Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Nukraujavusiose partijose – lyderių krizė

 
2016 10 21 6:00
Pasitraukus Valentinui Mazuroniui ir Rolandui Paksui ryškių pretendentų vadovauti "tvarkiečiams" ir "darbiečiams" nematyti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po nesėkmingai susiklosčiusių Seimo rinkimų savo lyderių netekusios dvi politinės jėgos – Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ – netrukus spręs, kas joms vadovaus toliau. Politologai konstatuoja, kad pasirinkimas menkas, „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“ trūksta ryškių asmenybių, galinčių ištraukti partijas iš krizės.

Beveik pusantrų metų Darbo partijai vadovavęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis atsistatydino, kai „darbiečiams“ daugiamandatėje apygardoje nepavyko įveikti 5 proc. barjero. Naujasis šios partijos pirmininkas bus renkamas gruodžio 11-ąją.

Rinkimų rezultatai taip pat nenudžiugino buvusio ilgamečio „Tvarkos ir teisingumas“ vadovo Rolando Pakso. Pareiškęs, kad „tvarkiečiams“ reikia lyderio, kitaip nei jis galinčio be apribojimų dalyvauti nacionalinuose rinkimuose, politikas pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų. Naują vadovą planuojama rinkti gruodžio 10 dieną.

Menko kalibro veikėjai

Kaip sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, norinčiųjų eitų šių partijų pirmininkų pareigas nestinga, bet iš tiesų galinčių tapti lyderiais nėra. Nors rastume keletą „tvarkiečių“ ir „darbiečių“, kurie turi ambicijų vadovauti partijoms, jie esą ne tokio kalibro veikėjai, kad galėtų ištraukti šias politines jėgas iš didelės krizės. „Šiandien ta krizė akivaizdi visiems, net buvusiems šių partijų lyderiams. Ištraukti jas iš krizės be galo sudėtinga, beveik neįmanoma“, – tvirtino politologas.

L. Bielinis mano, kad ilgainiui šios partijos greičiausiai išsivaikščios. Kurį laiką iš inercijos, dėl didelio narių skaičiaus jos dar funkcionuos. „Bet tie žmonės, kurie dabar gali atrodyti kaip lyderiai, iš tikrųjų nedemonstruoja jokios išskirtinės galimybės pajudinti susiformavusias negatyvias tendencijas. Tai parodė ir rinkimai“, – aiškino jis.

Tiek Darbo partija, tiek „Tvarka ir teisingumas“ buvo vieno lyderio – Viktoro Uspaskicho ir R. Pakso – politinės jėgos. Pasak L. Bielinio, tokių partijų bėda yra tai, kad vadovui pasitraukus arba pasikeitus jo įvaizdžiui, politinės jėgos netenka savo energinio užtaiso.

Neinvestavo į lyderystę

Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė sutiko, jog minėtų partijų laukia sudėtingi laikai. Lyderystės problema Darbo partijoje prasidėjo, kai iš jos pasitraukė įkūrėjas V. Uspaskichas. Politologės nuomone, šios politinės jėgos saulėlydis ir laidotuvės neišvengiamos. „Kitas partijos pirmininkas tikriausiai bus tas, kuris ir uždarys jos duris. Man regis, visi ženklai rodo būtent tai. Todėl tai bus kova ne dėl pirmininko, kuris ves partiją į naują aušrą, bet dėl pirmininko, vesiančio partiją į saulėlydį, posto. Aštrios kovos dėl jo tikrai nebus, juolab kad lyderių nėra“, – akcentavo politologė.

R. Urbonaitės teigimu, dauguma ryškesnių „darbiečių“ neturi gebėjimų vadovauti partijai. Ji nemano, kad šią jėgą galėtų prikelti laikinasis pirmininkas Vytautas Gapšys. Parlamentaro Artūro Paulausko žvaigždžių valanda – jau praeityje. Seimo narys Kęstutis Daukšys, kaip „darbiečių“ rinkimų sąrašo lyderis, nepateisino vilčių. Partijos atsakingoji sekretorė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė yra potenciali kandidatė, bet neturi „sprogstamosios energijos“, charizmos. „Lyderystės požiūriu „darbiečiai“ išgyvena didelę krizę. Tai parodė ir rinkimų rezultatai“, – konstatavo politologė.

„Tvarka ir teisingumas“, kaip pažymėjo R. Urbonaitė, visada kliovėsi R. Pakso figūra ir buvo jo partija. Todėl vaizdas šiam pasitraukus – labai liūdnas. Realiausias kandidatas į partijos pirmininkus – laikinai jai vadovaujantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Nors ir šis, pasak politologės, nėra tokio kalibro politikas, kad galėtų padėti „tvarkiečiams“.

„Jaunų žmonių nėra. Galbūt ir ateis kas nors ambicingas, bet labai abejoju, ar jie ką nors turėtų. Pasižiūrėjus į dabartinį sąrašą nematyti, kas galėtų būti aukščiausio rango politikos žvaigždė ir suteikti partijai naują impulsą. Tai viena svarbesnių abiejų partijų problemų, nes jos tiesiog neinvestavo į partinę lyderystę, žmones, į vadinamąją politinę socializaciją“, – dėstė R. Urbonaitė.

Vienasmenės partijos

Ryškių autoritetingų politikų nei tarp „darbiečių“, nei tarp „tvarkiečių“ nemato ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. Jo įsitikinimu, tokia padėtis susiklostė todėl, kad abi politinės jėgos buvo sukurtos kaip paramos organizacijos politinėje veikloje padėti dviem konkretiems asmenims. „Šie žmonės pasitraukė iš partijų veiklos. Manau, likusiems nariams pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar apskritai prasmingas šių partijų tolesnis egzistavimas“, – pabrėžė politologas.

Anot R. Vilpišausko, tam tikri požymiai rodo, kad vadovauti „tvarkiečiams“ gali siekti R. Žemaitaitis. „Galbūt jis ir pretenduos. Daugiau nematau bent jau norinčiųjų, ką jau kalbėti apie galinčiuosius“, – sakė jis. Tarp „darbiečių“ politologas apskritai neranda politikų, kurie norėtų ir galėtų stoti prie partijos pirmininko vairo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"