TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Netiesos sakymo metas

2010 05 21 0:00
Corbis/Scanpix ir LŽ archyvo nuotraukos

Kas kaltas - medikai, šešerių metų vaiką, patekusį į eismo įvykį kelyje, šaltyje palikę laukti atvykstančios mamos, ar apie tai operatyviai parašęs dienraštis?

Kaltas laikraštis "Lietuvos žinios". Taip nusprendė naujoji Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, gavusios Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės pareiškimą, ginantį šios įstaigos mundurą.

Kodėl E.Kukaitienė neišdrįso "Lietuvos žinių" apskųsti teismui? Mat tam, kad laikraštis būtų pripažintas pažeidęs Viešosios informacijos įstatymą ir Žurnalistų etikos kodeksą, Lietuvoje tik žurnalistų etikos sargams pakanka vienos (suinteresuotosios) pusės argumentų. Galbūt tam pasitarnavo ir E.Kukaitienės sūnus įtakingas sostinės advokatas.

Laikraštis kaltas, nes trumpą žinutę parengusi žurnalistė kalbėjo ne su medikais, o su nukentėjusiąja puse - šešiamečio kelmiškio Augusto motina Giedre ir močiute Zita Mendelienėmis.

Žinutės paties svarbiausio dalyko - aprašyto šiurpaus savo beširdiškumu ir net nežmoniškumu fakto, kad šaltą žiemos dieną, esant minusinei temperatūrai, avariją patyrusį šešiametį "greitosios" medikai paliko ant kelio laukti mamos, niekas neskundė. Skyrėsi tik įvykio ir aplinkybių vertinimai, įvykio dalyvių pasakojimai.

Ministerijai neįdomu

Būtų logiška, jei savo žodį dėl Šiaulių "greitosios" veiksmų tartų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), turinti teisę atlikti oficialų tyrimą. To ir siekė "Lietuvos žinios", netrukus po įvykio nusiuntusios klausimus tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui. Buvusio ministro klausta, ar medikai avarijos vietoje elgėsi tinkamai.

"Atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad Sveikatos apsaugos ministerija medikų veiksmų tinkamumo įvykio vietoje nevertino, nes Jūsų 2009 metų gruodžio 22 dienos publikacijoje "Greitoji vaiką paliko speige" aprašomo eismo įvykio metu nukentėjusi moteris ar su ja buvusio 6 metų vaiko mama jokių pretenzijų dėl medikų veiksmų nėra pareiškusios, - gautas atsakymas iš SAM. - Iš VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties audito grupės vadovės telefoninio pokalbio su berniuko teta J.G. įrašo aišku, kad ši moteris pretenzijų neturi, o publikacijoje minimo berniuko mama pati neleido vežti vaiko į Šiaulius."

SAM pozicija primityvi - mama neparašė skundo, nereikalauja materialinės kompensacijos, vadinasi, įvykis nevertas dėmesio. Bet ar tokia turėtų būti ministerijos reakcija į tai, kad "greitosios" medikai, atvykę į avarijos vietą, kur rado du sudaužytus automobilius "Opel Astra" ir "Nissan Almera", pagalbą suteikė tik sunkiai sužeistai "Opel Astra" vairuotojai? Apžiūrėję drebantį, persigandusį, kraujuojančia lūpa šešiametį berniuką medikai nepasirūpino netgi apkloti jo specialia antklode, kad vaikas nesušaltų 12 laipsnių šaltyje.

Artimieji sušalusį vaiką nuvežė tiesiai į Kelmės ligoninę, kur jis iš karto buvo hospitalizuotas. Ligos istorijoje Nr. K5336 lotyniškai nurodyta diagnozė: "Commotio cerebri F.Levis. Contusio regimentale genusin." (Lengvas smegenų sukrėtimas. Kairiojo kelio sumušimas). Lietuviškai dar parašyta: "Trauma eismo įvykio metu. Susidūrus transporto priemonėms vaikas sužalotas, sutrenkė galvytę, abu kelio sąnarius, be sąmonės nebuvo."

"Kai atveža iš autoįvykio vaiką su nubrozdyta barzda ir keliais, negali atmesti smegenų sutrenkimo, todėl paguldėme jį į skyrių ir pastatėme lašelinę", - prisiminė šį įvykį pirmoji Augustą apžiūrėjusi Kelmės gydytoja.

Kompensacijos nereikalauja

Galima būtų neprisiminti šio įvykio, jeigu medikai ir publikaciją vertinę žiniasklaidos etikos sargai būtų nepatingėję įsigilinę į aprašytą situaciją. Tuomet gal būtų pastebėję pavojus, kurie tyko bet kurio savimi negalinčio pasirūpinti vaiko, patekusio į avariją, gal net būtų pagyrę laikraštį, ginantį viešąjį interesą ir Lietuvos vaikus.

Šešiamečio Augusto mama ir močiutė ne kartą, taip pat ir medikams, yra pasakiusios, kad nereikalauja jokios kompensacijos, jokio žalos atlyginimo.

"Vaikas po avarijos savo kojom niekur nėjo, aš jį ligoninėj visur ant rankų nešiojau. Nežinau, iš kur tiek sveikatos turėjau. Mes neketinam teistis, mums nereikia pinigų, bet mes norime, kad kitą kartą taip neįvyktų, kad nepaliktų vaiko, kad ir koks atvejis būtų," - LŽ sakė berniuko močiutė Z.Mendelienė.

Tačiau žiniasklaidos etikos sargų dėka Šiaulių medikai ne tik nepasimokė iš šio įvykio, bet netgi jaučiasi buvę teisūs.

Pasiūlė vežti į ligoninę

Priminsime tą įvykį. 2009 metų gruodžio 20 dieną apie 14 val. kelyje tarp Šiaulių ir Kelmės, netoli Bubių įvyko avarija. "Opel Astra" automobilio vairuotoja apsnigtame kelyje nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešingą kelio juostą ir rėžėsi į priešais važiavusį "Nissan Almera". Abu automobiliai buvo nepataisomai sudaužyti. Atvykusi Šiaulių "Greitoji" įvykio vietoje rado tris žmones: komos būsenos automobilyje sukniubusią "Opel" vairuotoją, sudaužyto "Nissan", kuriame nuo smūgio išsiskleidė saugos pagalvės, vairuotoją Jolantą Griškutę ir jos 6 metų sūnėną Augustą. Teta su sūnėnu jau buvo išlipusios iš suniokoto automobilio.

"Greitoji" į Šiaulius išvežė sužeistą "Opel" vairuotoją, o Augustas ir jo teta Jolanta liko avarijos vietoje spaudžiant 12 laipsnių šalčiui laukti policijos tyrėjų ir iš Kelmės skubančių berniuko mamos ir močiutės.

"Greitoji" dar nebuvo išvykusi, kai avarijos vietoje atsidūrė pro šalį atsitiktinai važiavusi kita Augusto teta Rasa Gedvilienė, kuriai giminaičiai telefonu pranešė apie nelaimę ir prašė pasirūpinti vaiku, kol atvažiuos mama.

"Sustojusi aš Jolantos nemačiau, iš karto nuėjau prie "greitosios", nes tikėjausi, kad vaikas ten, - pasakojo R.Gedvilienė. - Man pasakė, kad jis kažkokių žmonių, kurie sustojo pamatę avariją, automobilyje. Kai nuėjau prie tos mašinos, paklausiau, ar vaikui viskas gerai, ar medikai jį apžiūrėjo. Bet tie žmonės nežinojo. Aš pasiėmiau Augustą ant rankų, nuėjau prie "greitosios", kaip tik greta stovėjo policininkas. Policininkas atidarė "greitosios" duris ir paklausė, ar vaikas apžiūrėtas. Medikė pasakė, kad jam nieko nėra, tiktai lūpa sutrenkta. Viskas jam yra gerai. Bet dėl viso pikto patarė nuvežti į savo ligoninę. Ir viskas. Kai medikai pasakė, kad vaikui viskas yra gerai, nusinešiau jį į savo mašiną, pasisodinau, apklojau savo kailiniais. Paskui atvažiavo Augusto mama Giedrė, aš jai pasakiau, ką išgirdau iš "greitosios" medikų. Vaikas buvo sušalęs, nieko nekalbėjo, drebėjo, buvo labai išsigandęs. Faktiškai normaliai negalėjo susigaudyti, kas atsitiko."

"Apie tai, kad "greitojoje" nebėra Augustui vietos, pasakojo Rasa. Jinai nešėsi ten vaiką. O kaip iš tikrųjų buvo, nežinau, - pasakojo LŽ vaiko mama. - Kai Jolanta pasakė, kad vaikas nesužeistas, aš prašiau, kad manęs sulauktų. O važiuodami į ligoninę ir aš drebėjau, ir Augustas drebėjo. Kad jisai buvo sušalęs, tai tikrai. Tas sušalimas galėjo būti nuo šoko. Jis ten kelias minutes lauke buvo pabuvęs."

Kelmės pediatrė, pirmoji apžiūrėjusi mažąjį Augustą, stebėjosi, kad "greitosios" medikai neapklojo vaiko specialia pirmos pagalbos antklode, kuri turi būti kiekvienoje vaistinėlėje.

Medikai jaučiasi teisūs

Su Augustu ligoninėje nuolat buvo jo mama ir močiutė. Iš pradžių moterys nerimavo dėl to, kad vaikas sušalęs, vėliau dėl jo mieguistumo. Bijota galvos traumos.

Pasirodo, nerimavo ir Šiaulių "greitosios" slaugytoja, tą patį vakarą skambinusi į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo skyrių, klaususi, ar atvežtas vaikas.

Po "Lietuvos žinių" publikacijos į Kelmės ligoninę paskambino Šiaulių gydytoja Audronė Dominauskienė, audito grupės vadovė, tirianti šį įvykį.

"Iš Šiaulių skambino, sakė, mes pasiruošę paimti vaiką, - pasakojo Augusto močiutė Z.Mendelienė, dirbanti mokytoja vienoje Kelmės rajono mokyklų. - Man atrodo, prisistatė iš audito. Pasakė, kad mes atvažiuojam, vaiko laukia Venckaus brigada. Aš to Venckaus net nepažįstu. (Šiaulių apskrities ligoninėje dirba chirurgas Povilas Venckus - red.) Aš pasakiau - jeigu vešime vaiką, tai į Kauną, o ne į Šiaulius."

Tačiau kalbėdama su "Lietuvos žiniomis" A.Dominauskienė teigė, kad į Kelmės ligoninę skambino norėdama sužinoti J.Griškutės telefono numerį, o ne pasiūlyti vaiką pergabenti gydyti į Šiaulius. "Nissan" vairuotojos telefono medikams reikėjo tam, kad ši patvirtintų, jog neprašė vaiko vežti į Šiaulius, kad savo noru pasiliko su juo įvykio vietoje.

J.Griškutė tai ir patvirtino, pasakiusi, kad laukė, kol atvažiuos sūnėno mama. Po avarijos vairuotoja negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, turėjo sulaukti tyrėjų.

Vėliau tyrimas nustatė, kad abi vairuotojos buvo blaivios, avarijos kaltininke pripažinta Opelio vairuotoja.

Svarbiausia - vaiko likimas?

E.Kukaitienė skunduose Žurnalistų etikos inspektoriui ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai rašo dalykus, kurie prieštarauja kitų keturių įvykio liudytojų žodžiams: "Jokios kitos moters nei autoįvykyje, nei šalia nebuvo ir niekas nereikalavo vaiko vežti, mūsų darbuotojai niekam nepasakė, kad greitosios pagalbos automobilyje vietos nėra. Apart vaiko tetos J.G. su mūsų darbuotojais niekas daugiau nebendravo."

Nors "Lietuvos žinios" savo atsiliepime inspektorei ir komisijai nurodė, jog R.Gedvilienė, G. ir Z.Mendelienės pasiruošusios patvirtinti tai, ką po avarijos sakė "Lietuvos žinių" žurnalistei, į laikraščio argumentus nebuvo atsižvelgta. Etikos sargai, deklaruojantys nešališkumą, nuomonių ir šaltinių įvairovę ir neva už šių taisyklių nepaisymą įspėję "Lietuvos žinias", patys priėmė sprendimą remdamiesi vienos šalies argumentais. Ir nei sveikatos apsaugos ministrui (buvusiam), nei Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovei, nei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos sargams nė motais - o kas nutiko mažajam Augustui, kurį sužalotą (sutrenkta galvyte ir abiem kelio sąnariais, kaip rašoma oficialioje medicinos pažymoje) 12 laipsnių šaltyje miške ant kelio paliko Šiaulių medikai? Puiku, kad jį priglaudė pro šalį važiavusi mašina, svetimi žmonės neleido vaikui sušalti, kol atvyko teta. Bet kodėl šešiametis negalėjo būti sušildytas "greitojoje", kur privalėjo būti tam skirtos priemonės?

Teisingumo parodija - Edita Žiobienė, buvusi Etikos komisijos pirmininke pripažįstant LŽ neetišku dienraščiu, dabar yra Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. O vaikų psichiatras Linas Slušnys, vadovavęs tam komisijos posėdžiui vietoj nusišalinusios E.Žiobienės, dabar viešai demonstruoja užuojautą Drąsiaus Kedžio dukrelei. "Net pati tobuliausia teta negali pakeisti net netobuliausios mamos", - tvirtina jis. O kodėl sprendžiant dėl laikraščio publikacijos, o tuo pačiu ir dėl šešiamečiui berniukui tinkamai nesuteiktos pagalbos, L.Slušnys manė, jog pakanka avarijoje stresą patyrusios tetos atsisakymo vykti į ligoninę, kad "greitosios" medikai būtų pripažinti teisūs palikę vaiką laukti mamos?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"