TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Noro posėdžiauti Seime – vis mažiau

2016 01 15 6:00
Seimui prisistato trečias kandidatas į generalinius prokurorus - Evaldas Pašilis, tad į posėdžių salę susirinko nemažai parlamentarų. Alinos Ožič nuotrauka

Balsuoti už vieną ar kitą pasiūlymą Seime pakanka ir minimalaus skaičiaus narių – kartais tai padaro vos kelios dešimtys parlamentarų. Nors svarstymo ar priėmimo stadijos iniciatyvos dažniausiai žlunga su dideliu triukšmu, šios kadencijos Seimo nariai nelinkę užsisėdėti posėdžių salėje.

Parlamento statistikos duomenimis, net ir balsuojant itin svarbiais klausimais, tokiais kaip biudžeto patvirtinimas ar generalinio prokuroro skyrimas, posėdyje realiai dalyvauja kiek daugiau kaip pusė parlamento narių, likusieji pasirodo tik per lemiamą balsavimą, kai jau priimamas įstatymas. Gerais aktyvaus balsavimo rezultatais, matyt, nepasižymėjo nė vienos kadencijos Seimas, tačiau situacija kaskart prastėja.

Ateina į kas dešimtą balsavimą

Parlamentarai juokauja, kad vakariniuose Seimo posėdžiuose galima pateikti, atrodytų, keisčiausius pasiūlymus, bet jiems bus pritarta. Tad jau daug metų įstatymus įprasta priimti rytais, kai į posėdžių salę susirenka kiek daugiau kaip pusė parlamentarų. Pavyzdžiui, gruodžio pradžioje svarstant ir priimant svarbiausią metų dokumentą – biudžetą – iš 141 Seimo nario posėdžių salėje realiai buvo 60–80, tik į galutinį balsavimą jų susirinko daugiau – net 124. Beje, dalyvaujančiųjų skaičius kito, priklausomai nuo pasiūlytų pataisų svarbos.

Kad ir kaip būtų, balsuojant reikšmingais klausimais salėje retai nematyti tuščių kėdžių. Kai kurie svarbūs reikalai, pavyzdžiui, generalinio prokuroro skyrimas, sutraukia daugiau Seimo narių (127), bet netrukus dalies jų jau nebelieka.

Pasiūlyti ir po pateikimo pritarti vienai ar kitai įstatymo pataisai ar rezoliucijai vakariniame posėdyje po pietų – vieni juokai. Peržvelgus gruodžio plenarinių posėdžių balsavimus matyti, kad tam užtenka ir kiek daugiau nei kelių dešimčių parlamentarų.

Balsavimo Seime statistika atskleidžia, kad, tarkime, ministrų pareigas einantys Seimo nariai dalyvauja tik kas dešimtame balsavime, bet juos galima suprasti – juk kasdien dirba ministerijose. Taigi „darbietis“ Šarūnas Birutis, socialdemokratas Juozas Bernatonis ir jo kolegos Rimantas Sinkevičius bei Juozas Olekas reti svečiai posėdžių salėje. Kaip ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis per šią kadenciją dalyvavo 440 iš 4664 balsavimų.

Opozicija irgi neužsisėdi

Tačiau netrūksta ir tokių, kurie, nors ir neina svarbių pareigų, nedažnai pasirodo Seimo posėdžių salėje. Pavyzdžiui, konservatorius Emanuelis Zingeris dalyvavo 941 iš 4663 balsavimų – vadinasi, tik kas penktame, Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas – 1147 iš 4663, „darbietis“ Saulius Bucevičius – 1514 iš 4663.

Opozicijos lyderiai posėdžių salėje irgi ilgai neužsibūna. Konservatoriai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė dalyvavo 43 proc. visų balsavimų, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis – 40 proc., o jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius – 39 proc. balsavimų.

Seimo nario, kuris būtų atėjęs į visus balsavimus, apskritai nėra. Iš aktyviausių balsuotojų galima sudaryti tokį parlamentarų trejetuką: konservatorius Sergejus Jovaiša (94 proc.), „darbietis“ Jonas Kondrotas (91 proc.) ir „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius (87 proc.).

Gelbėtų griežtesni reikalavimai?

Politologas Algis Krupavičius svarstė, kad Seimo Statute dėl balsavimo galėtų būti formuluojami ir griežtesni reikalavimai, tačiau neaktyvus dalyvavimas posėdžiuose – ne vien šios kadencijos parlamento bėda. „Problemos mastas gali būti ir didesnis, ir mažesnis, bet tendencijos – tos pačios. Jei dabartinį Seimą lygintume su praėjusiu, ši dauguma dar pakankama, o ankstesnė buvo „prie išsivaikščiojimo ribos“. Reikėjo, kad parlamentarai dažniau dalyvautų balsavimuose“, – lygino jis.

Tai, jog Seimo posėdžių pabaigoje galima prastumti net ir kvailiausią idėja, A. Krupavičius laiko bloga praktika. „Taip neturėtų būti, bet taisyklėmis tokio elgesio nesureguliuosi“, – teigė politologas. Jis taip pat priminė, kad parlamentarai vertinami ne pagal tai, kiek laiko praleidžia balsuodami: vieni jų yra aktyvūs kalbėtojai, kiti teikia daug pasiūlymų, treti intensyviai dirba su rinkėjais vienmandatėse apygardose. „Labai pasyvius parlamento narius rinkėjai anksčiau ar vėliau nubaudžia“, – pabrėžė politologas.

Įprasta dalyvauti, kai svarbu

Ilgametis Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, kalbėdamas apie dažnai ištuštėjančią parlamento posėdžių salę, pažymėjo, kad, pavyzdžiui, 1992 metų Konstitucijoje kvorumo klausimas nebuvo įtrauktas neatsitiktinai. Laikinajame pagrindiniame įstatyme, pagal kurį dirbo Aukščiausioji Taryba, kvorumas buvo numatytas, bet paskui jis vis buvo mažinamas, nes prasidėjo „balsavimas kojomis“. „Būdavo, suskaičiuojame sėdinčiuosius salėje ir matome, kad pora žmonių išeina – kvorumo jau nėra“, – sakė buvęs parlamentaras. Jo teigimu, būtent dėl šios priežasties Konstitucijos kūrėjai kvorumo klausimo neaptarė. Tai buvo numatyta Seimo Statute. Vėliau pasiūlyta, kad įstatymai būtų priimami, kai posėdžių salėje yra ne mažiau kaip pusė Seimo narių.

„Beje, ir kitose šalyse, nagrinėjant ne itin svarbius arba sprendžiant procedūrinius klausimus, parlamento salė nebūtinai būna pilna. Mačiau tai ir Švedijoje, ir Jungtinėje Karalystėje, ir Prancūzijoje, ir Lenkijoje“, – patikino Č. Juršėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"