TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Niekada nežemink žmogaus"

2006 09 30 0:00
Muziejininkė, poetė Česlova JAKŠTYTĖ

Į "Baltosios anketos" klausimus atsako Marijampolės muziejininkė, poetė Česlova JAKŠTYTĖ

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

Neabejoju, kad ir po šimto metų Lietuva bus. Ir, ko gero, nelabai skirsis nuo šiandieninės. Kaip ir dabar, banguos Baltija, tekės Nemunas, ir Šešupė bėgs pasišokinėdama per Suvalkijos pievas. Kaip ir prieš šimtą metų (kai gimė kai kurių iš mūsų - vyresniųjų - tėvai), kukuos gegutė anksti rytais, ūkaus liepose laukiniai balandžiai. O žmonės bus įvairūs - kaip ir dabar: vieni jautrūs, teisingi, dori, kiti - akiplėšiški, godūs, kaip gegužiukai, pasiruošę iš lizdo išstumti kitus, kad tik patys visko iki kaklo turėtų... O norėtųsi, kad tautoje karaliautų aukščiausia išmintis - socialinis teisingumas, pagarba žmogui, darna tarp socialinių sluoksnių žmonių, tarp kartų.

Duok, Dieve, kad skurdo Lietuvoje bent jau po 100 metų būtų mažiau, kad žiemą pensininkui, atėjusiam į turgų, netektų pirkti tik sūrelio ir vienos silkės.

Nors naujasis lietuvis ir labai verčiamas tapti robotu, tikiu, kad ne visi pavirs biorobotais, technologijų vergais. Bus žmonių, kuriems reikės klasikinės muzikos, taurios poezijos, subtilių susitikimų su gamta, vienų su kitais. Kažkas - jautrus ir tylus - ir po šimto metų klausysis upelio, paukščių, skaitys Adomą Mickevičių, Aną Achmatovą, Maironį ar Salomėją Nėrį, tylų žiemos vakarą skambins Dvariono "Apsnigtą mišką"... Neabejoju, kad taip tikrai bus.

O kad visiems Lietuvoje pasidarytų gerai, jokių naujų įstatymų tikrai leisti nereikia, tik laikytis 10 Dievo įsakymų: tai juk esmė.

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

Na, o kad esu lietuvė - tuo nei didžiuojuosi, nei to gėdijuosi arba gailiuosi. Džiaugiuosi, kad gimiau tokiame gražiame krašte ir, manau, negalėčiau be jo gyventi. Nors čia ir šalta ištisus ilgus mėnesius, ir pilna socialinių prieštaravimų, Lietuva - mano Tėvynė, o juk teisingai kažkieno yra pasakyta, kad "jei myli Tėvynę, mylėk ją tokią, kokia jinai yra".

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Apie kultūrą Lietuvoje vienareikšmiškai kalbėti neįmanoma. Be abejonės, daug gero, gražaus, pozityvaus. Tačiau... Labiausiai liūdina, kad didelė dalis visuomenės (ir ne vien jaunimo) nepaprastai sparčiai vulgarėja - tarsi vyktų visuomenės vulgarinimo vajus. Ką girdime iš televizoriaus? Kokių tik žodžių neišgirsta vargšė nešvankybėms "neišlavėjus" vieno ar kito žmogaus klausa. Nejučiomis susiimi už galvos. Niekad nemaniau (turbūt daug kas nemanė), kad teks sulaukti tokio laiko, kai bjaurūs žodžiai iš patilčių, iš pavarčių kaip niekur nieko persikels į televizijos ekranus, kad sklis iš inteligentiškų aktorių lūpų... Kodėl tai leidžiama, kodėl aukščiausios valdžios vyrai ir moterys "nepastebi" šito, nesiima nieko, kad tai nesikartotų? Yra kalbininkų, kalbos komisijų, mokytojų, dvasininkų - negi niekam dėl to neskauda širdies? Koks tai pasibaisėtinas pavyzdys vaikams, paaugliams. Juk iš vyresniųjų jaunimas dažniausiai ima pavyzdį. Dabar, kai kartais knygoje randi ar iš televizijos ekrano išgirsti šlykščiausius žodžius, nejučiomis apmaudžiai prisimeni vieno Lietuvoje gerai žinomo kunigo liūdną, kažkada, prieš kelerius metus viešai pasakytą išvadą: "Norėjom prisijungti prie Vakarų šaltinių, o prisijungėm prie kanalizacijos"... Jei nelabasis iš tiesų yra, jam Lietuvoje šiuo metu labai linksma...

4. Ar Jus temkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Apie švietimo sistemos užkulisius, permainas ar problemas, žinoma, geriausiai gali kalbėti pedagogai. Gerai, kad moksleivija įgauna kompiuterinio raštingumo. Bėda ta, kad tarp šių dienų moksleivių - tam tikros jų dalies - dar daug chamizmo, vulgarumo. Vaizdas toks, kad viena žmogaus pusė tarsi užsėta rugiais, o kitoje auga usnys ir kiečiai. Ar dažnai matėte. kad jaunuolių būrelis pasitrauktų iš kelio senam žmogui, moteriai ar šiaip vyresniam, silpnesniam. Mano nuomone, ne seksualinių paslapčių reikia pirmiausia mokyti paauglius, o elementarios tvarkos ir svarbių dvasinių tiesų, juk (remiantis Senekos mintimis) kas iš to, kad žmogus išmoksta matematikos, gali tiksliai išsimatuoti žemę, jeigu jis

tos žemės nemoka pasidalyti su broliu. Arba ką duoda muzikos harmonijos suvokimas, jei tos harmonijos nerandi su kitais ir pačiu savim? Kaip būtų naudinga bręstančiam žmogui, jei sykiu su šiuolaikinėmis technologijomis būtų akcentuojama senųjų amžių filosofų išmintis ir tai, kad žinios be padorumo yra nieko nevertos. Gerumas, o ne žiaurumas, riteriškumas, o ne vartotojiškas požiūris į moterį turėtų būti skiepijamas nuo ankstyvos jaunystės. Bet tai turi daryti visi bendrai: ir tėvai, ir mokykla, ir valdžios institucijos, ir šiuolaikinės komunikacijos priemonės: radijas, televizija, laikraščiai, žurnalai - visi vieningai, antraip tokie pamąstymai taip ir liks "žilo asiliuko" svajonė Naujųjų metų naktį.

5. Kokių permainų Lietuvos valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą, valstybės strategijoje reikėtų pageidauti statyti "tiltus" per gilias socialines bedugnes. Senieji, kad ir su ašaromis akyse, susitaiko, susigyvena, o jaunimas dar pilnas jėgų, todėl ryžtasi susiremti su likimu svetur. Jei kainos visose gyvenimo sferose mažėtų, o uždarbiai darytųsi vis didesni, solidesni (kaip kad kai kurių grupių žmonių), kas leistųsi į tą už jūrų marių esančią nežinią, į tą vargą? Kol to nebus, emigruos jaunuomenė iš Lietuvos - skris tarsi tos gervių voros rudenį... Ir neaišku, ar greit sugrįš.

6. Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

Tai, kad Lietuva įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių, liūdnai byloja, kad Tėvynė, deja, kol kas dar daug kam nėra motina, o tik, pasak poezijos, "pamotė su akmeniu". Viena iš bendrų svarbių priežasčių - skurdas, itin ryškūs socialiniai kontrastai tarp atskirų sluoksnių žmonių ir vis mažiau vilties,

kad kada nors bus kitaip, o kuo mažiau šviesios vilties, tuo neretai stiprėja noras išsivaduoti iš nevilties. Ne visi sugeba susitaikyti su žeminančia socialine padėtim, prisitaikyti prie vis labiau grobuoniško, "kieto", ciniško, pleibojiško pasaulio. Daug ką išveda iš pusiausvyros žmogiškumo stoka bendraujant su kitais, kamuoja emocinis deficitas. Dažnai vaizdas toks: jeigu ir bendrauja žmonės, tai tie saitai dažniausiai dalykiniai, paviršutiniški, paremti savitarpio naudos principais, o kur eiti su su savo skausmingomis mintimis ir jausmais? Ar daug kas iš mūsų turime draugą (draugę), ant kurio peties galėtume išsiverkti, kuriam galėtume drąsiai skambinti liūdniausią valandą, vėlyviausią metą? Draugų - daug, bet to paties geriausiojo dažniausiai nėra. O kai jo nėra, tai ir žmogaus širdis neturi namų, ir gyvenimas tada, pasak Anos Achmatovos, atrodo tik "beprasmių sparnų beprasmis plasnojimas"... Ir eina išdidžios, jautrios prigimtys ieškoti tobulesnio pasaulio... Kol į žmogų žvelgsime ne kaip į savo brolį, o tik kaip į fizinį, juridinį asmenį, pensininką, mokesčių mokėtoją, šviesa tunelio gale nenušvis. Tiktai tuomet, kai visuomenėje sužydės ir ims vesti vaisius žmogiškumas, socialinis teisingumas, pasijusime esą vieno Dievo vaikai, nebus tiek daug besišaukiančiųjų mirties.

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

Tam, kas gera, gražu, pozityvu, žiniasklaidoje, mano nuomone, vietos skiriama per mažai. Per daug pataikaujama jaunimui, pamirštant, kad ir 50-ties ar 70-ties metų žmogus taip pat yra vertas dėmesio. Kodėl, sakykime, vietoje brutalių, žiaurumą ir agresiją propaguojančių televizijos laidų netransliuoti geros klasikinės muzikos pusvalandžių ar valandų? Kur poezijai pelnytai priklausanti vieta? Juk kaip būtų gera klausytis aktorių skaitomų geriausių pasaulio poetų posmų... Žmonės būtų dėkingi, daugelis darytųsi gilesni, geresni, subtilesni.

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas, patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

Visada gėrėjausi didelės dalies lietuvių lyrizmu, dainingumu, rimtu požiūriu į padorumą, glaudų ryšį su gamta. Gaila, kad dvasingumas silpsta, ima dominuoti merkantilizmas, agresija, noras niekinti už save silpnesnį, senesnį, neturtingesnį, įsigali rūšinis požiūris į žmogų, o juk tai pats žemiausias požiūris. Tačiau, ačiū Dievui, dar yra labai daug gerų, protingų, išmintingų žmonių mūsų krašte, dėl jų ir "laikosi" Lietuva.

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

Jei imčiau vardyti žinomas asmenybes, žmones, kurie man yra autoritetai, susidarytų netrumpas sąrašas: jų yra ir tarp rašytojų, ir tarp aktorių, muzikų, televizijos laidų kūrėjų bei vedėjų, valdžios atstovų. Tačiau nesinori dėlioti viso sąrašo, nes tai gali būti ne itin korektiška šių asmenybių atžvilgiu.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

Labiausiai gyvenime turbūt klausau to, kas mums visiems yra įskiepyta iš aukščiau - Sąžinės ir Širdies balso. O esminis moralinis principas toks: "Niekada nežemink žmogaus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"