TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Netekties skausmas vaikų nesugrąžins

2011 09 21 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Sukrečianti socialinės rizikos šeimoje augusio devynmečio savižudybė verčia susimąstyti, ar įmanoma tokioms tragedijoms užbėgti už akių. Nors žinota, kad mažamečio tėvai nuolat girtauja, nei jis, nei jo du broliai ir sesuo nebuvo išvežti į globos įstaigas.

Tragedija Kėdainių rajone įsikūrusioje daugiavaikėje šeimoje įvyko praėjusį savaitgalį. Nors devynerių berniukas dingo dar šeštadienį, jo ieškoti pulta tik sekmadienio rytą. Pirmoji mažamečio pasigedo močiutė. Bevaisės paieškos tik stiprino nelaimės nuojautą. Apie dingusįjį buvo pranešta policijai, tačiau net pareigūnai nesitikėjo tokios kraupios atomazgos. Sekmadienio popietę pravėrus mažamečio motinai priklausančios daržinės duris, devynmetis rastas pasismaugęs.

Sukrėtė visus

Vietovės seniūnas Petras Pupkus vakar LŽ pasakojo, kad skaudžios nelaimės sukrėsta šeima iki šiol namuose augino keturis vaikus. Be devynmečio, nesusituokusi pora auklėjo jo brolį dvynį, taip pat trejų metų sūnų ir 13-metę dukrą.

"Skaudu, bet vieno iš dvynių nebėra tarp gyvųjų. Jauniausia šios šeimos atžala, vos dvejų metų mergaitė, dėl negalios gyvena Kaune esančiame internate. Iš pirmos santuokos ši moteris dar turi pilnametę dukrą ir 17-metį sūnų. Šie vaikai gyvena su tėvu", - sakė seniūnas. Jis teigė, kad moteris su sugyventiniu pastaruoju metu niekur nedirbo. Motina gaudavo išmokas už vaikus, jos sugyventinis - neįgalumo pašalpą. Iš viso šeimos pajamos siekė apie 2 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau didžioji dalis pinigų buvo išleidžiama ne vaikų reikmėms, o alkoholiui.

Šeimai stengėsi padėti vaikų močiutė. Jos pastangomis iš gretimos gyvenvietės atsikrausčiusi dukra įsigijo namą kaime, kuriame gyveno ir senolė. Maža to, nuo 2007 metų senutė net buvo tapusi laikinąja dvynių globėja, bet vėliau pašlijus sveikatai nebegalėjo rūpintis berniukais.

Dėl asocialaus šeimos gyvenimo būdo iškart po tragedijos tarp vietos žmonių pasklido kalbos, kad devynmetis prieš nelaimę paprašė motinos valgyti, tačiau ši esą išvarė vaiką į lauką. Seniūnas P.Pupkus negalėjo patvirtinti, kad vaiko motina taip pasielgė. Pati moteris neva pareiškusi, kad nelaimės priežasčių reikėtų ieškoti mokykloje. Tačiau pedagogai neigia vaiko motinos mestus kaltinimus, esą iš jo mokykloje šaipytasi. Jie tvirtino, kad namuose dėl nepriteklių kentęs berniukas bendraudamas su klasės draugais atsigaudavo, pralinksmėdavo.

Nors žinota, kad šeimoje nuolat girtaujama, nė vienas iš keturių minėtų vaikų nebuvo išvežti į globos įstaigas. Socialiniai darbuotojai aiškino, kad poros namai buvo tvarkingi. Tačiau po devynmečio savižudybės jo broliai ir sesuo gali tapti valstybės globotiniais.

Lemtingas spyris

Dar viena skaudi nelaimė socialinės rizikos šeimoje nutiko prieš mėnesį. Kaišiadorių rajone nuo girto tėvo agresijos artimiausius žmones gynęs nepilnametis jį sužalojo taip, kad šis ligoninėje netrukus mirė. Tik po nelaimės užsiminta, kad tragedija šioje šeimoje brendo ne vienus metus... Bet ar bandyta užkirsti jai kelią?

Seniūnijos, kurios teritorijoje esančiame kaime buvo įvykdyta tėvažudystė, socialinė darbuotoja kitą dieną po nelaimės LŽ aiškino apie skaudų įvykį net nenorinti kalbėti. Klausimas, ar šiai šeimai buvo skiriama pakankamai dėmesio, ją suerzino. "Ši šeima buvo lankoma lygiai taip pat, kaip ir kitos, kurios priskirtos socialinės rizikos šeimų grupei", - nukirto seniūnijos darbuotoja.

Kaišiadorių rajone gyvenusio 48 metų vyro mirtį lėmė vienintelis sūnaus smūgis. Atsidūręs ligoninėje tėvas dar spėjo ištarti jį sunkiai sužalojusio sūnaus vardą. Po šio vyro mirties medikai kreipėsi į policiją. Jaunuolį pareigūnai sulaikė tą pačią naktį. Tėvo nužudymu įtariamas nepilnametis neneigė spyręs tėvui į kaklą, nes gynė motiną ir jaunesnę seserį.

Vietos žmonės neabejoja, kad iš sesers išgirdęs apie namuose vėl siautėjantį tėvą vaikinas tiesiog nesusivaldė. Kalbų, kad tėvas itin šiurkščiai auklėja visus penkis savo vaikus, sklido jau kelerius metus. Netrukus daugiavaikė šeima buvo įtraukta į seniūnijos socialinės rizikos šeimų sąrašą. Priežastis - nuo vienos iki kitos pašalpos gyvenančių tėvų girtavimas.

Po sulaikymo buvo patikrintas nepilnamečio blaivumas. Nustatyta, kad jaunuolis blaivus, tačiau po įvykio buvo praėjusios penkios valandos. Teismas jaunuoliui kaip kardomąją priemonę skyrė namų areštą. Už tėvo nužudymą nepilnamečiui gresia laisvės atėmimas nuo ketverių iki dešimties metų. Būtinosios ginties požymių jo veikoje bent kol kas neįžvelgiama.

Bauginanti statistika

Kad socialinės rizikos šeimos tampa tiksinčia bomba, rodo ir pliki statistikos duomenys. Vien Vilniuje per pirmąjį šių metų pusmetį radosi 105 naujos tokios šeimos, iš atitinkamo sąrašo per tą patį laikotarpį išbrauktos tik 63 šeimos.

Iš viso nuo 2007 metų iki 2011-ųjų pirmo pusmečio pabaigos socialinės rizikos šeimų sąrašą sostinėje papildė 666 šeimos, o išbrauktos buvo tik 382. Dažniausia išbraukimo priežastis ta, kad vaikai sulaukia pilnametystės. Kita svarbi detalė - socialinių darbuotojų, kurie lanko rizikos grupei priskiriamas šeimas, skaičius. Vilniuje vienas toks darbuotojas dirba vidutiniškai su 30-40 šeimų.

Numatyti sudėtinga

Vilniaus miesto socialinės paramos centro (SPC) direktorė Solveiga Jankauskaitė įsitikinusi, kad numatyti bręstančią nelaimę socialinės rizikos šeimose itin sudėtinga. Situacija kasdien gali pasikeisti neatpažįstamai. "Didžiausia problema, kad socialinių darbuotojų paslaugas teikiame pačioms šeimoms dažnai jų nepageidaujant ir neprašant", - pabrėžė S.Jankauskaitė. Ji neprisiminė nė vieno atvejo, kad probleminės šeimos nariai būtų patys kreipęsi pagalbos ir pripažinę, jog problemų esama.

Anot S.Jankauskaitės, pagrindinės šeimų, kurios patenka į socialinės rizikos šeimų apskaitą, problemos susijusios su priklausomybe nuo alkoholio ir net narkotikų.

Dažniausiai socialinės rizikos šeimų sąrašuose atsiduriama dėl nerimą keliančių pranešimų iš ugdymo įstaigų, bendruomenės, policijos.

"Būna įvairių atvejų. Kartais žmogus didelėmis valios pastangomis ištrūksta iš daugelį metų slėgusios priklausomybės pančių. Bet priklausomybė - slidus dalykas. Pakanka vienos nesėkmės ir vėl grįžtama prie senų įpročių", - sakė SPC direktorė.

Anot S.Jankauskaitės, galima daug metų belstis į žmogaus sąžinę, tačiau rezultatas būtų niekinis. "Tėvai, išgirdę, kad iš jų gali būti paimti vaikai, susimąsto. Negalima sakyti, kad vaikai tokių tėvų nėra mylimi. Tiesiog suaugusieji nesupranta elementarių dalykų, kad jų atžalai reikia į mokyklą arba pavalgyti", - apgailestavo ji.

Įvairios priežastys

Lietuvoje yra beveik 11 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose auga daugiau kaip 23 tūkst. vaikų. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Dalios Lapėnienės LŽ pasiteiravo, kas turi nutikti, kad vaikas būtų paimtas iš socialinės rizikos šeimos. Priežastys gali būti įvairios: nuolatinė tėvų girtuoklystė, mažamečio palikimas be priežiūros, maisto namuose trūkumas. "Būna ir skaudesnių situacijų. Vaikai paimami, kai užfiksuojame, kad tėvai prieš juos smurtavo, neleido į mokyklą, neužtikrino buitinių sąlygų - neretai tokiose šeimose visa aplinka būna antisanitarinė", - sakė D.Lapėnienė.

Norėdami susigrąžinti paimtus vaikus, tėvai turi kreiptis į teismą ir įrodyti, kad jų gyvenimo būdas pasikeitė. "Teismas gali priimti sprendimą grąžinti vaiką į jo tikrąją šeimą. Apmaudu, bet tokie atvejai Lietuvoje pavieniai", - pabrėžė D.Lapėnienė.

Trūksta pasitikėjimo

Viešosios įstaigos Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė LŽ pasakojo, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai dažnai nepasitiki ne tik savo tėvais, bet ir kitais suaugusiaisiais. "Jie dažnai būna prislėgti, išsigandę, nusivylę. Tokiems vaikams gali būti gėda dėl savo šeimos problemų", - pabrėžė ji. Anot psichologės, daugelį metų negaunant jokios pagalbos, šeimos situacija blogėja.

"Būtinai reikalingas kitas žmogus, kuris padėtų. Tai gali būti giminaitis, mokyklos mokytojas, vaikų darželio auklėtoja, socialinis darbuotojas ar kitas suaugęs žmogus, kuriam vaikas rūpi. Pokalbis su vaiku gali padėti jam atsispirti", - sakė I.Daniūnaitė.

Psichologė nesutiko, kad gyvenimas socialinės rizikos šeimoje vaiką bet kuriuo atveju nustums į savotišką užribį. I.Daniūnaitė atkreipė dėmesį, kad vieni vaikai susikaupusias neigiamas emocijas yra linkę išreikšti iš karto, o kiti pyktį ir neviltį laiko savyje. Tai dažnai ir lemia skaudžias tragedijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"