TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nevyriausybininkai tikisi daugiau struktūrinės ES paramos

2016 04 20 14:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nevyriausybinių organizacijų atstovai tikisi daugiau struktūrinės Europos Sąjungos (ES) paramos.

Pasak Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martino Žaltausko, šiuo metu nevyriausybinėms organizacijoms yra perduotas vienas procentas visų savivaldybėse vykdomų viešųjų paslaugų, nors Vyriausybė planuoja iki 2020 metų nevyriausybininkams perduoti 15 procentų.

„Esame labai sunerimę, kad laikas eina, struktūrinė parama pagrinde eina į sienas, į tvarką taip vadinamą“, – žurnalistams trečiadienį sakė nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.

Pasak M.Žaltausko, Lietuvos valdžia nenori įsileisti nevyriausybininkų dėl sovietinės praeities, o tuo metu Vakarų Europoje seniai suprasta, kad nevyriausybinės organizacijos vykdo viešąsias paslaugas efektyviau ir už mažesnę kainą.

„Jeigu žiūrėtume į sovietmetį, nevyriausybinio sektoriaus apskritai nebuvo ir buvo valdžios valdomos biudžetinės įstaigos. Mes tą palikimą vis dar turime“, – teigė nevyriausybininkų atstovas.

„Mes išlaikome institucijas, mes išlaikome pastatus, objektus, atlyginimus, žmones, bet mes nežiūrime į dabartinius poreikius“, – pridūrė jis.

M.Žaltauskas pabrėžė, kad nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje nereikia primityvios valstybės paramos, o jų tikslas yra, kad viešieji finansai būtų valdomi efektyviai ir kad viešąsias paslaugas vykdytų konkurencingomis sąlygomis projektų konkursus laiminčios organizacijos.

Pasak jo, nevyriausybininkai gali teikti praktiškai visas su sportu susijusias viešąsias paslaugas bei didžiąją dalį kultūros, neformaliojo švietimo ir socialinių paslaugų.

Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė teigia, kad Lietuvoje viešųjų paslaugų poreikis yra itin didelis, o nevyriausybinių organizacijų integracija yra „procesas, kuriam reikia laiko“.

Ji taip pat sakė, kad didelėje dalyje mažų savivaldybių nėra stiprių viešąsias paslaugas galinčių teikti nevyriausybinių organizacijų, joms kol kas geriau sekasi didžiuosiuose miestuose.

Savivaldybių asociacijos patarėja pabrėžė, kad valdžios ir nevyriausybininkų partnerystė nereiškia galių atidavimo pastariesiems: „Tai yra bendras darbas, kuriam reikia bendrų taisyklių, sutarimo ir tų taisyklių laikymosi“.

„Nežiūrint to, kad (centrinės valdžios) yra parengta daug strategijų, nemažai rekomendacijų, savivaldybėms tenka pačioms sukurti nemažai taisyklių, kaip dirbti su nevyriausybiniu sektoriumi, kad jie taptų lygiaverčiai partneriai“, – sakė A.Vareikytė.

Tuo metu nevyriausybininkų atstovas M.Žaltauskas sakė asmeniškai susidūręs su savivaldybių nedrąsa pačioms imtis iniciatyvos stiprinti bendradarbiavimą, kol jos nėra sulaukusios centrinės valdžios nurodymų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"