TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Norvegiškos dujos šildo ir Rusiją

2015 03 06 6:00
Dujų tranzitas į Kaliningrado sritį yra vykdomas integralia perdavimo sistema - atskiro, tik tranzitui skirto vamzdžio nėra. Reuters/Scanpix nuotrauka

Per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuojamos norvegiškos dujos yra ir brangesnės, ir šilumingesnės nei „Gazprom“ tiekiamos. Tačiau jos nepasiekia Vilniaus, o nukeliauja į Kaliningradą. Politikai norėtų išsamesnės informacijos, ar kaimynai dėl to negauna papildomos naudos.

Į mūsų šalį patenkančių gamtinių dujų šilumingumas (šilumos kiekis, gaunamas visiškai sudegus vienam kubiniam metrui gamtinių dujų) nėra vienodas. Dalis kaitresnių ir brangesnių norvegiškų dujų nukeliauja ir į Kaliningradą.

Keliauja vienu vamzdžiu

Kaip LŽ aiškino Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ atstovas spaudai Mindaugas Grinius, dujos gali maišytis didelėje perdavimo sistemos dalyje. Iki šiol SGD terminalo dujos į perdavimo sistemoje esančius mišinius patekdavo ruožuose nuo Klaipėdos iki Šiaulių ir nuo Klaipėdos iki Šakių.

Šilumingesnės ir brangesnės norvegiškos dujos vamzdynu nukeliauja ir į Kaliningradą. „Tranzitas į Kaliningrado sritį yra vykdomas integralia perdavimo sistema - atskiro, tik tranzitui skirto vamzdžio nėra. Todėl ir Kaliningrado sritis, kuriai tiekiamos dujos iš Rusijos tranzitu per Lietuvą, fiziškai gauna per įvairius įleidimo taškus į perdavimo sistemą patekusių dujų mišinį (tiek iš Baltarusijos, tiek iš SGD terminalo), kuris kinta priklausomai nuo transportuojamų dujų kiekio ir perdavimo sistemos veikimo režimo. Šakių išleidimo taške yra įrengta atitinkama apskaitos sistema, užtikrinanti tiek į Kaliningrado sritį transportuojamų dujų kokybę, tiek tikslią apskaitą, taip pat - ir energijos vienetais“, - tikino M. Grinius.

Moka už energinę vertę

Energetikos ministerijos duomenimis, įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ už 1 tūkst. kubinių metrų importuojamų „Gazprom“ dujų šių metų sausį mokėjo po 275,6 euro. Tuo pačiu laikotarpiu gamtines dujas iš SGD terminalo bendrovė LITGAS pirko keliasdešimčia eurų brangiau - po 302,04 euro už 1 tūkst. kubinių metrų.

M. Griniaus teigimu, dėl to, kad nuo šių metų į mūsų šalies dujų perdavimo sistemą įeinančios ir išeinančios dujos yra apskaitomos ne tūrio (m3), o energijos vienetais (kWh), dujų kilmės ir jų fizinių srautų pasiskirstymas komerciniams santykiams nėra aktualus. „Dujų rinkos dalyviai moka už gautų dujų energinę vertę. Per SGD terminalą importuojamas dujas gali pirkti bet kuris dujų vartotojas ar dujų tiekimo įmonė Lietuvoje ar tiekimui į kitas Baltijos šalis, nepriklausomai nuo to, ar fiziškai tos dujos pasieks vartojimo punktą“, - aiškino "Amber Grid" atstovas.

Sąžinės reikalas

LŽ kalbintas Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys pažymėjo, kad gamtinių dujų, kaip ir naftos, sudėtis skiriasi. Norvegiškų dujų, importuojamų per SGD terminalą, sudėtyje yra daugiau metano nei rusiškose dujose, todėl jų šilumingumas didesnis.

Parlamentaras pripažino, kad importuojamos norvegiškos dujos mūsų vamzdynais tranzitu gali nukeliauti ir į Kaliningrado sritį, nes dujų paskirstymo sistema yra viena. Anot jo, kadangi nuo šių metų „Lietuvos dujos“ perėjo prie dujų matavimo ne tik pagal kubinius metrus, bet ir pagal šilumingumą, problemų kilti neturėtų. Esą įmonė „Amber Grid“ turi fiksuoti kaloringumą ir įskaičiuoti šį rodiklį į tranzitinių dujų kainą.

„Tai turėtų būti jų sąžinės reikalas“, - pridūrė K. Daukšys.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Reikia daugiau atvirumo

Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis nemato problemos dėl to, kad dalis norvegiškų dujų nukeliauja į Kaliningrado sritį. „Nežinau būdų, kaip galėtume tokius dalykus sustabdyti, nes visa mūsų turima infrastruktūra - ar dujų, ar elektros - veikia pagal principą, kai visi vartotojai prie jos prisijungia kaip prie milžiniško tinklo, savotiško voratinklio. Niekada nežinai, iš kur gauni elektros ar dujų. Jeigu dujos patenka į sistemą, nėra kaip jų techniškai atskirti. Kaliningradiečiai perka dujas, kurias tiekia „Gazprom“, jiems SGD terminalas nereikalingas. Tačiau nėra taip, kad mes juos subsidijuotume. Terminalas išgelbėjo mus nuo vienpusės priklausomybės, dujų sektoriuje sukūrė rinką“, - aiškino jis.

Vis dėlto, K. Masiulio nuomone, „Amber Grid“ turėtų pateikti aiškesnę informaciją, kaip atsiskaitoma už dujas, tiekiamas į Kaliningrado sritį per Lietuvą, ypač jei dalį jų sudaro šilumingesnės ir brangesnės dujos iš SGD terminalo. Parlamentaras pažymėjo, kad jei Kaliningradui tenka papildoma nauda - didesnio šilumingumo dujos, Lietuvai už tai turėtų būti tinkamai atlyginama.

„Manau, kad reikia daugiau atvirumo. Juk tai yra viešasis interesas, komercinių paslapčių turėtų būti kuo mažiau“, - įsitikinęs K. Masiulis.

***

Lietuvai svarbūs trys tarptautiniai dujų įleidimo taškai yra Klaipėdoje, Kiemėnuose (Pasvalio r.) ir Kotlovkoje (Baltarusija). Šiuo metu dujos į mūsų šalį patenka per Klaipėdą iš SGD terminalo, o per Kotlovką atkeliauja „Gazprom“ tiekiamos dujos.

Importuojamų dujų šilumingumas skiriasi. Pavyzdžiui, Klaipėdos dujų apskaitos stotyje (DAS) kovo 3 dieną viršutinis dujų kaloringumas siekė 11,7940 kWh/m3, o Kotlovkos DAS - 11,1645 kWh/m3.

Klaipėdos skirstymo sistemoje (SS) kovo 3 dieną dujų viršutinis šilumingumas siekė 10,9834 kWh/m3. Kitose SS, į kurias dujos teka iš Klaipėdos, jis tolydžio mažėjo: Gargždų SS dujų kaloringumas siekė 10,9712 kWh/m3, už pusantro šimto kilometrų esančiame Jurbarke - jau 10,7212 kWh/m3, o Šakiuose dar mažiau - 10,3933 kWh/m3. Būtent per Šakius dujos tranzitu keliauja į Kaliningrado sritį.

Kitur Lietuvoje dujų šilumingumas buvo dar mažesnis: Alytuje, Vilniuje, Visagine jis minėtu laikotarpiu siekė po 10,3916 kWh/m3. Tiesa, Šiaurės Lietuvoje dujų kaloringumas buvo kiek didesnis. Pakruojyje jis siekė 10,4087 kWh/m3, Šiauliuose - 10,4080 kWh/m3.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"