TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nugriovei tvorą - lauk nekviestų svečių

2014 07 11 6:00
Ši tvora, pasak sodybos šeimininkų, pastatyta dėl pačių praeivių saugumo, kad per užtvanką einantys žmonės neįkristų į tvenkinį.
Ritos Brasienės nuotrauka

Atlaisvinti priėjimą prie vandens telkinių užsimojusi Aplinkos ministerija sukėlė šoką privačius tvenkinius ir kūdras turintiems savininkams. Žmonės piktinasi, kad yra pažeidžiamas jų namų privatumas, nes aplinkosaugininkai verčia kiemus atverti pašaliniams asmenims.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo „abonentinis mokestis“ už nelegalias tvoras pakrančių apsaugos zonose. Už vieną metrą tokios tvoros kiekvieną mėnesį tenka pakloti 500 litų. Aplinkos ministerijos atstovai džiaugiasi, kad tvoras griauti atsisakantys žemės valdytojai dosniai papildo valstybės biudžetą.

Tuo metu savo kieme kūdras išsikasę ar nedidelius privačius tvenkinius turintys gyventojai baiminasi, kad išardę tvoras, kuriomis aptverti jų sklypai pakrantėse, nebeatsigins poilsiautojų, nes jiems niekas netrukdys šeimininkauti svetimame kieme. Privačių tvenkinių savininkai taip pat pabrėžia, kad pakrančių prieinamumą lankytojams garantuoja esą pasenęs Saugomų teritorijų įstatymas, priimtas 1992 metais, kai privačių tvenkinių dar net nebuvo.

Kaip LŽ informavo Aplinkos apsaugos agentūros atstovai, per visuotines aplinkosaugininkų akcijas „Tvora“ patikrintos 322 vandens telkinių pakrantės, nustatyti 218 pažeidimų. Po aplinkosaugininkų patikrinimų jau pašalintos 109 pakrančių tvoros.

Kol skaičiuojamos į valstybės iždą byrančios pirmosios baudos, Seime jau rengiamos pataisos, kuriomis siūloma leisti nedidelių privačių vandens telkinių savininkams išsaugoti privačią erdvę.

Kiemas tapo nebesaugus

Per vieną akcijos „Tvora“ reidą neliko nepastebėta pačiame Alsėdžių miestelio (Plungės r.) centre esanti Ritos ir Romualdo Brasų sodyba, kuri yra prie nedidelio 16 arų tvenkinio. Jo dalis priklauso sodybos šeimininkams.

„Nuo gyvenamojo namo iki tvenkinio - apie 35 metrai, todėl pasodybinio sklypo teritoriją savo saugumo ir privatumo sumetimais aptvėrėme tvora“, - LŽ pasakojo R. Brasienė. Aptvertas ir priėjimas prie užtvankos, kuri skiria Brasų tvenkinį nuo jų kaimynės privataus tvenkinio. „Šalia yra mokykla, stadionas, bendrabutis, tad per šią tvenkinyje esančią užtvanką vaikšto vaikai ir kiti pašaliniai asmenys. Dėl jų pačių saugumo užtvėrėme priėjimą“, - teigė alsėdiškė.

R. Brasienė piktinasi, kad kitoje tvenkinio pakrantėje, kuri yra valstybės nuosavybė, nelegaliai stovinčios malkinės ir esantys daržai aplinkosaugininkams nė motais. / Ritos Brasienės nuotrauka

Po aplinkosaugininkų apsilankymo pakrantė prie Brasų sodybos dabar visiems prieinama. R. Brasienė neslėpė, kad išsigandusi „abonentinio mokesčio“ už tvorą ją išsyk išardė. Tačiau alsėdiškė piktinosi, kad Aplinkos ministerijos inicijuota tvarka pažeidžia jos teisę į privatumą, saugų ir ramų gyvenimą.

„Suprantu, kad turi būti prieinamos upės ir ežerai. Bet mes turime dalį tvenkinio, mokame už ją mokestį. Esame verčiami išardyti tvoras ir žiūrėti, kaip kiti trypia ir šiukšlina mūsų rankomis išpuoselėtą pakrantę, o paskui dar ir surinkti poilsiautojų išmėtytas šiukšles. Nejaugi laisvoje Lietuvoje, sąžiningai mokėdami mokesčius, neturime teisės net savo namuose jaustis saugiai ir grįžę iš darbų ramiai pailsėti?“ - apmaudo neslėpė ji.

R. Brasienė tikino šiuo metu nebesijaučianti saugi, nes sodyba tapo atvira visiems pašaliniams asmenims. „Nuo tvenkinio pakrantės į kiemą gali užsukti kas tik nori. Kas bus, jei kas nors sumanys naktį pasisvečiuoti mūsų sklype, išsirauti kokį gražesnį medelį, pasiskinti iš mūsų daržo ar sodo gėrybių?“ - nerimavo alsėdiškė.

Ji taip pat pažymėjo, kad likusi kita tvenkinio dalis ir žemė aplink ją yra valstybės nuosavybė, kurios niekas neprižiūri. „Ten šiukšlinama, apsaugos juostos zonoje - nelegalūs daržai, malkinės. Tai niekam nekliudo, bet visi nežinia kodėl nori pasivaikščioti būtent mūsų pakrante“, - teigė R. Brasienė.

Perlenkė lazdą

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma stojo ginti nedidelius privačius vandens telkinius turinčių asmenų, kurie baudžiami už tai, kad dėl saugumo yra aptvėrę dalį pakrantės šalia savo sodybų. Pasak jo, dabartiniuose įstatymuose numatyti vienodi reikalavimai dėl priėjimo tiek prie valstybinių, tiek prie privačių vandens telkinių.

„Palaikau Aplinkos ministeriją kad ji ėmėsi priemonių užtikrinant priėjimą prie vandens telkinių, bet nedidelių privačių tvenkinių savininkų problemos nėra išspręstos. Jie negali susikurti privačios saugios erdvės, atsitverdami prie sodybos esančios pakrantės dalies. Manau, kad yra perlenkta lazda!“ - LŽ tvirtino parlamentaras.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

J. Razma su kolegomis jau rengia Saugomų teritorijų ir Žemės įstatymų pataisas, kuriomis siūloma, kad privataus sklypo, besiribojančio su vandens telkiniu, jei nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės interesui, savininkui leisti apriboti priėjimą gyventojams dalyje pakrantės. „Turime matyti ir savininko interesą. Kai žmogus yra savo nuosavybės aplinkoje, reikia sudaryti jam galimybę turėti saugumo erdvę“, - pažymėjo jis.

J. Razmos siūlymu priėjimas prie valstybei priklausančių, tarp jų ir išnuomotų, vandens telkinių visuomenei turėtų būti ir toliau garantuojamas. Prie privačių tvenkinių, jeigu yra viešasis interesas, pavyzdžiui, poreikis vietos gyventojams turėti maudymosi vietą, apribojimai taip pat negalimi. Tačiau, pasak J. Razmos, siekis tiesiog laisvai apeiti visą privatų vandens telkinį ar bet kurioje pakrantės vietoje laisvai stovyklauti nelaikytinas viešuoju interesu.

Nustatys lankytojų pareigas

Laikinai aplinkos viceministro pareigas einantis Linas Jonauskas LŽ sakė, kad pagal dabartinę tvarką draudimas tverti tvoras upių, ežerų, tvenkinių, kitų dirbtinių vandens telkinių pakrantėse taikomas dėl visų vandens telkinių, kuriems yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta. Nereglamentuojamas tik tvorų statymas prie pramoninės žuvininkystės, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas - iki 10 arų.

L. Jonauskas pripažino, kad šiuo metu žemės savininkai nenoriai vykdo jiems įstatymų numatytas pareigas, nes dažnai nukenčia nuo nekultūringų lankytojų. Dabartiniai teisės aktai, anot jo, numato laisvą praėjimą pakrante, tačiau nereglamentuoja apsistojimo, maudymosi, stovyklavimo veiklų, kurios turi būti suderintos abipusiu piliečių susitarimu. „Aplinkos ministerija siūlo sureguliuoti teisinį balansą tarp žemės savininkų teisių bei pareigų ir asmenų, besilankančių vandens telkinių pakrantėse, interesų“, - aiškino laikinasis aplinkos viceministras.

Jis tikino, kad artimiausiu metu Aplinkos ministerija teiks Vyriausybei svarstyti siūlymą įstatymu apibrėžti pakrantėse besilankančių asmenų pareigas. Siūloma, kad tik gavę sutikimą lankytojai galėtų apsistoti vandens telkinio pakrantėje, priešingu atveju jie galėtų tik pereiti pakrante. Šie pakeitimai, pasak L. Jonausko, padės išspręsti kylančias problemas.

„Maži privatūs vandens telkiniai, kuriems nenustatomos apsaugos juostos, ir dabar gali būti tveriami, jei to reikia saugumui ar aplinkos išsaugojimui. Jei kalbėtume apie didesnius vandens telkinius, tarp jų ir privačius, mūsų nuomone, reikia didesnio savivaldybių indėlio į rekreacinių zonų formavimą, siekiant sudaryti sąlygas poilsiui prie vandens telkinių, įskaitant ir tokių vietų įrengimą valstybinėje žemėje bei privačios žemės sklypų išpirkimą“, - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"