TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Netvirtas "ne" giliavandeniam uostui

2007 02 22 0:00

Giliavandenio uosto statybai ties Melnrage prieštaraujančių klaipėdiečių tik truputį daugiau nei jam pritariančių

Tokius apklausos rezultatus vakar paskelbė viešosios nuomonės tyrimų bendrovė "TNS Gallup". Klaipėdos miesto gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie pritaria giliavandenio uosto statybai Baltijos jūroje ties Melnrage. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad miestiečiai vienos nuomonės šiuo klausimu neturi. Keliais procentiniais punktais daugiau respondentų nurodė prieštaraujantys minėtoms statyboms, tačiau statistiškai šis skirtumas nėra reikšmingas.

Uosto statyboms pritarė 38 proc. apklaustųjų, nepritarė - 42 procentai. Tvirtai atsakyti negalėjo 20 proc. gyventojų.

Minėtą tyrimą užsakė Klaipėdos miesto savivaldybė. Jis buvo atliekamas nuo sausio 26 iki vasario 11 dienos. Apklausti 277 vyrai ir 338 moterys. Giliavandenio uosto statybai dažniau pritarė vyrai ar netekėjusios moterys, nepritarė - 40-49 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, samdomi darbuotojai, vedusieji, ištekėjusios moterys ir gyvenantieji nesusituokę.

Tačiau buvo atsiklausta tik 52 Melnragės gyventojų, kurių gyvenimo kokybę labiausiai paveiktų naujasis uostas, nuomonės. Beje, šioje miesto dalyje gyvena Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros 2004 metais baigtoje studijoje naują uostą siūloma statyti būtent ties Melnrage. Jūroje, už 350 metrų nuo pakrantės, būtų suformuota dirbtinė 1,5 kilometro ilgio ir 700 metrų pločio sala, kurioje įsikurtų modernus giliavandenis uostas. Nusausinta išorinio uosto teritorija turėtų autotransporto ir geležinkelio privažiuojamuosius kelius, sujungtus su kranto infrastruktūra.

Šis Japonijos ekspertų savomis lėšomis parengtas projektas tapo diskusijų objektu. Vieni teigia, jog ekonominiu požiūriu jis būtų labai naudingas Lietuvai ir Klaipėdai, kiti - kad pridarytų nuostolių jautriai pajūrio gamtai ir gyventojams.

Ekspertų vertinimu, dabartinis jūrų uostas pajėgus per metus perkrauti 35-40 mln. tonų krovinių. Anksčiau buvo prognozuojama, kad krovinių apimtis per artimiausius 15 metų padidės iki 2,4 karto ir vidinis uostas nebepajėgs atlaikyti tokių srautų, todėl jam neišvengiamai teks plėstis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"