TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Noro keisti ydingą sistemą neliko

2014 02 19 6:00
VPSC direktorei O.Davidonienei nesuprantamas dalies ekspertų pasipiktinimas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Reikalingas bei lauktas Psichikos sutrikimų ir savižudybių prevencijos veiksmų planas nepateisino kai kurių ekspertų vilčių, nes jame nenumatyta jokių esminių pokyčių psichikos sveikatos paslaugų sistemoje. Dalis į šio dokumento kūrimą įtrauktų specialistų paskelbė jam nepritariantys.

Grupė ekspertų įvardijo nemažai priežasčių, kodėl nepritaria parengtam planui. Jiems užkliuvo chaotiškas jo rengimas, tai, kad nesiekiama keisti ydingai veikiančios psichikos sveikatos priežiūros sistemos. Tuo metu dokumentą pateikusio Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) direktorė jį vertina teigiamai.

Psichikos sutrikimų ir savižudybių prevencijos veiksmų planui 2014–2016 metais įgyvendinti siūloma skirti 28,4 mln. litų. Kai kuriems specialistams nuostabą sukėlė tai, kad solidžią sumą norima atseikėti tarptautinei savižudybių prevencijos programai „Asist“ vykdyti, už beveik pusę milijono litų aiškintis, ar gerai dirba psichologinės pagalbos linijos.

Mokys specialistus

Plane siūloma steigti vaikų psichikos sveikatos klasterį, sukurti bei įgyvendinti vaikų psichikos sveikatos ir gerovės strategiją. Per trejus metus už 1,4 mln. litų numatoma organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymus: darbo su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais gėjais, lesbietėmis, biseksualais, transeksualais, infekuotais ŽIV, vartojančiais narkotikus, elgesio medicinos kursus slaugytojoms, smurto šeimoje atpažinimo, teisėsaugos, psichikos sveikatos bei kitų sričių specialistų bendradarbiavimo galimybių ir kt.

Norima parengti ir įgyvendinti keletą programų, pavyzdžiui, moksliniais įrodymais pagrįstas stigmatizuojančių visuomenės nuostatų keitimo programas, mažinančias diskriminaciją visuomenėje, ar pagimdžiusių nepilnamečių psichosocialinės paramos savivaldybėse programą.

Brangūs tyrimai

90 tūkst. litų siūloma skirti pagalbos metantiesiems rūkyti linijai įsteigti. Pinigų numatyta skirti 40 gydytojų psichiatrams, dirbantiems bendruomenėje, apmokyti anksti diagnozuoti priklausomybės nuo alkoholio sindromą pagal parengtą programą regionuose.

Bus rengiama priklausomybės nuo alkoholio ankstyvos diagnostikos ir gydymo bendruomenėje metodika, pagalbos teikimo aprašas bandžiusiesiems nusižudyti. Žadama atlikti tyrimą apie vaikų patiriamą smurtą, save žalojantį elgesį, suteiktą pagalbą, parengti savižudybių prevencijos programą mokykloms.

4 mln. litų norima atseikėti tarptautinei savižudybių prevencijos programai „Asist“ vykdyti. Kasmet po 660 tūkst. litų žadama numatyti mobilių psichiatrinių krizių valdymo komandoms prie krizių intervencijos centrų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) įkurti. Skaičiuojama, kad beveik 2 mln. litų reikės bendram bandymų nusižudyti ir suteiktos pagalbos registrui parengti bei įdiegti. Telefoninės emocinės paramos paslaugų teikimo efektyvumui nustatyti numatoma panaudoti 450 tūkst. litų. Daugiau nei 2,5 mln. litų kainuos savižudybių prevencijos biuro įsteigimas.

Pateiktas neinformavus

Vienas iš dokumentą rengusios darbo grupės narių, viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis negaili kritikos tam, kaip kurtas šis veiksmų planas. Jis priminė, kad sausio pabaigoje 11 ekspertų, dirbusių darbo grupėje, pareiškė nepritariantys parengtam dokumentui. Ekspertų viešame pareiškime teigiama, kad veiksmų plane pasigesta strateginio nuoseklumo, esą pasirinktos priemonės menkai susijusios, jų veiksmingumą sunku įvertinti. Plano rengimas esą buvo organizuotas chaotiškai.

„Darbo grupėje nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio nevyko jokių diskusijų, jos narių nebuvo klausiama, kurias priemones įtraukti, ir, mūsų neinformavus, gruodžio 27 dieną veiksmų planas darbo grupės vardu buvo oficialiai pateiktas ministerijai“, - tikino R.Povilaitis.

Jis pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymu buvo nurodyta sudaryti darbo grupę Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planui parengti. O parengtas Psichikos sutrikimų ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, apimantis tik labai nedidelę dalį visos psichikos sveikatos priežiūros sistemos.

„Skirtumas yra toks, kad Psichikos sveikatos strategija yra 2007 metais Seimo patvirtintas dokumentas, apimantis visą psichikos sveikatos priežiūrą: ir prevencijos priemones, ir gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Dabartinis veiksmų planas apima tik labai nedidelę visos psichikos sveikatos sistemos dalį ir nenumato jokių esminių pokyčių esamoje psichikos sveikatos paslaugų sistemoje. Nenumatoma kokių nors pokyčių teikiant ambulatorines psichikos sveikatos paslaugas, nekalbama apie stacionarines paslaugas, neanalizuojama, kodėl dominuoja gydymas vaistais ir neplanuojama psichologinių gydymo priemonių plėtra. Galima sakyti, kad veiksmų planas neatitinka to, kam buvo suburta darbo grupė“, - aiškino R.Povilaitis.

Daug neaiškumų

R.Povilaitis taip pat pasakojo, kad darbo grupės nariai ne kartą kreipėsi prašydami konkrečios informacijos svarbiais klausimais, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija jos nesuteikė. Kai kurios darbo grupėje aptartos ir svarbiomis pripažintos priemonės iš plano esą buvo išbrauktos be jokių diskusijų.

Kalbėdamas apie veiksmų plano turinį, psichologas pabrėžė, kad neaišku, kas pasikeis įgyvendinus numatytas priemones, neįvardijama, kokių rezultatų siekiama. Kaip pavyzdį R.Povilaitis pateikė priemonę, pagal kurią numatyta sukurti savižudybių rizikos įvertinimo ir pirmosios psichologinės pagalbos mokymų programą, integruotą į įvairių įstaigų darbuotojų – policininkų, ugniagesių gelbėtojų, gydytojų, slaugytojų, pedagogų, dvasininkų, karininkų, įkalinimo įstaigų darbuotojų, socialinių darbuotojų, psichologų – mokymo programas. „Priemonė būtų nebloga, tik iš dabartinio aprašymo neaišku, ar bus tik sukurta mokymo programa, ar ir vyks šių skirtingų profesijų atstovų mokymai? Jei taip, kiek jų dalyvaus per trejus programos vykdymo metus? Jeigu vyks mokymai, kodėl jiems nėra numatyta lėšų? Tokių klausimų kyla dėl daugumos veiksmų plane nurodytų priemonių“, - dėstė R.Povilaitis.

Atmeta priekaištus

Darbo grupės vadovo pavaduotojai, VPSC direktorei Onai Davidonienei nesuprantamas dalies ekspertų pasipiktinimas dėl dokumento pavadinimo pakeitimo. Pasak jos, jis pakeistas būtent jų siūlymu. „Jie patys buvo pas ministrą diskusijoje, sakė, kad žiūrint į turinį dokumentas labiau atitinka tai, kitos dalys yra kitose programose ir taip toliau“, - aiškino ji.

O.Davidonienė atmetė kritiką, esą pasirinktos priemonės nepakeis padėties, o psichikos sveikatos srityje ir toliau renkamasi remti tradicinės medicinos sistemos atstovų liniją. „Tai girdime daugybę metų. Kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę. Aš kaip tik nematau nė vienos investicijos į ką nors sena, tai, kas Lietuvoje jau seniai yra ir toliau remiama“, - tvirtino specialistė. Ji pažymėjo, kad šios programos paskirtis yra ligų prevencija, o ne ambulatorinė, stacionarinė pagalba, reguliuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.

Aktuali problema

O.Davidonienės teigimu, Psichikos sutrikimų ir savižudybių prevencijos veiksmų planas kurtas dėl problemos aktualumo. Prasidėjus naujam Europos Sąjungos finansavimo periodui, esą buvo svarbu diskutuoti, kur labiausiai galėtų būti kreipiama struktūrinė parama. Parengtą dokumentą ji vertina teigiamai. „Daug dėmesio skiriama kai kuriems dalykams, kurių Lietuvoje trūksta. Turiu omenyje specialistų pasirengimą dirbti krizinėse situacijose, savižudybių prevencijos srityje. Ypač daug kalbama būtent ne apie sveikatos specialistus, bet kitas specialybes, kurios su tuo susiduria: gaisrininkus, policininkus, švietimo srities darbuotojus“, - dėstė ji.

Anot O.Davidonienės, ne mažiau svarbios ir kitos plano priemonės, pavyzdžiui, dėl vaikų psichikos sveikatos. Ji pažymėjo, kad nemažai dėmesio skiriama vadybai gerinti - lėšų panaudojimo, veiklos organizavimo efektyvumo analizėms. „Paskutinis blokas – psichologinės pagalbos plėtra. Kartais nebūtinai reikia psichiatro, yra labai daug situacijų, kur pakaktų pokalbio su psichologu, jo konsultacijos“, - pasakojo ji.

O.Davidonienė tikisi, kad priemonėms įgyvendinti bus skirta numatyta suma – daugiau kaip 28 mln. litų. Esą ne kartą būta, kad pristingdavo net suplanuotų lėšų.

Kad neištiktų liūdnas likimas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas tvirtino palaikantis siekį sukurti priemonių planą Psichikos sveikatos strategijai įgyvendinti ir numatyti tam lėšų. „Prieš keletą metų teko dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos konferencijoje Amerikoje. Ten ekspertai įvardijo, kad 2020, 2030 metais sergamumo skalėje pirmą vietą užims nebe širdies ir kraujagyslių, o psichikos ligos. Išties ši problema didėja, reikia imtis nestandartinių priemonių“, - tvirtino parlamentaras.

A.Matulas įsitikinęs, kad priemonių planas turėtų užtikrinti Seimo priimtą Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimą. „Jeigu parengtas planas yra siauras, neapimantis viso sektoriaus, tai išties yra niekinis variantas. Pirmiausia turi būti ne „minkštieji projektai“: švietimas, ugdymas, mokymas, bet šie dalykai turi eiti kartu su konkrečiomis priemonėmis“, - pabrėžė jis.

Anot A.Matulo, daugiausia psichikos ligas sukelia įtampa, stresas, didelis darbo krūvis, alkoholis, narkotikai. „Jeigu planas neapima priemonių, kaip mažinti alkoholio vartojimą, kaip kovoti su narkomanija, analizuoti, kodėl jaunimas mokyklose turi tiek psichikos sutrikimų kartu aiškinantis, kokiais krūviais mokiniai dirba, gali nutikti panašiai, kaip su elektronine sveikata, kai vienas ar kitas ministras turėjo vos ne privatų interesą ir bandė įgyvendinti siaurą projektą, panaudoti pinigus. Matome, kad pinigai panaudoti, bet efekto nėra. Bijau, kad tas pats gali būti ir čia. Iniciatyvą skatinu, bet vis dėlto reikėtų atsižvelgti į darbo grupėje dirbusių žmonių pastabas“, - ragino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"