TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nors ir prasiskolinusi, bet pakelta galva

2009 09 23 0:00
Naujasis LRT tarybos narys A.Račas administracijai kėlė pačius nepatogiausius klausimus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vakar posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba iš visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus išgirdo pareiškimą, kad jis būsiąs galva aukščiau už savo kritikus. Tačiau karštai diskutuodami tarybos nariai užmiršo smulkmeną - Lietuvos televizijai tik savaitė liko būti matomai.

Kai kurie tarybos nariai susirūpinę kėlė klausimus apie dabartinę LRT - tiek dėl eteryje nykstančio nuomonių pliuralizmo, tiek dėl prastėjančių finansų, kai pernai įstaigos pajamos išaugo 10 proc., o veiklos sąnaudos - net ketvirtadaliu. "Bet kuris savininkas už tokį finansinį rezultatą turėtų atleisti vadovą", - mano prezidentės deleguotas tarybos narys Artūras Račas, vadovaujantis naujienų agentūrai BNS.

Teisė žinoti.

Per posėdį LRT tarybos naujokas A.Račas entuziastingai domėjosi, kokia tvarka galima būtų smulkiai susipažinti su visuomeninio transliuotojo finansine būkle: darbuotojų algomis, laidų sąmatomis, techninėmis sąnaudomis. "Neatsakę į tuos klausimus, mes nieko negalime kalbėti apie finansinę padėtį. Neturėdama apie ją žinių, taryba neturi čia ką veikti", - teigė jis.

Tačiau A.Siaurusevičius replikavo, jog LRT finansiniuose dokumentuose esama nemaža konfidencialios informacijos. "Aš kalbėjau su naujienų agentūra ELTA. Jie nebūtinai norėtų, kad mūsų sutartį su ELTA matytų BNS direktorius. Bet jeigu taryba tai įgalios padaryti, aš jos valią vykdysiu", - sakė LRT vadovas. Pats A.Račas atkirto, kad išsiverstų ir be šios su konkurentais susijusios sutarties.

Per antrą - uždarąją posėdžio dalį tarybos nariai susipažino su kai kuriais visuomeninio transliuotojo veiklos rezultatais. "Padėtis pakankamai įtempta, bet imamasi priemonių padėčiai stabilizuoti. Įdomu, ar jos bus veiksmingos", - LŽ apibendrino A.Račas.

Per kitus posėdžius LRT taryba tikisi gauti išsamesnių duomenų, tik administracija dar ketina pirma išsiaiškinti tokios informacijos teikimo teisinius niuansus.

Kuris kurį?

Dalį posėdžio laiko prelegentai skyrė LRT ginčui su Lietuvos radijo ir televizijos centru (LRTC) aptarti. LRT Administracinės komisijos narys Linas Gusarovas, pratęsdamas A.Siaurusevičiaus užimtą LRTC puolimo liniją, užsiminė, jog derėtų "išgryninti tvarką" apmokant už signalo siuntimą. "Dabar biudžeto lėšos skiriamos vienai organizacijai LRT, ši jas moka akcinei bendrovei LRTC. Ji pati sumoka pelno mokestį į biudžetą ir dividendus valstybei. Ar tai yra protinga? Tegu būna iš biudžeto iš karto finansuojamas LRTC!" - siūlė išeitį L.Gusarovas, užmiršęs, kad taip revizuoja LRT įstatymą.

Čia pat įsiterpė A.Račas, kviesdamas nemėginti LRT taryboje svarstyti Lietuvos institucijų sąrangos. "Siūlau nesigilinti, nes tai neturi nieko bendra su tuo, ką mes galime padaryti", - atkreipė dėmesį jis.

Galiausiai A.Siaurusevičiui suabejojus, ar LRTC nesinaudoja LRT mokamais milijonais savo nuostoliams iš komercinės veiklos, pavyzdžiui, interneto "Mezon" nuostoliams, padengti, A.Račas tą patį peradresavo pačiai LRT administracijai - kad tai ji keldama triukšmą dėl LRTC tarifų dangsto savo pačios pridarytus nuostolius. Ši pastaba akivaizdžiai papiktino kitus LRT vadovus, kurie anksčiau, rugsėjo 17 dieną, prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su Lietuvos žiniasklaidos atstovais, sutartinai puldami LRTC dėl kainodaros, apdairiai nutylėjo esmę - LRTC paslaugų kainas nustato nepriklausoma Ryšių reguliavimo tarnyba. Tarybos posėdyje A.Siaurusevičius vėl pakartojo melą, neva prezidentė šiame susitikime į pastabas dėl LRTC tarifų reagavusi "labai pozityviai" ir pažadėjusi "ant kilimėlio" išsikviesti susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį. Šį A.Siaurusevičiaus melą LŽ yra paneigusi prezidentės patarėja Audronė Nugaraitė.

Moterims geriau patylėti?

Tuo metu žodžio laisvės suvaržymų problemos LRT taryboje palydėtos su sarkazmu. Antai Lietuvos švietimo tarybos deleguota narė Eglė Pranckūnienė kėlė visuomeninio transliuotojo laidų kokybės klausimus ir abejojo LRT simbioze su privačia žiniasklaida. "Viskas maišosi ir LRT praranda veidą", - pastebėjo ji.

Tačiau užsiminusią apie šias aštrias temas tarybos narę kaipmat "nusodino" kitas tarybos narys, atstovaujantis privačios žiniasklaidos interesams, "Lietuvos ryto" redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Rimvydas Valatka, leidęs E.Pranckūnienei suprasti, kad ji esą apskritai mažai ką tenutuokia apie žiniasklaidą.

Kliuvo ir kitai tarybos narei, deleguotai Lietuvos mokslo tarybos, Auksei Balčytienei. Ji, pradėjusi nuogąstauti dėl mažėjančios nuomonių įvairovės bei administracijos metodų išprašant iš LRT profesorių, dabar europarlamentarą Leonidą Donskį, sulaukė ūmaus A.Siaurusevičiaus pasipiktinimo. "Kas jį (L.Donskį - LŽ) išvijo, atsiprašau?! Kaip jį sugrąžinti iš Europos Parlamento (EP)? Ką jūs kalbate?" - karščiavosi LRT vadovas, kad tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas net buvo priverstas jį raminti.

Aukščiau už L.Donskį

Primename, kad tokiu pat tonu A.Siaurusevičius su L.Donskiu bendravo prieš pat pastarajam paliekant Lietuvos televiziją. Be to, sutartis su buvusiu laidos "Be pykčio" vedėju buvo nutraukta dar nė nepaskelbus jo kaip kandidato į EP. "Po pokalbio telefonu su A.Siaurusevičiumi prabilo mano, kaip profesoriaus, savigarba. Šitokiu tonu aš neleidžiu su manimi bendrauti: kai klausiama, ar aš padorus žmogus, pokalbį laikau baigtu. Patyriau, kad mano pašnekovas visiškai nesuvaldė savo emocijų. Matyt, noras, kad laida "Be pykčio" dingtų iš eterio, buvo toks stiprus, jog net nesulaukta oficialaus patvirtinimo, ar aš tikrai kandidatuoju į EP. Man rodos, tai buvo antipatijos išraiška", - viešai buvo prisipažinęs filosofas.

Tačiau A.Siaurusevičius pabrėžė nesitaikstysiąs su naujojo europarlamentaro kritika, kuri buvo spausdinama ir LŽ. "Aš būsiu aukščiau už jį!" - vakar tarybai pareiškė LRT generalinis direktorius.

LRT administracinė komisija pasiūlė nagrinėti galimybę atleisti iki 30 proc. nacionalinio transliuotojo darbuotojų. Taip po vakarykščio LRT tarybos posėdžio pranešė šios komisijos pirmininkas Linas Gusarovas. "Atleidus darbuotojų, sumažėtų LRT išlaidos. Tai viena didesnių sąnaudų dalių. Nemalonu, bet kada nors tai reikės daryti", - sakė jis. Tai, kad prireiks atleisti dalį darbuotojų, pripažino ir A.Siaurusevičius.

Visuomeninio transliuotojo reikalai šiandien toliau bus nagrinėjami Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komitete. LŽ primena, kad rugsėjo 11-ąją LRTC išsiuntė raštą, adresuotą prezidentei, premjerui, susisiekimo ministrui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui, informuodamas, kad nuo šių metų spalio 1 dienos sustabdoma LRT transliacija. Laiko diskusijoms nebeliko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"