TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Norai gražūs, bet sunkiai įgyvendinami

2015 04 16 6:00
Infrastruktūros plėtros įmokos būtų vienkartinės, renkamos iš fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra išduodami naujos statybos leidimai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerijos parengtas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas joms sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų, kaip turėtų būti gerinama vietos žmonių gyvenimo kokybė.

Įstatymo rengėjai tikina, kad jis padės išspręsti su infrastruktūros plėtra susijusias teisinio reguliavimo problemas. Tačiau su projektu susipažinę kitų institucijų, savivaldybių specialistai mano, kad jį priėmus situacija plėtojant savivaldybių infrastruktūrą tik dar labiau susijauktų.

Siūlo kompensacinį modelį

Pagal dabartinį reguliavimą nekilnojamojo turto (NT) vystytojas savo lėšomis sukuria naują infrastruktūrą, stato objektus ir juos parduoda į kainą įtraukdamas ir išlaidas infrastruktūrai. Naujas NT vystytojas pastato kitą objektą ir prijungia prie tos pačios infrastruktūros į jos plėtrą nieko neinvestuodamas. Kitaip tariant, jo NT yra pigesnis. Todėl NT vystytojams neapsimoka pirmiems kurti naujos infrastruktūros.

Taikant minėtame projekte numatytą kompensacinį modelį, kitas NT vystytojas, prisijungdamas prie jau esamos infrastruktūros, privalėtų mokėti plėtros įmoką nuo statomų pastatų ploto. Iš šios įmokos per savivaldybės sukurtus fondus būtų dengiama dalis pirmojo vystytojo infrastruktūros išlaidų.

Įmokos būtų vienkartinės, savivaldybių tarybų sprendimu renkamos iš fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra išduodami naujos statybos leidimai. Aplinkos ministerija neslepia, kad tai pareikalautų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, mat įmokas reikėtų mokėti naujų valdiškų pastatų statybos atveju, taip pat infrastruktūros plėtros politikai formuoti reikalingiems etatams išlaikyti. Manoma, kad pačioje ministerijoje ir Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje reikėtų 6 papildomų etatų, o jiems išlaikyti - apie 150 tūkst. eurų kasmet.

Veikti paskatino chaosas

Anot projekto rengėjų, šiuo metu daugiausia įvairių nesusipratimų ir problemų kelia tai, kad dabartiniai teisės aktai reguliuoja tik atskirus savivaldybių infrastruktūros plėtros segmentus ar atskiras jos šakas.

„Siekiame, kad gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtra būtų reguliuojama kaip vientisa sistema, kad ji vyktų ne chaotiškai, o atitiktų visuomenės poreikius, kad būtų sudarytos galimybės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra“, - visuomenei pristatydamas projektą sakė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.

Įstatymas esą leistų skatinti koncentruotą miestų vystymąsi, stabdyti chaotišką priemiesčių plėtrą, nustatytų savivaldybių infrastruktūros plėtros subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

Ragina tobulinti

Projektas jau pateiktas svarstyti suinteresuotoms institucijoms. Jos negailėjo kritikos ir ragino dokumentą gerokai patobulinti prieš teikiant jį Vyriausybei ir Seimui.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas siūlė atsisakyti projekte vartojamų abstrakčių formuluočių, o kai kurių sąvokų iš viso atsisakyti arba jas patikslinti.

Panašių pastabų turėjo ir Žemės ūkio ministerija. Ji pasiūlė įtvirtinti, kad rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus prioritetinės plėtros zonos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, būtų numatomos ne tik urbanizuojamose, bet ir urbanizuotose teritorijose. Mat jose tiek socialinė, tiek inžinerinė infrastruktūra gali būti išvystyta nepakankamai. Ypač tai taikytina kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kitų viešojo naudojimo objektų vystymui.

„Dažniausiai NT vystytojai investuoja tik į būtinosios inžinerinės infrastruktūros sukūrimą, bet ne į socialinės infrastruktūros objektus“, - teigė žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis.

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas pabrėžė, kad projekte įtvirtinta infrastruktūros plėtros įmoka apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio vietinė rinkliava. Tačiau rinkliavų įstatyme apie ją neužsimenama.

Daug neaiškumų

Dar daugiau diskusijų projektas sukėlė tarp šalies savivaldybių, nes jame siūloma visose merijose privalomai steigti inžinierių etatus.

Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Noreikos teigimu, jie dubliuotų savivaldybių vyriausiųjų architektų ir specialistų, atsakingų už turto valdymą, priežiūrą, naujų infrastruktūros objektų įrengimą, plėtrą, strateginių planų rengimą, vykdomas funkcijas. Todėl steigti naujas pareigybes, bent jau nedidelėse savivaldybėse, vargu ar tikslinga.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės nuomone, įstatyme neturėtų būti kalbama apie kitos infrastruktūros plėtrą, tik apie savivaldybių. Kitaip susidaro įspūdis, kad pagal jį surinktos lėšos gali būti naudojamos ir ne savivaldybių infrastruktūros plėtrai.

Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis stebėjosi, kad administracijų direktoriams siekiama suteikti daug naujų funkcijų, kurios neįvardytos Vietos savivaldos įstatyme. „Tačiau pamirštamos joms vykdyti reikalingos lėšos“, - LŽ sakė jis.

Apibendrindamas savivaldybių poziciją, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas teigė, kad projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme suformuluoto aiškumo principo. Pagal jį teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"