Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nevyriausybininkai: įgyvendinti ES pabėgėlių kvotą – nerealu

 
2017 02 25 12:15
Reuters/Scanpix nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva perkelti pabėgėlius iš stovyklų tiesiai į savivaldybes yra sveikintina, bet perkelti Europos Sąjungos (ES) numatytą kvotą yra nerealu, teigia integracija besirūpinantys nevyriausybininkai.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovė Ilma Skuodienė, koordinuojanti pabėgėlių priėmimą Vilniuje, sako, kad šiuo metu vyksta diskusija, ar galima sutrumpinti terminą, per kurį perkeltiems asmenims turi būti suteikiama laikinoji apsauga arba pabėgėlio statusas, nuo dabar esančių trijų mėnesių iki dviejų savaičių. Tačiau yra daugybė kitų faktorių, dėl kurių 1105 pabėgėlių iki šių metų pabaigos Lietuvai nepavyks priimti.

„Kalbame apie pilotinį projektą, kur leidimai būtų išduoti per dvi savaites. Tai gali pasiteisinti, bet, aišku, man atrodo, nebūtų realu iki Naujųjų įgyvendinti likusią kvotą, kuri yra dar beveik 850 asmenų. Įsivaizduokite, koks krūvis tektų ir Migracijos departamentui paruošti kelionei, kitas dalykas – ir Ruklai, jeigu dalis dar dalyvaus (pirminės integracijos programoje), nes jei tai bus ypatingai pažeidžiami asmenys, nebus galimybės tiesiai integruoti į savivaldybes. Taip pat bus krūvis ir nevyriausybinėms organizacijoms kartu su savivaldybėmis“, – BNS sakė I.Skuodienė.

Jos teigimu, nuo kovo turinčiame prasidėti pilotiniame projekte greičiausiai dalyvaus tik trys didieji miestai, kuriuose jos atstovaujamas „Caritas“ ir kita nevyriausybinė organizacija Raudonasis kryžius ketina rūpintis kelių šeimų integraciją.

„Šiuo metu kalbame apie Vilnių, Kauną ir Klaipėdą“, – sakė I.Skuodienė.

Anot jos, „Caritas“ apimtų Vilniaus ir Kauno miestus, juose pabėgėliams padėtų ir Raudonasis kryžius, kuris savo ruožtu apsiimtų įgyvendinti integracijos procesus dar ir Klaipėdoje. Kaip ir iki šiol, nevyriausybininkams teks pagrindinis krūvis: jie bus atsakingi už pabėgėlių kalbos mokymus, pagalbą susirandant būstą, darbą, savivaldybės turės užtikrinti socialines paslaugas, švietimą.

„Iki šiol sunkiai pavyko įkalbėti žmones keltis integruotis į miestus. Didžioji dalis vis dėlto buvo priėmę sprendimą išvykti (...). Asmenims, kurie apsisprendžia likti, yra iššūkis rasti būstą, bet jei tai bus dvi ar trys šeimos, per mėnesį turėtų pavykti“, – sakė ji.

I.Skuodienė taip pat sako, kad kol kas planuojama, jog taikant naują modelį planuojama, jog atsikėlusios pabėgėlių šeimos bus aprūpinamos būstais bent trims mėnesiams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis BNS skė, kad būtent nevyriausybininkams deleguota tartis su savivaldybėmis dėl pabėgėlių integracijos, planuojama nuo kovo tiesiai iš stovyklų savivaldybėse apgyvendinti ne daugiau nei šešias šeimas. Nevyriausybininkai visą planą turėtų pristatyti pirmą kovo savaitę.

„Tos šeimos jau yra Graikijos stovykloje, dalis jų atrinkta, šiuo metu jau yra tvarkomi dokumentai – kada jie bus perkelti, priklausys nuo to, kur būtų surasti ir išnuomoti butai, nes visa administracinė parengtis bus iki balandžio“, – sakė jis.

Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius. Lietuva jau yra perkėlusi 254 prieglobsčio gavėjus: 229 žmones iš Graikijos ir 25 – iš Turkijos. Iš jų 142 jau išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Šiuo metu šalies savivaldybėse gyvena 18 žmonių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje – 11 žmonių, Kaune – 5, Jonavoje ir Kėdainiuose – po vieną žmogų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"