Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Nuo birželio – šildysimės brangiau

 
2017 03 13 10:24
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po patvirtino Vyriausybės plano įgyvendinimo, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pakartojo, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nuo birželio nebeliks. Taip pat vylėsi, kad pensijų dydis nebepriklausys nuo politinės valios. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė palaikantis apkaltos inicijavimą „tvarkiečių“ frakcijos Seime atstovui Kęstučiui Pūkui, sulaukusiam kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. 

Jis pripažįsta, kad šiluma kai kuriuose miestuose gali brangti, o finansų ministras primena, kad socialiai remtiniems žmonėms bus mokamos kompensacijos.

Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra.

„Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra. Tai yra atsakymas. Mes prie biudžeto perskirstymo neplanuojame sugrįžti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje Vyriausybės patvirtintam programos įgyvendinimo planui, sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą, ar gali būti pratęsta PVM lengvata šildymui.

Premjeras negalėjo tiksliai atsakyti, kaip keisis šilumos kaina, panaikinus lengvatą.

„Sunku pasakyti, nes tikrai pagal atskirus regionus gali kilti šilumos kaina, nes auga ir gali augti dujų kaina bei kitų reikalingų resursų kaina. Dabar tikrai negaliu atsakyti, nes tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės, kurioje žmogus gyvena. Noriu pabrėžti, kad šilumos kaina yra reguliuojama. Tiekėjas jos negali nustatyti vienašališkai. Kainų komisija įvertins objektyvius kriterijus. Nebus taip, kaip Vilniuje, ir bus pasižiūrėta labai atidžiai, kad nebūtų dirbtinai pakelta šilumos kaina“, – tvirtino S.Skvernelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad šiuo metu yra ruošiama centralizuotai tiekiamos šilumos kompensavimo tvarka socialiai remtiniems žmonėms.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su savivaldybės ir Finansų ministerija ruošia modelį, kad tiems žmonėms, kuriems yra būtina pagalba, kad ji būtu suteikiama ir tas būtų padaroma maksimaliai greitai“, – spaudos konferencijoje teigė V.Šapoka.

Seimas praėjusių metų pabaigoje pratęsė PVM lengvatos centriniam šildymui galiojimą iki šių metų birželio pradžios. Dabar kompensacijas už šildymą gauna apie 130 tūkst. šalies gyventojų, o panaikinus lengvatą, jų ratą ketinama išplėsti maždaug dukart – iki 260 tūkst.

Jeigu ir toliau ekonomika augs tai leistų kalbėti apie vidutinišką indeksavimą ir pensijų padidėjimą 23–24 eurais

Nuo šių metų liepos vartotojams brangs dujos, nes baigsis nuo 2014-ųjų vidurio galiojantis permoka. Be to, Vilniuje nuo balandžio vėl maždaug penktadaliu brangs šiluma, iš miesto šilumos ūkio pasitrauksiant „Vilniaus energijai“.

S.Skvernelis anksčiau yra teigęs, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, nes taikoma ir tiems, kurie turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, erdvius ir prabangius butus, tačiau ja nesinaudoja gyvenantieji privačiuose namuose ir šildantys juos dujomis ar malkomis.

Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas centriniam šildymui yra 9 proc., o standartinis – 21 procentas.

Pensijos augs, jei ekonomika augs

„Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis – BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą. Jeigu bus tokie patys procesai, kokie dabar vyksta, galėtume tikėtis – jei mūsų bendrojo vidaus produkto augimas būtų 2,6–2,7 proc., tai leistų kalbėti apie vidutinišką indeksavimą ir pensijų padidėjimą 23–24 eurais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Pernai gruodį S.Skvernelis sakė, kad jei valstybės pajamos augs, pensijos dar 23 eurais galėtų didėti 2018 metais.

Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų sausio padidėjo apie 20 eurų iki 287,6 euro. Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nutarė pensijas didinti ir 2018 ir 2019 metais – atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 procento.

„Valstiečiai“ yra žadėję iki 2017 metų liepos pensijas padidinti vidutiniškai 40 eurų, tokia galimybė numatyta ir Vyriausybės programoje, tačiau 2017 metų biudžete apie tai nekalbama.

Jeigu Seimo narys (K. Pūkas) neapsispręs pats, tai aš būčiau linkęs palaikyti ir pritarti galimam apkaltos variantui.

Palaiko palaiko apkaltos inicijavimą parlamentarui K.Pūkui

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė palaikantis apkaltos inicijavimą „tvarkiečių“ frakcijos Seime atstovui Kęstučiui Pūkui, sulaukusiam kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo.

„Jeigu Seimo narys neapsispręs pats, tai aš būčiau linkęs palaikyti ir pritarti galimam apkaltos variantui“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

Jis taip pat kartojo, kad K.Pūko veiksmus turėtų įvertinti teisėsauga.

Parlamentaras praėjusią savaitę buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. „Info TV“ pranešė, kad į televiziją kreipėsi vilnietė, kuri teigia pokalbyje dėl parlamentaro padėjėjos darbo sulaukusi K.Pūko siūlymo apsilankyti jo kambaryje Seimo viešbutyje, apžiūrėti miegamąjį ir pareiškimų, „kaip būtų smagu pasivolioti miegamojo lovoje“. Pasak žurnalistės, vilnietė pasakojo per pirmąjį pokalbį sulaukusi komentarų apie savo krūtinę ir kitų nederamų užuominų.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija penktadienį pasmerkė K.Pūko galimą priekabiavimą prie moterų ir paragino atsiprašyti.

Politikas savo ruožtu penktadienį po frakcijos posėdžio išplatino viešą atsiprašymą, nors dar ketvirtadienį parlamentaras sakė nejaučiantis jokios gėdos dėl savo poelgių.

Manau, kad „valstiečių“ frakcija norės sulaukti ir pono Mindaugo Basčio atsakymų.

Dėl Mindaugo Basčio: gali reikėti papildomos informacijos iš VSD

Prieš apsispręsdamas, ar palaikyti konservatorių inicijuojamą apkaltą Seimo nariui socialdemokratui Mindaugui Basčiui, premjeras Saulius Skvernelis teigia norįs išgirsti pačio parlamentaro paaiškinimus ir gauti papildomos neviešos žvalgybinės informacijos apie šį politiką.

„Manau, kad „valstiečių“ frakcija norės sulaukti ir pono Mindaugo Basčio atsakymų. Galbūt reikės dar papildomos informacijos iš Valstybės saugumo departamento. Kiek esu informuotas, be tos viešai prieinamos informacijos, matyt, mūsų žinybos disponuoja ir informacija, kuri nėra viešai prieinama. Tai irgi labai svarbu. Tie žmonės, kurie turi galimybę susipažinti su šita informacija, manau, tą turėtų paprašyti VSD pateikti. Bent jau aš tokia teise pasinaudosiu prieš priimdamas galutinį sprendimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.

Anot jo, M.Basčio likimo Seime klausimas turėtų būti aptartas ir valdančiųjų partijų koordinacinėje taryboje.

Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad net pagal viešai paskelbtą VSD išvadą, M.Bastys niekada jau negalėtų gauti leidimo dirbti su slapta informacija.

„Pagal tą informaciją, kuria aš disponuoju, paskaičiau, na, Seimo nariui vienareikšmiai galimybės darbuotis su slapta informacija net teoriškai nematau, kad galėtų būti atstatyta arba suteikta. Vadinasi, tai apsunkina Seimo nario veiklą“, – svarstė S.Skvernelis

„Pagal viešą informaciją, kuri yra pateikta, kurią pateikė Valstybės saugumo departamentas, mes galime klausti klausimus, ar yra Seimo narys savarankiškas priimdamas sprendimus. Suprantame, kad jis turi atstovauti visiems rinkėjams, būti nešališkas ir savarankiškas. Tokių abejonių kyla“, – pridūrė jis.

Premjeras tvirtino, kad apkaltą Seimo nariui palaikytų, jeigu matytų, kad šis žmogus tikrai negali atlikti savo konstitucinės priedermės.

Apkalta Seimo nariui galėtų pradėta dėl priesaikos sulaužymo, Konstitucijos pažeidimo arba padarius nusikaltimą.

Opoziciniai konservatoriai pirmadienį pranešė pradėję rinkti parašus siekdami inicijuoti apkaltą socialdemokratui M.Basčiui, nes jam nesuteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija dėl ryšių su nusikalstamo pasaulio ir Rusijos energetikos kompanijų atstovais.

Dėl VSD pateiktos informacijos apie jį M.Bastys penktadienį pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, atsisakė kandidatuoti į Socialdemokratų partijos pirmininkus.

Seimo pirmininkui VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

VSD vertinimu, šie ryšiai daro M.Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

Pats parlamentaras patvirtino pažįstantis visus šiuos asmenis, tačiau atmeta įtarimus dėl jo pažeidžiamumo, vadindamas juos interpretacijomis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"