TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neturėjo vargo - nusipirko dvarą

2008 05 30 0:00
Šis rūsys A.A.Duderiui trukdo įsiteisinti nuosavybę į dvaro žemę.

Tapti gimtosios dvarvietės savininku biržiečiui trukdo griūvantis rūsys. Aštuntą dešimtį pradėjęs vyras nusprendė teisybės ieškoti teismuose, tačiau baiminasi, kad įžengti į vaikystės dvarą jau nespės.

Antanas Arnoldas Duderis, septynerius metus nesėkmingai mėginęs įgyti teisę į dalį Didžiosios Panemunės dvaro žemės, šiomis dienomis netikėtai sužinojo negalintis to padaryti dėl baigiančio griūti dvarvietės rūsio. Per Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdį A.A.Duderiui buvo paaiškinta, kad norėdamas pagaliau gauti šią žemę jis turi atsisakyti į Kultūros vertybių registrą įrašyto rūsio. Vėliau šį rūsį žadama parduoti. Tačiau nei jo atiduoti, nei vėliau pirkti vyriškis neketina, o patį siūlymą vadina absurdišku.

Ponaičiams dvaro neprireikė.

Oficialiai Didžiosios Panemunės, o paties A.A.Duderio nuo vaikystės Gandrų dvaru vadinami statiniai iškilo XIX amžiaus antrojoje pusėje. Buvusio dvaro savininko kumečių sūnus A.A.Duderis dar prisimena iki tol stovėjusius, o per Antrąjį pasaulinį karą sudegusius pilimi vadintus dvaro rūmus su bokšteliais, porą kumetynų, koplyčią, šunų kapines, tą patį galybę rūpesčių jam sukėlusį rūsį ir daugybę kitų ponams priklausiusių statinių.

A.A.Duderio teigimu, pats dvarininkas Sesickas mirė nuo kraujo užkrėtimo dvarui klestint 1939-aisiais. Jo žmoną Šarlotą, vos palaidojusią vyrą, užklupo karas, ir ji su dviem vaikais - Tamara ir Anatolijumi - pasitraukė į Vakarus. Vis dar vykstant karui, kai Didžiąją Panemunę užėmė vokiečiai, jau senutė Šarlota grįžo į namus numirti. Dvarvietės teritorijoje esančiuose ponų kapeliuose ji ir palaidota. Sesickų vaikai, A.A.Duderio žiniomis, gimtinėje nepasirodė nei tada, nei vėliau, nepanoro jie atsiimti ir Gandrų dvaro.

Išsinešiojo po plytą

Per daugybę metų iš Gandrų dvaro mažai kas liko. "Pasikeitus valdžioms ir iširus kolūkiams, gimtinėje kurį laiką nesilankiau. Tačiau sužinojęs, kad galiu įteisinti nuosavybę į savo gimtinės žemę, atvykau į Didžiąją Panemunę ir jos nepažinau. Viskas išgriauta, išardyta, dilgėlėmis apaugę. Tačiau, nepaisant to, viskas man čia miela ir gražu!" - sakė A.A.Duderis.

Įvertino kaip bevertę

Pačiame Biržų rajono pakraštyje buvusio dvaro teritorija išties nepaprastai vaizdinga. Dvaras buvo pastatytas ant kalno, aplink prisodinta dabar jau šimtamečių gražuolių ąžuolų, šalia nutiestas vieškelis. A.A.Duderis mena, kad atvykęs čia rado kone sąvartyną. Dabar jis tarsi iškuoptas, tačiau žmonės šiukšles į atokią dvarvietę vis dar veža iš įpročio.

"Nepatikėsite, tačiau prieš septynerius metus man buvo pareikšta, kad ši dvaro žemė visiškai bevertė!" - patikino A.A.Duderis. Jis papasakojo ilgą nesėkmingo bandymo tapti dalies dvarvietės savininku istoriją.

"Ramiai gyvenau Biržuose, kai 2001-aisiais netikėtai išgirdau, kad yra galimybė įsigyti dalį buvusio Didžiosios Panemunės dvaro. Populiariai kalbant, buvo galima įsigyti žemės dvaro teritorijoje", - prisiminė A.A.Duderis.

Pretendentas į dvarvietę teigė, kad jis iš dviejų asmenų, laukusių piniginės kompensacijos už negrąžinamą užstatytą žemę, nusipirko teisę į šią kompensaciją. Pasak A.A.Duderio, tokia keista žemės įsigijimo tvarka galiojo labai trumpai. Po finansinės operacijos, kurią patvirtino notaras, vyriškis su Biržų rajono žemėtvarkininkais sutarė, kad už nusipirktą teisę į kompensaciją už 7,69 hektaro jam bus atmatuota beveik 17 hektarų Didžiosios Panemunės dvaro žemės. "Paklausęs, kodėl tiek daug hektarų gausiu, sužinojau, kad labai nedidelė tos žemės vertė", - tikino A.A.Duderis.

Septyneri metai vargo

Vyriškis pasakojo, kad matininkė net trejus metus vis nerado laiko atvykti į atokią dvarvietę ir atmatuoti žemės ribų. Galiausiai gavęs žemės sklypo planą A.A.Duderis sužinojo, kad negali įteisinti žemės nuosavybės, nes nepavyksta gauti kultūros paveldo specialistų parašo.

Anot A.A.Duderio, Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, įvertinusi dvarvietę, paskelbė, kad tai vietinės reikšmės kultūros paveldo paminklas, kuriame yra vertingų dvaro sodybos fragmentų. Jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

"Išsiaiškinus, kad dvaras - vietinės reikšmės paminklas, imta teigti, kad jis nedalomas, todėl neturiu galimybių įteisinti nuosavybę į dalį dvarvietės žemės. Iškviestas į Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdį sužinojau, kad žemės nuosavybė man neįteisinta dėl griūvančio kultūros paveldo statusą turinčio rūsio", - pasakojo A.A.Duderis.

Du kartus nemokės

Biržų rajono tarybai pasiūlyta apsispręsti, ar savivaldybė norėtų saugoti Didžiosios Panemunės dvaro rūsio liekanas. Anot savivaldybės administracijos direktorės Palmyros Prašmantienės, jei rajono valdžia imtųsi rūsio saugotojos vaidmens, A.A.Duderis galėtų pagaliau susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentus. Visa žemė, į kurią pretenduoja, taptų jo, išskyrus rūsį, kuris, kaip manoma, atitektų Valstybės turto fondui (VTF). Galiausiai savivaldybės saugomą rūsį, P.Prašmantienės teigimu, iš VTF galėtų nusipirkti pats A.A.Duderis.

"Nesąmonė!" - net nusipurtė vyras, išgirdęs siūlymą žemę imti be rūsio, o vėliau jį nusipirkti. A.A.Duderis neketina dukart mokėti už tą patį pirkinį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"