TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neteisėti sprendimai tuštintų ministrų kišenes

2015 03 13 6:00
Vytautas Gapšys. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančiosios Darbo partijos frakcija Seime žada inicijuoti įstatymų pakeitimus, numatančius Vyriausybės narių materialinę atsakomybę už valstybei padarytą žalą. Opozicijos atstovai pritaria idėjai didinti personalinę atsakomybę, bet mano, kad nereikėtų apsiriboti vien ministrais.

Per Seimo pavasario sesiją Darbo frakcija yra numačiusi parengti ir pateikti parlamentui svarstyti Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyta materialinė ministrų atsakomybė už valstybės biudžetui padarytą žalą, atsiradusią priėmus neteisėtus sprendimus. Kartu žadama įtvirtinti normą, kad Vyriausybės nario atsistatydinimas neatleistų nuo pareigos padengti nuostolius.

Veiks ir kaip prevencinė priemonė

Seimo Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio teigimu, siekiama, kad Vyriausybės nariai asmeniškai atsakytų už savo klaidas, o dėl jų patirta žala būtų dengiama ne iš valstybės, bet iš neteisėtus sprendimus priėmusių politikų kišenės. Pavyzdžiui, nustačius, jog ministras neteisėtai atleido pavaldžios įstaigos vadovą ar kitą darbuotoją, pasirašė neteisėtą įsakymą ar atliko kitokį su įstatymais prasilenkiantį veiksmą, padariusį žalos valstybei, ji turėtų pats padengti atsiradusius nuostolius. „Jeigu nustatoma, kad buvo pažeisti įstatymai, žala turi būti atlyginta. Vienas žmogus priima neteisėtą sprendimą, kai kuriais atvejais net suvokdamas, jog daro tai neteisėtai, o sumokėti už tai turi visi piliečiai. Kodėl turi būti mokama iš valstybės biudžeto, kai puikiai žinome asmenį, kuris tą žalą sukėlė?“ - svarstė V. Gapšys.

Jis įsitikinęs, kad įstatyme įtvirtinta tokia nuostata veiktų ir kaip prevencinė priemonė. Esą prieš atliekant tam tikrus veiksmus, pasirašant dokumentus bus geriau pagalvojama ir įvertinama, ar priimami sprendimai atitinka įstatymo raidę.

Signalas „darbiečių“ ministrams

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, jog personalinės atsakomybės klausimas yra labai svarbus, esą tai skatintų elgtis atsakingiau. Šiandien tokios atsakomybės akivaizdžiai stinga. Tačiau jis pažymi, kad materialinę atsakomybę už valstybei padarytą žalą reikėtų nustatyti ne vien Vyriausybės nariams. „Mano supratimu, asmeninės atsakomybės taikymą reikėtų išplėsti ir aukštesnio rango politinio pasitikėjimo tarnautojams, ir pareigūnams", - tvirtino jis.

Vertindamas „darbiečių“ iniciatyvą E. Masiulis įžvelgė ir signalą, kad Darbo partija nėra patenkinta kai kurių savo deleguotų ministrų darbu. „Akivaizdu, kad lėšos, kurios buvo išleistos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytoms studijoms rengti, o po jų jokių įstatymų projektų kol kas neatsirado, kelia klausimą, ar tie 5 mln. litų buvo išleisti atsakingai, efektyviai, ar priėmus tokį įstatymą ministrei Algimantai Pabedinskienei nereikės jų grąžinti“, - pabrėžė Liberalų sąjūdžio lyderis.

Nors įstatymas numato galimybę regreso tvarka išreikalauti iš valstybės tarnautojo atlyginti padarytą žalą, ir dėl to vyksta keli teisminiai procesai, E. Masiulis neprisimena nė vieno atvejo, kad teismas būtų priteisęs padengti nuostolius.

Už klaidas mokėjome visi

Kai kurių ministrų priimti neteisėti sprendimai brangiai atsiėjo valstybei. Bene garsiausiai nuskambėjo istorija, kai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas ėjęs Rimantas Jonas Dagys 2009 metais atleido Lietuvos darbo biržos direktorių Vidą Šlekaitį. Po kelerių metų teismas konstatavo, kad jis atleistas neteisėtai, sugrąžino valdininką į pareigas ir priteisė jam maždaug 110 tūkst. eurų kompensaciją. Ši suma išmokėta iš valstybės kišenės.

Iš mokesčių mokėtojų pinigų buvo atsiskaityta ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu, kurį neteisėtai atleido praėjusioje Vyriausybėje vidaus reikalų ministru dirbęs Raimundas Palaitis. Teismo sprendimu V. Giržadas buvo grąžintas į darbą, jam nurodyta atlyginti neturtinę žalą ir per priverstinės pravaikštos laikotarpį, trukusį ilgiau nei pusantrų metų, neišmokėtą atlyginimą.

R. Palaičio inicijuotas neteisėtas Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimas valstybės kišenę patuštino beveik 58 tūkst. eurų.

Teismų slenksčius mina retas

Valstybės tarnybos įstatyme nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio tarnautojo atlyginti valstybei padarytus nuostolius. Tačiau išieškoti galima tik 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių neviršijančią kompensaciją. Tiesa, pripažįstama, kad tokia galimybe naudojamasi nedažnai.

Pirmą kartą žalos valstybei išieškojimo procesą 2013 metų pabaigoje pradėjo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ji kreipėsi į teismą ir paprašė priteisti maždaug 12 tūkst. eurų žalos atlyginimą iš tuomečio Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovo, buvusio sveikatos apsaugos ministro Juozo Galdiko, kuris 2011 metais neteisėtai atleido savo pavaduotoją Arvydą Ramelį, o teismai grąžino jį į darbą ir priteisė kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Tačiau praėjusį mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė SAM ieškinį kaip nepagrįstą.

Iš R. Palaičio siekiama išieškoti valstybei padarytą žalą dėl O. Šarmavičiaus atleidimo. Neaišku, ar tai pavyks, nes įstatymai ministrų materialinės atsakomybės nenumato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"