TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nevyriausybininkų reveransas valdžiai

2014 01 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje priimtas nevyriausybinių organizacijų veiklą apibrėžiantis įstatymas prie jo kūrimo prisidėjusių visuomenininkų vadinamas skaidrumo garantija, kiti jį laiko grėsmingu susitapatinimo su valdžia ženklu.

Gruodžio 19 dieną Seimo palaimintas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, įsigaliosiantis balandžio 1-ąją, jau tapo nesantaikos pleištu tarp Lietuvoje veikiančių visuomenininkų. Daugiausia diskusijų verda dėl šiame teisės akte įtvirtinto itin glaudaus nevyriausybinių organizacijų, iki šiol deklaravusių oponavimą valdžiai, ir valstybės institucijų bendradarbiavimo, taip pat - dėl nuostatos, kad visuomeninių organizacijų plėtros politikos formavimą, koordinavimą bei įgyvendinimą prižiūrės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Prie šio įstatymo, kaip skelbiama, pagaliau apibrėžusio, kas yra nevyriausybinė organizacija, kūrimo prisidėję visuomenininkai džiūgauja, kad bus atsijotos anksčiau šiuo vardu prisidengdavusios, bet iš tiesų tik savo interesus tenkinusios struktūros. Jos neteks ir kuriamų projektų finansavimo galimybės. Kitos pilietinės organizacijos ir net kai kurie politikai kalba apie susiformavusią nevyriausybininkų nomenklatūrą, pasirengusią nusilenkti valdžios valiai.

„Buvau šokiruotas ne tik pateikto projekto, bet ir kai kurių nevyriausybinių organizacijų pritarimo jam. Jei kalbame apie tai, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos įsivaizduoja save kaip lėšų "įsisavinimo" struktūras, kurių tikslas - aptarnauti valdžią, šis įstatymas garantuoja jų gerovę. Tačiau tiems, kurie savo siekiu laiko visuomenės interesų gynimą, priimtas įstatymas turėtų kelti abejonių“, - LŽ sakė buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas, Seimo narys Povilas Urbšys.

Apgaubia skėčiu

Nors į Seimą įstatymo projektas atkeliavo iš prezidentūros, iniciatyvos autorystę linkę prisiimti aktyvūs visuomenininkai, pirmiausia - vadinamąsias skėtines (tam tikros vienos rūšies veikla užsiimančias) organizacijas jungiančios asociacijos atstovai.

„Rėmėmės Vakarų šalių, ypač Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Belgijos pavyzdžiais, kai viena asociacija negali atstovauti visiems šalies nevyriausybininkams, kurių Lietuvoje yra apie 10 tūkst. organizacijų. Ėmėmės praktikos, pagal kurią vienijasi šakinės sritys: jaunimas, kultūra, švietimas, moterys, lygios galimybės ir panašiai. Šių sričių organizacijos bendradarbiauja savo asociacijose, o jos kartu gina bendrus interesus nacionaliniu lygiu. Jau nuo 2006 metų nevyriausybininkų forumuose kėlėme klausimą, ar mums reikia Nevyriausybinių organizacijų įstatymo ir koks jis turi būti. Seimui pateiktas siūlymas nugulė į stalčių. Tada kreipėmės paramos į prezidentūrą“, - LŽ sakė vienas įstatymo projekto iniciatorių, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NOIPC) direktorius Martinas Žaltauskas.

Jo bendraminčių nuostatos įteisintos ir Seimo priimtame įstatyme, numatančiame, kad nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos formavimo organizavimą koordinuos SADM, padedama kitų valstybės institucijų.

Dėl rengiamų teisės aktų ir planuojamo finansavimo jos turės konsultuotis su kuriama visuomenine Nevyriausybinių organizacijų taryba. Ją sudarys 20 narių: pusę - valdžios institucijų, kitą pusę – nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pastarieji, kaip suplanuota, atstovaus būtent skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms ir jas vienijančiai Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijai. Vos du atstovai galės būti iš kitų, skėtinėms organizacijoms nepriklausančių, sambūrių, tačiau ir juos pačius parinks skėtinės organizacijos. Tarybos nuostatus ir jos sudėtį tvirtins Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.

Aktyvus „Baltųjų pirštinių“ akcijos organizatorius T.Langaitis įsitikinęs, kad jam dalyvaujant kurtas įstatymas padės išvengti galimos korupcijos visuomeninių organizacijų veikloje. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Žada mažėsiant korupcijos

M.Žaltauskas LŽ tvirtino, kad įstatyme numatytas glaudus bendradarbiavimas su valdžia neturės įtakos nepriklausomai visuomenininkų veiklai. Maža to, pasak NOIPC vadovo, šis teisės aktas paskatins platesnį visuomenės įsitraukimą į nevyriausybinę veiklą. „Jei įstatymas įpareigoja tiek nacionalinę valdžią, tiek savivaldybes sudaryti tarybas su nevyriausybinių organizacijų vadovais ir įtraukti piliečius į sprendimų priėmimą, tai automatiškai bus padaryta“, - aiškino jis.

Panašią poziciją išdėstė ir kitas aktyvus visuomenininkas, daugelio nevyriausybinių organizacijų kūrėjas bei dalyvis Tadas Langaitis. „Jei pradėsime nuo klausimo, kas pasikeitė priėmus įstatymą, tai pagaliau turime viešojo gėrio, viešos naudos bei grupinės naudos apibrėžimą bei jų atskyrimą nuo verslo, kuris prisidengdavo viešosios įmonės juridiniu statusu, nuo panašiai veikusių biudžetinių įstaigų, nuo asmeninės naudos siekiančių individualių įmonių. Mano, kaip nevyriausybininko, dalyvaujančio ne vienos organizacijos veikloje, darbo šis įstatymas niekaip nekeis. Jis tik atribos nuo nesąmonių, nemalonumų ir imitacinių projektų“, - kalbėjo jis.

Anot visuomenininko, nevyriausybinių organizacijų politikos formavimą patikėjus vienai konkrečiai ministerijai, veikla nuo to nesikeis. „Yra aktyvių žmonių, kurie mato visuomenės problemas ir ateina su idėjomis, kaip jas spręsti. Žinoma, aktyviems piliečiams reikalingi ištekliai, finansai, jie jų ieško, bet ar dėl bendradarbiavimo su valdžios sektoriumi galima pritraukti daugiau rėmėjų ar pateikti geresnes paraiškas? Tikrai ne. Tiesiog įstatymas leis atsiriboti nuo galimos ir, nebijokime to pasakyti, buvusios korupcijos, nes konkursuose dėl finansavimo negalės dalyvauti fiktyvios organizacijos, niekada nesiekusios viešojo gėrio“, - teigė T.Langaitis.

D.Kuolys apgailestauja, kad glaudžiai su valdžia bendradarbiaujantys visuomenininkai praranda moralinį jautrumą, nekritikuoja visuomenei nepalankių valdžios sprendimų. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Mato tarnavimą valdžiai

Visai kitokias tendencijas, priėmus įstatymą, įžvelgia kuriant jį nedalyvavę visuomenininkai. Kaip LŽ aiškino nuo 1989 metų Lietuvoje veikiančios Žmogaus teisių gynimo asociacijos, kartu su Žmogaus teisių asociacija dar praėjusią vasarą išplatinusios raginimą valdžios institucijoms bei politikams nepritarti siūlomam projektui, vadovas Romualdas Povilaitis, įstatymas panaikino atskirtį tarp nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų ir valdžios.

„Nevyriausybininkų susitapatinimas su valdžia gresia visų pirma pilietinės visuomenės silpnėjimu. Matome ne jos brendimą ir plėtrą, o tai yra demokratijos garantas, bet priešingą procesą. Nesunku suvokti, kad valstybės institucijoms labai lengva rasti kelias sau patogias nevyriausybines organizacijas arba net sukurti naujas, suformuoti iš jų skėtines organizacijas ir skirti joms tokį finansavimą, kuris užtikrintų nuolatinį tariamų piliečių atstovų lojalumą. Bet tai neturi nieko bendra nei su pilietinės visuomenės plėtra šalyje, nei su demokratijos stiprinimu“, - svarstė visuomenininkas.

Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys, manantis, kad geresnį nevyriausybinių organizacijų veiklos koordinavimą apibrėžiantis įstatymas buvo reikalingas, vis dėlto nuogąstauja, kad ši veikla atiduota į valdžios institucijų rankas.

„Deja, šis įstatymas rašytas iš valdžios ir iš tam tikros nevyriausybinių organizacijų nomenklatūros pozicijų. Palenkimas valdžiai, pilietinių organizacijų padarymas priklausomų nuo valdžios nėra išeitis. Tai išsprendžia tam tikrą tų organizacijų gyvybės palaikymo klausimą, bet neišsprendžia jų savarankiškumo klausimo. Mane stebina tai, kad nevyriausybininkai, vienaip ar kitaip glaudžiai bendradarbiaujantys su valdžios institucijomis, praranda moralinį jautrumą, nekritikuoja tokių valdžios sprendimų, kurie prasilenkia su pilietine visuomene, su demokratijos principais. Tai - blogos tendencijos“, - svarstė jis.

Pasak D.Kuolio, joms stiprėjant, Lietuvai ateityje gresia šiuo metu Rytų kaimynėse įsigalėjusi situacija, kai nevyriausybinės organizacijos teikia paslaugas valdžios institucijoms. „Yra ženklų, kad toks modelis kuriasi - tų nevyriausybinių organizacijų, kurios jau šiandien labai glaudžiai priklauso nuo valdžios, jai skiriamos pagyros ir padėkos. Nevyriausybinio sektoriaus parklupimo, nesavarankiškumo, tam tikro rytietiško etoso, kuriuo nevyriausybinis sektorius vis labiau persiima, simptomai matyti. Modelis, kurį patvirtino Seimas, yra labai rimtas iššūkis pilietiniam sektoriui. Ar dėl lėšų, kurios eis iš valdžios, šis sektorius parklups, ar vis dėlto išliks savarankiškas, matysime ateityje“, - kalbėjo visuomenininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"