, kaip kažkas minėjo, jie tas lėšas gali tiesiogiai atiduoti giminaičiams. Pavyzdžiui, iš kontrabandos gauti pinigai gali niekur "nevaikščioti". Jeigu jie bus perduoti grynaisiais, mes neatseksime to tiesioginio ryšio. Nebent prisipažintų. Neteisėto praturtėjimo kriminalizavimas padėtų uždengti visas skyles, nes čia dar galima surasti, kaip gudriai apeiti. Viena įmonė steigia kitą ir taip toliau. Perleidžia pinigus per tokią "grandinėlę" ir vėl susigrąžina. O mes tos "grandinėlės" galime ir neatsekti. Dabar eitume nuo turto prie nusikaltėlio. Yra tokia nusikaltimų tyrimo praktika. Tu žinai, kuo asmuo užsiima, iš ko gyvena, tuomet jį seki ir lauki - vis tiek ką nors padarys.

A.Medalinskas. Bet ar šis įstatymas neatsigręš prieš tuos Lietuvos piliečius, kurie galbūt turto perdavimo ar dovanojimo dokumentuose ką nors ne taip parašė, nors jokio neteisėtai įgyto turto iš giminaičių neturėjo?

A.Gutauskas. Kai asmens pajamos yra teisėtos, tačiau dėl jo nesąžiningumo ar nepakankamo atidumo netinkamai apskaitytos - pavyzdžiui, jei nustatyta tvarka nebuvo įforminti turto pardavimo, nuomos, paskolos ar kiti sandoriai, nepriimtas palikimas ir t. t., - tokiais atvejais žmogui gali tekti teikti papildomus paaiškinimus, bet jokiu būdu ne atsakyti baudžiamąja tvarka. Paaiškėjus, kad asmuo turėjo tinkamai neapskaitytų ar nedeklaruotų pajamų, jam turėtų būti taikomos ir šiandien Mokesčių administravimo įstatyme nustatytos poveikio priemonės arba administracinė atsakomybė. Taigi siūlomos nuostatos šių žmonių padėties nepakeis.

Kodėl tik dabar?

A.Medalinskas. Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kodėl tik dabar, praėjus 20 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, mūsų valdžia ėmė svarstyti šį klausimą?

Z.Burokas. Ir Vakarų valstybėse šie įstatymai priimti nelabai seniai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje - tik 2002 metais. Mums irgi reikėjo iki to subręsti. Tam būtina politinė valia. Kitur įstatymas irgi buvo priimtas tik tada, kai visos partijos susėdo kartu ir nutarė taip kovoti su korupcija. Mes jau prieš porą metų kėlėme šią idė-

ją, bet niekam nebuvo įdomu. Ir strategiją turėjome parengę.

R.Gylys. Si idėja kilo iš Kovos su korupcija programos, kuri Lietuvoje priimta 2008 metų pabaigoje. Anksčiau buvo įstatymų, įpareigojusių deklaruoti brangų turtą, buvo vienkartinis turto deklaravimas, net Baudžiamojo proceso kodekso norma, kaip atsakomybė už netinkamą deklaravimą. Dabar to nėra. Tačiau jokio įstatymo dėl išplėstinio turto konfiskavimo nebuvo.

A.Gutauskas. Panaši idėja kilo dar 2000 metais rengiant naujos redakcijos Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą. Tiesa, vėliau ji užgeso.

R.Gylys. Anksčiau, iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, irgi buvo toks turto konfiskavimo institutas, kai neteisėtai įgytą turtą buvo galima konfiskuoti.

A.Medalinskas. Bet ne iš trečiųjų asmenų. Neįsivaizduoju, kaip be šio įstatymo buvo galima dirbti ir aiškinti, jog ieškoma dingusio EBSW ir kitų finansinių piramidžių turto, jei niekas negalėjo jo konfiskuoti net iš artimųjų, o ką jau kalbėti apie kitus žmones. Juk tas gyventojų turtas niekur iš Lietuvos nedingo. Kai kas jį iki šiol turi.

A.Gutauskas. Konfiskavimas buvo kriminalinė bausmė. Jei turtas patekdavo pas trečiuosiuos asmenis, juos pirmiausia reikėdavo nuteisti, o tik paskui - konfiskuoti turtą. Dabar tai yra baudžiamojo poveikio priemonė. Siūloma konfiskavimą padaryti poveikio priemone. Tai visai kas kita.

Z.Burokas. Viskam davė pradžią Europos Taryba 2005 metais.

A.Medalinskas. Ačiū jai. O Lietuvoje anksčiau panašių siūlymų nebuvo? Juk visi matė tą neteisėto turtėjimo mastą. Ne tik kontrabandininkų ir kriminalinių gaujų vadovų, bet ir valdininkų bei politikų.

S.Cirtautienė. Tokių siūlymų būta ir anksčiau, bet realių veiksmų, kad būtų įgyvendinta ši gera ir reikalinga idėja, tikrai nesiimta. Gal tiesiog pritrūko politinės valios.

R.Gylys. Panašūs projektai 2010 metų vasario mėnesį buvo pateikti Seimo pirmininkei, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Deja, nė vienas Seimo narys neišdrįso jų užregistruoti.

A.Medalinskas. Taip, prisimenu, kai praėjusių Kalėdų išvakarėse po kelių "Lietuvos žinių" apskritųjų stalų diskusijų, kuriose dalyvavo STT, prokuratūros ir kitų institucijų atstovai, čia išsakytus bei parengtus siūlymus Seimas ir Vyriausybė mėtė vienas kitam kaip karštą bulvę ir nedrįso pradėti įstatymo svarstymo proceso.

Z.Burokas. Dar vienas projektas buvo pateiktas birželio mėnesį. Ir šio jie neužregistravo. STT pateikė tą projektą pagal Kovos su korupcija programą, bet viskas buvo padėta į stalčius. Ir jei ne prezidentė, viskas būtų taip ir likę.

A.Medalinskas. Džiugu, kad dabar šie siūlymai - Seime. Ir gerai, jog yra valdžios institucija, kuri palaiko visuomenės iniciatyvą, kad tokių antikorupcinių įstatymų reikia. Juk birželio ir liepos mėnesį visuomeninės organizacijos jau ėmė rinkti parašus po kreipimusi į prezidentę ir parlamentarus, kad nebūtų delsiama priimti šių įstatymų Seime. Dabar svarbu, jog ten svarstant jie nebūtų sugadinti.

Z.Burokas. Dar noriu pabrėžti, kad 1997-aisiais priimtas įstatymas, reikalaujantis pagrįsti neteisėtą turtą. Tai buvo įtvirtinta atskiru turto ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymu bei numatyta 100 proc. bauda. Jau tada kilo didelės diskusijos, ar šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Jis buvo visiškai užstrigęs, nes tuo metu buvo prigalvota daug šalutinių procedūrų. Pavyzdžiui, reikėjo apygardos teismo sprendimo, kad būtų galima reikalauti iš kaltinamųjų deklaruoti turtą. Tada jie tuos sprendimus apskųsdavo, praeidavo pusė metų ar net 9 mėnesiai, kol mokesčių inspekcija įgydavo teisę reikalauti deklaracijos. Turtas buvo konfiskuotas gal tik iš 3 žmonių.

A.Medalinskas. Čia tas pats kaip dėl nelegalių pastatų nuvertimo. Nugriovė dėl akių vieną pirtelę, o monstrai pajūryje, į kuriuos sukišti dideli pinigai, už kurių slepiasi milžiniški finansiniai interesai, tebestovi. Ar teisininkų bendruomenėje anksčiau buvo kokių nors diskusijų, kurios vestų prie įstatymų dėl išplėstinio turto konfiskavimo priėmimo?

A.Gutauskas. 2002 metais savo disertaciją gyniausi iš organizuoto nusikalstamumo ir kaip tik buvau stažuotėje Didžiojoje Britanijoje. Ten jau tada sklandė šios idėjos.

A.Medalinskas. O Lietuvoje?

R.Gylys. Mes tas idėjas gavome iš britų ekspertų.

A.Gutauskas. Vakaruose viskas paprasčiau. Stai Lietuvoje dar tik keliamas klausimas, ką galima konfiskuoti, o Vokietijoje visa tai jau veikia. Konfiskuoti galima viską, kas susiję su turtine nauda, tiesiogiai ar netiesiogiai gauta iš nusikalstamos veikos.

A.Medalinskas. O jeigu svarstant įstatymą Seime kuris nors parlamentaras ar kokia nors valstybės institucija prieštaraus išplėstinio turto kri-minalizavimui? Jei pasakys, kad turtą galite išieškoti tik iš tokių trečiųjų asmenų, kurių veikla jau įrodyta kaip neteisėta? Ar šis įstatymas nebūtų padarytas neveikiančiu nuo priėmimo akimirkos, nors tie, kurie teiks ar teikia tokius siūlymus, aiškins, jog įstatymą tik tobulina?

A.Gutauskas. Teisingumo ministerijos jau pateiktuose siūlymuose, apibrėžiant išplėstinio konfiskavimo taikymo sąlygas, vėl reikalaujama įrodyti, kad turtas tikrai gautas nusikalstamu būdu. Siuo metu toks reikalavimas kaip tik ir yra viena pagrindinių kliūčių konfiskuoti turtą, kurio nusikalstama kilmė, pažvelgus į kaltininko gyvenimo būdą, ryšius, veiklą ir materialinę padėtį, yra akivaizdi, tačiau nenuginčijamų, visus formalius asmens kaltės įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančių faktų teisėsaugos institucijoms trūksta. Teisingumo ministerijos siūlomas projektas šios problemos nesprendžia. Nors pagal jį Baudžiamajame kodekse būtų frazė "išplėstinis turto konfiskavimas", daugiausia rūpesčių keliančios praktinės problemos vis tiek išliktų.

S.Cirtautienė. O tada būtų paneigta visa išplėstinio turto konfiskavimo įstatymo idėja. Jeigu siesi-me galimybę konfiskuoti turtą ar pajamas su konkrečia nusikalstama veika, turėsime tai, ką turime šiandien: kai de jure konfiskavimo institutas yra, bet de facto - realiai - ne.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"