Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

NT ekspertai jau aptarinėja S. Skvernelio „ministerijų miestelį“

 
2016 11 10 18:30
Saulius Skvernelis patvirtino, kad svarstoma galimybė visas ministerijas sukelti į vieną vietą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai teigia, kad Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) idėja sukelti ministerijas į vieną pastatą yra nebloga. Tačiau jie siūlo orientuotis ne į vieną objektą, o ministerijas iš centrinės miesto dalies perkelti į vieną biurų miestelį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas sako, jog visų 13 ministerijų perkėlimas į vieną pastatą yra gana ambicinga ir sunkiai įgyvendinama idėja. Vis dėlto, jo nuomone, ministerijų iškėlimas į modernius pastatus yra neišvengiamas sprendimas.

„Visos ministerijos viename pastate yra pakankamai ambicinga ir sunkiai įgyvendinama mintis. Pirmiausia dėl saugumo, nes pastatų lokacijų įvairovė suteikia privalumų krizių atveju, kai reikia užtikrinti veiklos tęstinumą. Antra priežastis – pastato dydis. Neįsivaizduoju 23–50 tūkst kv. m ploto pastato – tai turėtų būti pastatų kompleksas. Ministerijų sujungimas ir perkėlimas į naujus funkcionalesnius pastatus yra neišvengiama kaip reali priemonė mažinant valstybinio aparato aptarnavimo išlaidas“, – BNS sakė M.Kulbokas.

Jo teigimu, valstybei pirmiausia reikėtų peržiūrėti ir optimizuoti ministerijų struktūras, kad nebūtų besidubliuojančių funkcijų. Be to, anot jo, skirtingoms ministerijoms reikalingi skirtingi pastatai.

„Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų, visuomet turės reprezentacines funkcijas, todėl jų buvimo vieta turėtų būti išskirtinė. Tačiau manau, kad logiška būtų jungti kelias giminingas ministerijas į vieną pastatą, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Aplinkos ministerijas. Tačiau tokios ministerijos kaip Vidaus reikalų, Teisingumo, Krašto apsaugos svarbios saugumo požiūriu ir jų geriau nejungti bendruose pastatuose“, – aiškino analitikas.

M.Kulbokas skaičiuoja, kad išsikrausčiusios iš dabartinių pastatų, ministerijos atlaisvintų iki 50 tūkst. kv. m ploto, kuris galėtų būti naudojamas kitoms funkcijoms. Tačiau ministerijų perkėlimas ilgainiui neišspręs visų valstybinio turto optimizavimo problemų, mat reikės taikytis prie naujų tendencijų, tokių, kaip pavyzdžiui, elektroninių paslaugų plėtros.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad valstybė turėtų galvoti ne apie vieną pastatą, o konkrečią teritoriją mieste su tinkama infrastruktūra.

„Mes jau esame kalbėję, kad būtų galima kurti valstybinių institucijų miestelį ir nebūtina visų sukelti į vieną pastatą. Skirti teritoriją, nebūtinai miesto centre, kad nuimti srautą ir kamščius, nes kai visi ministerijų darbuotojai vienu metu vyksta į darbą, miestas dūsta. Yra teritorijų, kur ta problema būtų gerokai mažesnė – ten būtų galima sukurti infrastruktūrą, sukurti miestelį“, – sakė M.Statulevičius.

Anot jo, šiuo metu sostinės rinkoje tokių laisvų kompleksų nėra, todėl projekto įgyvendinimas užtruktų. Tačiau, pasak jo, jeigu idėją būtų nuspręsta įgyvendinti, atsirastų dar vienas privalumas – valstybė būtų priversta suskaičiuoti ministerijų valdomo nekilnojamojo turto kiekį ir jį galėtų optimizuoti.

„Kalbant apie turtą, kuris būtų paliekamas centrinėje miesto dalyje – faktas, kad jis galėtų būti patrauklus investuotojams, galėtų atsirasti kitos funkcijos tuose pastatuose ir galbūt būtų galima juos sėkmingai atgaivinti. Faktas, kad nemažai tų pastatų yra saugomi arba saugojamose teritorijose, parkavimo klausimai Senamiestyje yra labai sudėtingi. Bet tie dalykai yra sprendžiami ir verslas tai gali įvertinti“, – aiškino M.Statulevičius.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad rinkoje yra pavyzdžių, kad tokio dydžio kompleksų, kokie tiktų bendram ministerijų miesteliui arba kompleksui yra, vadinasi šalies plėtotojai galėtų įgyvendinti ir daugiau tokių projektų.

„Žvelgiant plėtotojų šiuo metu valdomas teritorijas, išvystyti 50 tūkst. kv. m ar didesnį biurų kompleksą yra labai realu. Štai, kad ir šiuo metu „Hanner“ plėtojama „Žalgirio“ stadiono teritorija. Žinoma, toks kompleksas atsirastų ne šiandien ir rytoj, bet pasirašius sutartis ir numačius pakankamą laiką. Tokiam kompleksui nereikia itin didelio sklypo, taigi ji nėra utopinė ir neįgyvendinama“, – teigė S.Vagonis.

Pasak jo, geriausia projektą būtų įgyvendinti etapais, kai viename miestelyje iškiltų keli pastatai, tuomet vienos ministerijos išsikeltų, realizuotų savo turtą, būtų ieškoma finansų.

„Ką valstybė planuoja su turtu veikti: sukelti į jį kitas institucijas, ar jį teikia rinkai ir kokiu tempu norėtų tokį turtą realizuoti. Nemanau, kad vienu metu visos 13 ministerijų norės parduoti savo pastatus konkuruodamos tarpusavyje. Viskas priklausytų nuo persikėlimo strategijos: matyt, dalis turto ir toliau bus naudojama valstybės reikmėms, o kita dalis bus pardavinėjama etapais“, – tvirtino S.Vagonis.

Ketvirtadienį „valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis patvirtino, jog ministerijų pertvarka galėti neapsiriboti dalies jų iškėlimu į Kauną – taip pat svarstoma Vilniuje veikiančias ministerijas sukelti į vieną pastatą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"