TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Nežinau, ar aš daug padėjau savo tautai"

2006 10 21 0:00
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Į Baltosios anketos klausimus atsako rašytojas Viktoras ALEKNA

Mes negalime atpažinti ateities

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

 

Kažin ar verta to klausti. Rusai ir Lietuvos bajorai 1795 metais nebūtų galėję atsakyti į klausimą, ką rašys Vaižgantas 1896 metais į savo pradėtą leisti ir tvarkyti "Tėvynės sargą"; taip pat būtų klydęs ir Vaižgantas, jei būtų mėginęs savo "Tėvynės sarge" atsakyti į klausimą, kokia Lietuva bus 1996 metais, ar Jonas Basanavičius, Adomas Jakštas, Antanas Smetona, savo laikraščius pradėję leisti 1906-1907 metais. Šiandien atgimę Vaižgantas, Basanavičius ir Smetona, Mykolas Krupavičius Lietuvos nepažintų. Miškai, juose augantys ąžuolai, beržai, eglės, pušys, alksniai lyg ir panašūs, o laukai, pievos, keliai, sodybų pastatai jau visai kitokie. Miestai, miestuose mėginamos statyti bažnyčios, žirgai, ganyklose ganomos karvės, avys - viskas taip pasikeitę, taip neatpažįstama. Bet koks mėginimas atsakyti į klausimą, kokią Lietuvą norėtų matyti šiandienos žmogus, yra neįveikiamas niekam. Todėl ir aš neatsakau, nes nepajėgiu.

Koks lietuvis?

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

 

Žinau, kad esu Lietuvos bendruomenės narys. Taip pat esu įvairių visuomenės draugijų, sąjungų narys. Žinau, kad ta bendruomenė, kuri mane kviečia į savo susirinkimus, šventes, į mane žiūri tik kaip į dalyvį. O kasdieninė mano bendruomenė mane laiko jau daiktu, kuris lyg ir galėtų šį tą pajudinti, bet būtų geriau, kad nieko nejudintų...

Žinoma, aš esu lietuvis ir tuo didžiuojuosi. Bet vien sąvoka "aš esu lietuvis" dar niekam neleidžia tuo didžiuotis, nes reikia žinoti, koks lietuvis aš esu. Atitinku ar neatitinku lietuvio bendrąją sąvoką, nes lietuvių įvairovė gana didelė - keturi milijonai.

Bendros kultūros nėra

3. Ar jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

 

Bendra Lietuvos kultūros politika nepajėgia tenkinti visų lietuvių kultūros poreikių, nes ji mėgina tenkinti tik labai nedidelės Lietuvos piliečių dalies kultūros poreikius. Aš, kaip ir dauguma lietuvių, į tą nedidelę dabartinės Lietuvos kultūros tenkinamų lietuvių grupę beveik neįeinu, todėl ta dabartinė Lietuvos kultūra mane tenkina labai menkai... Man atrodo, kad dabartinės Lietuvos bendros kultūros nėra. Net bendriausias tautos kultūros bruožas kalba, liaudies daina, bendras tikėjimas, bendros valstybės gerovės siekis yra pakilę į pačią Lietuvos bendruomenės viršūnę, ar nuslūgę į dugną, arba ir visai išnykę.

Su rašybos klaidomis

4. Ar jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

 

Nėra ir valstybinės švietimo politikos. Yra tik asmeninė įvairių švietimo įstaigų vadovų politika. Gal ir negali būti bendros švietimo politikos, jei bendrieji švietimo vadovai kartais iš viso nieko neskelbia, o jei kartais ką nors ir paskelbia, tai su lietuvių kalbos žodyno, gramatikos ir net rašybos klaidomis. Per šešiolika metų gal tik pirmasis Lietuvos švietimo ministras Darius Kuolys mėgino ieškoti naujo kelio Lietuvos švietimo mokykloms. Bet ir jis nespėjo paskelbti savo atradimo, o po jo kiti vadovai arba vadovavo per trumpai, arba nežinojo, ką daryti. Todėl ir septynioliktaisiais Lietuvos švietimo tvarkymo metais tebėra toks pats chaosas. Jį akivaizdžiai mato, pavyzdžiui, tėvai kauniečiai, auginantys keturis vaikus ir kiekvieną vaiką priversti lydėti vis į kitą mokyklą.

Ar reikia daugiau automobilių?

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

 

Pirmiausia aukštuosius mokslus baigę jaunuoliai turėtų būti įpareigoti atsilyginti bent tuo, kad gavę Lietuvos aukštosios mokyklos diplomą pirmuosius trejus metus dirbtų Lietuvoje. Antra: mano patirtis sako, kad ir mokslų nebaigę jaunuoliai į užsienį dažniausiai važiuoja užsidirbti... automobiliui. O jei ir ten jiems nesiseka to pasiekti, ten ir užsilieka. O ar reikia Lietuvoje dar daugiau automobilių, jei šiandien čia jų važinėja jau pusantro milijono. Vilniuje užplūstos ne tik gatvės, bet ir šaligatviai, kiemai, aikštelės, paupiai...

Pirmaujame girtuokliavimu

6. Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

 

Savižudybėmis lietuvius lenkia tik japonai ir vengrai. 1995 metais Širvintų rajone nusižudė dvidešimt du vyrai, iš jų dvidešimt vienas buvo apsvaigę girtuokliai, vienas nusižudė blaivus. Taigi mes ne savižudybėmis pirmaujame, o girtuokliavimu. Iš tiesų girtuokliavimu pasaulyje pirmauja Rusija. Tai jie ir išmokė lietuvius girtuokliauti. Juk XIX amžiuje Motiejus Valančius per porą metų Lietuvoje sunaikino septynis aštuntadalius bravorų. Dabar Lietuvos bravorai pirmauja pasaulyje. Kam "dėkoti"? Svietinei okupacijai ir jos palikuonims Lietuvos vyriausybėse.

Tai kūnas siekia pergalių

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

 

Netenkina. Beveik visa žiniasklaida: ir spauda, ir radijas, ir televizija - verslas. Tiesa, laikraščių bei žurnalų gausybė kartais padeda surasti ir išliekamųjų vertybių, bet juk nėra nė vieno dienraščio ar net savaitraščio, kurio puslapiuose būtų tik vertybės. Jeigu ir pasitaiko, tai dažniausiai jos skęsta tuščiaviduriuose burbuluose.

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

 

Tautinių, arba nacionalinių, savybių beveik nematyti. Beveik viską skandina savanaudiškumas, vakarietiško bulvariškumo mėgdžiojimas. Tai jauti net lietuvių filosofijoje, politikoje, ypač literatūroje, dailėje, šiuolaikinėje muzikoje ir viešajame sporte. Nėra lietuviško sporto! Gal jo ir nereikia, tik liūdna, kad lietuviai sportininkai žybčioja pasaulyje, o lietuvių sportininkų gretose medalių ir pinigų siekia svetimtaučiai... Pergalės! Pergalės! Kas jos siekia? Kūnas!

Man padeda malda

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

 

Šiandien autoritetingų kūrėjų lietuvių jau nėra. Nei kultūroje, nei politikoje, nei ūkyje. Jeigu kas nors, kaip Vytautas Landsbergis, vyskupas Sigitas Tamkevičius ar Jonas Mikelinskas, ir verti pagarbos, tai kita lietuvių dalis, ir nemaža, juos ir niekina, ir spjaudo.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

 

Savo gyvenime nuo mažų dienų vadovaujuosi dešimčia Dievo įsakymų ir evangelijoje pateiktais Kristaus mokymais. Gal kartais ir suklysiu, bet gyventi padeda kasdienė malda ir išpažintis.

Visą ilgą gyvenimą buvau mažas kitų akyse. Todėl ir nežinau, ar aš savo darbais daug padėjau savo tautai, nes mažai kas mane bara, dar mažiau kas giria.

Pritariu aktorės Jolantos Puodėnaitės teiginiui, kad "nieko nėra bloga ir nieko nėra gera", bet sakinį baigiu kitaip. Kiekvieną daiktą mes patys savo supratimu laikome geru ar blogu. Todėl ir patys ieškokime ne gerų ar blogų žmonių bei daiktų, o supraskime, kas yra tie daiktai ar asmenys ne tik sau, bet ir mums.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"