TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nevienareikšmiai LLRA ir Tėvynės sąjungos rezultatai: labiau džiaugtis ar liūdėti?

Valdemaras Tomaševskis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansas augina savo rinkėjus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įtaką didmiesčiuose perleidžia Liberalų sąjūdžiui, o Socialdemokratų partija niekaip nesugeba išspręsti problemų vietos skyriuose. Taip savivaldos rinkimus portalui LRT.lt apibendrina politologai Algis Krupavičius ir Mažvydas Jastramskis.

2011-aisiais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus mieste Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso blokas gavo beveik 29 tūkst. balsų ir iškovojo 11 mandatų. Šiemetiniuose rinkimuose už juos balsavo kiek daugiau nei 37 tūkst. rinkėjų, tačiau jie taryboje turės vienu mandatu mažiau.

Tuo metu Vilniaus mero rinkimuose LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis liko trečias su 17 proc. balsų. Jį aplenkė Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius (33,96 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjungos vadovas, dabartinis sostinės meras Artūras Zuokas (18,05 proc.).

Kaip vertinti tokius skaičius: ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) šie rinkimai yra sėkmingi?

Kaip skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas A. Krupavičius, LLRA Lietuvos mastu gavo maždaug 1 proc. balsų daugiau nei 2011 m.: „Jie taip pat išlaikė merų postus tose savivaldybėse, kur ir turėjo įtaką. Bendra išvada yra tokia, kad LLRA šie savivaldos rinkimai yra tikrai neblogi, netgi šiek tiek geresni, nei vykę 2011-aisiais.“

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo M. Jastramskio, rinkėjų parama LLRA yra neabejotinai išaugusi. „Buvo minčių, kad LLRA dėl atvirai deklaruojamo prorusiškumo praras dalį lenkų rinkėjų, tačiau akivaizdu, kad nieko panašaus – jų pozicijos tik pagerėjo. Esant panašiam rinkėjų aktyvumui per Seimo rinkimus, jie be didesnių problemų vėl turėtų frakciją“, – portalui LRT.lt komentavo politologas.

A. Kupčinskui balsų konkurentai neatiduos?

Preliminariais VRK duomenimis, konservatoriai savivaldybių tarybų rinkimuose šalies mastu surinko 15,73 proc. balsų ir nusileido tik socialdemokratams (19,03 proc.). Trečioje vietoje – Liberalų sąjūdis (15,52 proc.).

Tačiau nemenką smūgį TS-LKD patyrė Kaune, kur dabartinis meras Andrius Kupčinskas, sulaukęs 24,58 proc. rinkėjų paramos, nusileido verslininkui Visvaldui Matijošaičiui, surinkusiam 36,85 proc. rinkėjų balsų.

„Bendrai TS-LKD gavo labai panašiai balsų, kaip ir 2011 m. rinkimuose, [tuomet] maždaug 1 proc. daugiau šiemet. Bet jie susiduria su problemomis Kaune. 2011 m. jie buvo didžiausia frakcija, o šįkart savivaldybės taryboje jie turės ją ne pačią didžiausią. Praėjusiuose rinkimuose jie pagal dydį lenkė visas kitas frakcijas, o dabar yra antri“, – komentuoja A. Krupavičius.

Kita bloga žinia konservatoriams, pasak KTU profesoriaus, ta, kad dvi kadencijas miestui vadovavęs A. Kupčinskas į antrą rinkimų turą išeina ne kaip lyderis, bet kaip gerokai atsiliekantis pagal balsų skaičių kandidatas.

„Ir pati blogiausia žinia konservatoriams – tikrai nedaug galimybių, kad kitų kandidatų balsai pereis A. Kupčinskui. Labai mažai tikėtina, kad Darbo partijos, socialdemokratų kandidatų, netgi [Lietuvos laisvės sąjungos atstovo] Eriko Tamašausko balsai galėtų atsidurti A. Kupčinsko taupyklėje. Papildyti balsų skaičių antrajame rinkimų rate jam bus milžiniškas iššūkis, gerokai lengviau tai galės padaryti V. Matijošaitis. Panašu, kad Kauno miesto mero postas TS-LKD gali būti prarastas“, – prognozuoja A. Krupavičius.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose konservatoriai gavo 14,72 proc. balsų ir užsitikrino 8 vietas. Juos lenkia Liberalų sąjūdis (26,32 proc., 15 vietų) bei LLRA ir Rusų aljanso koalicija (17,24 proc., 10 vietų). Tuo metu 2011 m. konservatoriai turėjo 10 mandatų.

„Balsų skaičių konservatoriai Vilniuje pasididino maždaug 6 tūkst., bet mandatų gavo mažiau. Jiems bloga žinia ta, kad ankstesniuose rinkimuose į centro dešinės rinkėjų balsus pirmiausia pretendavo būtent TS-LKD, o dabar didžiąją tų balsų dalį susirenka Liberalų sąjūdis. Taigi mandatų praradimas nebūtų jiems labai skausmingas, bet centro dešinės rinkėjų perėjimas į liberalų stovyklą konservatoriams yra išties dramatiškas nuostolis“, – apibendrina A. Krupavičius.

Europoje miestai – kairiųjų tvirtovės, Lietuvos – atvirkščiai

Tarpiniai rinkimų rezultatai rodo, kad savivaldos rinkimuose daugiausia balsų gavo valdantieji socialdemokratai, tačiau didžiuosiuose miestuose juos aplenkė dešiniosios partijos.

Kaip portalui LRT.lt komentavo KTU profesorius A. Krupavičius, socialdemokratai šiuose rinkimuose esą laimėjo pagal 4 parametrus: bendrą rinkėjų balsų skaičių, pagal merų postų skaičių, mandatų skaičių ir daugumas atskirose savivaldybėse.

„Yra aiški koreliacija tarp balsavimo už partiją ir kandidatą į merus. Laimintis kandidatas į mero postą paprastai pritraukia balsų ir už partiją, kuriai jis atstovauja. Tai socialdemokratai, matyt, pirmą kartą turės labai daug daugumų savivaldybių tarybose“, – tvirtina A. Krupavičius.

Vis dėlto, anot KTU profesoriaus, socialdemokratai susiduria ir su akivaizdžiais iššūkiais – didžiuosiuose miestuose jie ir toliau nesugeba konkuruoti su centro dešinės partijomis. „Akivaizdi situacija Vilniuje, Kaune, kituose miestuose. Dėl rinkimų kampanijos skandalų socialdemokratai prarado Alytų, Šiauliuose jų rezultatai taip pat tikrai nebuvo tokie, kokių jie tikėjosi“, – pridūrė politologas.

VU TSPMI dėstytojas M. Jastramskis socialdemokratams siūlo išsiaiškinti, koks yra jų elektoratas, taip pat priežastis, kodėl didžiuosiuose miestuose jiems taip nesiseka.

„Yra akivaizdžių priežasčių – tai vietos skyrių problemos, su kuriomis nesusitvarkoma. Pažiūrėkime į Šiaulius, kur nesėkmė iš dalies yra nulemta to, jog vienas iš pagrindinių politikų išėjo ir išsivedė dalį žmonių. Alytuje nemažų konfliktų buvo dar iki pagrindinio skandalo. Kai partija neišsprendžia vidinių dalykų, ji negali tikėtis sėkmės, nes bet kokia konfliktuojanti partija net savam rinkėjui nebus patraukli.

Jei būčiau socialdemokratas, šių rinkimų nevertinčiau kaip sėkmingų. Europoje miestai – kairiųjų tvirtovės, bet pas mus yra atvirkščiai. Tendencija yra prastoka, bet didesniuose miestuose pralaimėjimus patyrė ne tik socialdemokratai, bet ir kitos partijos, mat kur kas geriau nei ankstesniuose rinkimuose pasirodė nepartiniai kandidatai“, – LRT.lt kalbėjo M. Jastramskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"