TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neutralios pavardės plačiai nepaplito

2011 04 09 0:00

Šeiminės padėties neatskleidžiančiomis pavardėmis mūsų krašte susigundo apie 10-15 proc. nuotakų, o tėvai tokias pavardes parenka vos 1 proc. mergaičių.

Neutraliomis vadinamos moterų pavardės (pavyzdžiui, Baronė, Butkė ir kt.) Lietuvoje įteisintos nuo 2003-iųjų. Tuomet daugeliui jos atrodė lyg iššūkis, o ir dabar tokias pavardes renkasi tik 10-15 proc. ištekančių moterų. Jų daugumą sudaro jaunos, išsilavinusios miestietės. Laužyti senas tradicijas mažiau linkusios atokesnių rajonų gyventojos.

"Man net šiek tiek apmaudu, kad Pasvalio rajonas toks konservatyvus ir archajiškas. Mūsų nuotakos sunkiai renkasi pavardes be priesagų", - LŽ sakė Pasvalio rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vitalija Gegužinskienė. Anot jos, rajone nėra ne 10 proc. moterų, kurios tekėdamos rinkosi trumpąją pavardės formą.

Kauno miesto merijos Civilinės metrikacijos biurui vadovaujantis Kęstutis Ignatavičius teigė, kad šiame didmiestyje šeiminės padėties neatskleidžiančias pavardes renkasi apie 15 proc. besituokiančių moterų. Gerokai sunkiau Kaune skinasi kelią naujagimių mergyčių įvardijimas trumpąja pavardės forma. Per pastaruosius metus tokių naujagimių įregistruota vos kelios.

Panevėžyje nuo šių metų pradžios įregistruotos 68 santuokos, šeiminės padėties nenurodančią pavardę pasirinkto septynios nuotakos. "Kas mėnesį pavardę be priesagos pasirenka po dvi tris besituokiančias moteris", - teigė Panevėžio miesto merijos Civilinės metrikacijos skyriaus registratorė Jūratė Lipskienė. Tačiau, anot jos, pasirenkančių neutralią pavardės formą moterų daugėja. "Esu pastebėjusi, kad tokias pavardes renkasi ryšių su užsieniu turinčios, bendrose Lietuvos ir kitų valstybių firmose dirbančios moterys", -teigė J.Lipskienė. Panevėžyje pastaraisiais metais užregistruotos kelios naujagimės mergytės trumpąja pavardės forma.

"Lenkiškame" Šalčininkų rajone sutrumpintą pavardės formą yra pasirinkusios vos šešios moterys (visos - lietuvės), kurios santuoką sudarė šio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Per visą skyriaus, anot jo vedėjos Irinos Smykovskajos, gyvavimo istoriją tik vienai mergytei tėvai parinko neutralią pavardę.

Tokias pavardžių formas 2003-iaisiais įteisinusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nemažai kritikos sulaukė lygiai prieš metus, kai 2010-ųjų balandį viešu kreipimųsi į tuometį Seimo pirmininką Arūną Valinską tokią pavardžių darybos tvarką bandė sukritikuoti bei prašė ją uždrausti nemažai krašto kalbininkų ir kitų sričių specialistų. Jie teigė, kad neutralios moterų pavardės skamba paniekinamai ir diskredituoja net pačią lietuvių kalbą. Tačiau kreipimosi autoriai liko neišgirsti.

VLKK pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė LŽ teigė, jog komisijos nariai iki šiol nesižavi minėta pavardžių daryba, tačiau negali neatsižvelgti į teisinius, psichologinius ir socialinius tokios praktikos aspektus.

Kreipimąsi dėl neutralių pavardžių darybos uždraudimo pasirašiusi etnologė Gražina Kadžytė, LŽ vakar paklausta, ką dabar mano apie tokias pavardes, sakė: "Suprantu, kad kiekvienas savaip kvailioja, tad tegul kvailioja toliau."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"