TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Norvegijos lietuviai siūlo pagalbą

2013 12 12 6:00
Labdarą renkantys Norvegijos lietuviai kurią kitokį emigrantų įvaizdį - altruistų. “Facebook“ nuotrauka.

Apie į Norvegiją emigravusius lietuvius viešojoje erdvėje dažniau užsimenama neigiamai dėl esą kai kurių jų svečioje šalyje daromų nusikaltimų. Tačiau grupė neabejingų emigrantų ėmėsi labdaringos misijos ir organizuoja siuntų gabenimą į Lietuvą skurstančioms šeimoms, vaikams.

Įdomu yra tai, kad emigrantai Norvegijoje nerenka pinigų ir neprašo aukoti aklai, tačiau siūlo patiems skurstantiesiems juos susirasti ir pranešti, kokių daiktų labiausiai reikia.

Pradėjo nuo Mažeikių

Norvegijoje šiuo metu oficialiai laikinai arba nuolat gyvena bei dirba per 30 tūkst. lietuvių emigrantų. Jų likimai – įvairūs, tačiau jau įsitvirtinę lietuviai randa laiko ir likimo nuskriautiems tautiečiams.

Prieš mėnesį kaunietė Agnė Noemayr sugalvojo rengti labdaros akcijas ir sukūrė paramos grupę „Pagalbos skambutis Norvegija“ socialiniame tinkle „Facebook“. „Bandysime padėti nepasiturinčioms šeimoms, kurioms labai reikia mūsų pagalbos. Jeigu turite vaikiškų drabužėlių ar kitokių daiktų, kuriuos galėtumėte paaukoti nepasiturinčioms šeimoms, arba turite galimybę nuvežti tai į Lietuvą, prašome prisidėti prie mūsų“, - skelbiama grupės lietuvių. Šio tinklo profilyje rašyti ir prašyti konkrečios pagalbos raginami ir patys lietuviai. „Konkrečios pagalbos niekas dar nesikreipė, nes ši akcija visai nauja, ją ketiname vykdyti ir ateityje, po Naujųjų metų. Dabar kaip tik daugelis lietuvių grįžta arba planuoja grįžti šventėms namo, tad tie, kuriems labai reikia pagalbos, turėtų paskubėti iki švenčių apie tai mums pranešti“, - LŽ pasakojo A.Noemayr.

Ji atskleidė, kaip gimė idėja teikti labdarą iš Norvegijos. „Prieš keletą metų, bendraudama su savo giminaite, dirbančia socialinės rūpybos sektoriuje Mažeikiuose, sužinojau, kad šiame mieste ir rajone yra daug skurstančių šeimų. Pasisiūliau padėti. Nuėjusi į Kriodereno miestelio seniūniją paprašiau, kad šalia dviejų mokyklų būtų pastatyti konteineriai drabužiams. Jie prisipildė per keletą dienų: moksleiviai nešė ir drabužius, ir žaislus, ir kitokius daiktus. Du tolimųjų reisų vairuotojai šią pirmąją labdaros siuntą nemokamai nuvežė į Mažeikius, ten ji buvo išdalyta“, - pasakojo Norvegijos lietuvė.

Iš tiesų Mažeikiai buvo pasirinkti neatsitiktinai, nes šis rajonas tuo metu buvo patekęs tarp labiausiai riziką socialinės globos ir rūpybos sektoriuje keliančių Lietuvoje. Pasak Mažeikių merijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jolitos Kekytės, situacija nėra gera ir šiuo metu. „Nuo kitų metų socialinė parama skurstančioms šeimoms bus griežčiau skiriama, jos gaus mažiau šeimų. Tad tokia parama tikrai reikalinga, ypač jaunoms šeimoms, turinčioms mažamečių vaikų“, - LŽ teigė ji.

Skursta ir norvegai

Jau 14 metų svečioje šalyje gyvenanti A.Noemayr patikino, kad norvegai labai pozityviai įvertino lietuvių prašymą aukoti labdarai. „Norvegija - turtinga šalis, tačiau ne tiek, kad joje nebūtų skurstančiųjų. Ir Norvegijos miestų bei miestelių gatvėse, ten, kur yra nemokamo maisto dalijimo punktai, susidaro didžiulės eilės. Jose lūkuriuoja ne vien emigrantai, bet ir norvegai. Tad man paprašius leisti rinkti labdarą, norvegai į tai pažiūrėjo labai teigiamai. Juk kai kurie jų yra skaitę ir liūdnų istorijų apie lietuvius, apgaule atvežtus į Norvegiją ir paliktus likimo valiai, be darbo ir pinigų“, - teigė ji.

Pasak jos, konteineriai dėvėtiems rūbams pastatyti kiekviename mieste. "Žmonės į juos suneša pabodusius drabužius. Juk ir dabar, prieš Kalėdas, parduotuvėse aibė milžiniškų nuolaidų, ir parduotuvių lentynos tiesiog šluojamos. Tad konteineriuose atsiduria ir labai gerų, kartais naujų drabužių“, - pasakojo Norvegijos lietuvė. Vėliau jie rūšiuojami, dalis parduodama labdaros organizacijos valdomose dėvėtų rūbų parduotuvėse. Dalis gauto pelno skiriama skurstančioms šeimoms, neįgaliesiems, atsitiesti bandantiems buvusiems kaliniams, alkoholikams.

„Tad ir mes, lietuviai, norime prisidėti prie vargstančių šeimų rėmimo Lietuvoje. Tereikia mums pranešti, ko trūksta: drabužių, namų apyvokos daiktų ar pan. Mūsų bendraminčių Norvegijoje yra gana daug, ypač Osle. Kiekvienu atveju galime organizuoti labdaros rinkimą ir jos pargabenimą į Lietuvą“, - LŽ pabrėžė ji.

A.Noemayr prisiminė ir tai, kodėl atsisakyta rinkti labdarą pinigais. „Surengėme akciją „Atsisakyk puodelio kavos, sušelpk vaiką saldainiais“. Juk Norvegijoje puodelis kavos kainuoja apie 20 kronų (8,5 lito), t. y. tiek, kiek dėžutė saldainių Lietuvoje. Surinkome apie 300 litų, tačiau išgirdome ir labai daug neigiamų atsiliepimų. Gal iš pavydo, gal iš piktos valios kai kurie žmonės užsiminė, kad pinigus neva pasisavinsime. Dar apie 4 tūkst. litų surinkome per vieną koncertą Norvegijoje, o tuos pinigus skyrėme skurstančiai šeimai iš Lietuvos. Nežinau kodėl, bet pinigų rinkimas visada kelia žmonių pasipiktinimą“, - stebėjosi ji. A.Noemayr pabrėžė, kad žmonės gali drąsiai rašyti apie savo bėdas ir prašyti pagalbos socialiniame tinkle „Facebook“ susiradę profilį „Pagalbos skambutis Norvegija“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"