TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuo branduolinės energijos - balanos gadynės link

2012 12 08 7:47
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuva turi pakankamai galių elektros energijai gaminti, tačiau neturi kuro, kad galėtų elektrą gaminti konkurencinga kaina. Ignalinos atominė elektrinė (IAE), kurios elektros gamybos savikaina svyravo nuo 5 iki 7 ct/kWh, prieš 3 metus uždaryta. Iki tol IAE eksportavo elektrą po 3-6 ct/kWh ir dėl to nebankrutavo. Visą pastarąjį dešimtmetį buvo aišku, ką daryti: reikia statyti naują branduolinę jėgainę, ir ta kryptimi, ypač pastaraisiais metais, daug kas pozityvaus buvo padaryta.

Bet netikėtai, tik prieš kelis mėnesius, masiškai per įvairias informacines priemones pradėta siūlyti nestatyti Visagino atominės elektrinės (VAE). Esą bazinės elektros gamybą geriau organizuoti naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI). Ir tai daroma be jokio mokslinio pagrindo, neanalizuojant situacijos, netgi siūlant akivaizdžiai pseudoidėjas, pervertinant atsinaujinančios energetikos galimybes ir taip kompromituojant pačią atsinaujinančią energetiką, nesuteikiant galimybės tiems siūlymams moksliškai oponuoti. Kai vienas doras žurnalistas, sakydamas tik tiesą, viešai pasisakė už atominės jėgainės statybą, jis buvo šiurkščiai užpultas kitų žurnalistų. Net jo karikatūras kai kas spausdino. Negirdėjau, kad bent vienas nedorėlių būtų atsiprašęs. Staiga atsiradusi antibranduolinė propaganda - galinga, matyt, gerai finansuojama.

Panagrinėkime išsamiau Lietuvos galimybes gaminti bazinį kiekį elektros (daugiau kaip pusę reikiamo kiekio) iš AEI. Šiuo metu Lietuva suvartoja apie 11 TWh elektros per metus. Tai labai mažai. Švedas ar suomis suvartoja 5 kartus daugiau elektros nei lietuvis. Mūsų jūros kaimynės Švedija ir Suomija bazinę elektrą gamina branduolinėse jėgainėse. Todėl ten ir ekonomikos lygis gerokai aukštesnis. Bazinį kiekį elektros pasigamina visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Lietuvą. Elektros biržoje dominuoja branduolinių jėgainių elektra, kurios kaina 2-3 kartus mažesnė, nei gaminama Lietuvoje naudojant gamtines dujas. Šiandien be elektros negalima pagaminti jokio produkto, todėl labai svarbu, kad jos kaina būtų konkurencinga.

Taigi aptarkime, ar mums pakanka atsinaujinančių išteklių baziniam elektros energijos kiekiui pasigaminti ir ar tokios elektros kaina būtų konkurencinga elektros biržoje. Turime keletą skirtingų AEI rūšių - tai saulės, vėjo, vandens ir bioenergija. Pastarąją sudaro: mediena, šiaudai, energetiniai augalai, biodujos.

Saulės energijos ištekliai didžiuliai, gerokai viršija visus poreikius. Tačiau elektros gamybos kaina, naudojant šiuos išteklius, labai didelė - 90-160 ct/kWh. Kapitalo investicijos 1 kWh pagaminti - 5-10 kartų didesnės negu branduolinėse elektrinėse. Be to, saulė savo energiją žemės paviršiui Lietuvoje "tiekia" tik 1750 val. per metus, t. y. vos 20 proc. laiko iš metinio 8760 val. kiekio. Taigi bazinei elektros gamybai tai netinka.

Vėjo energijos ištekliai Lietuvoje irgi didžiuliai. Elektros gamybos kaina naudojant juos taip pat nemaža - 28-37 ct/kWh. Nemenkas trūkumas yra ir tai, kad vėjo jėgainių gaminama elektra tiekiama pliūpsniais. Jų gaminamos energijos kaina nekonkurencinga. Be to, nestabilus elektros tiekimas netenkina bazinės elektros gamybos poreikių.

Tekančio vandens energijos gamybos Lietuvoje plėtoti nenumatoma - nėra tam tinkamų išteklių.

Mediena yra didžiausias bioenergijos šaltinis. Šio kuro metinį energetinį potencialą sudaro 3 mln. kub. m medienos. Dabar energetinėms reikmėms sunaudojama maždaug 2 mln. kub. m, t. y. apie 60-70 proc. viso medienos potencialo. Iš likusio 1 mln. kub. m šio kuro būtų galima pagaminti apie 0,23 TWh elektros. Čia neįskaičiuotos šiemet paleistų Alytaus, Šiaulių ir Kauno kogeneracinių jėgainių medienos sąnaudos. Vien Alytaus ir Šiaulių kogeneracinės jėgainės sudegins daugiau kaip 200 tūkst. tonų (apie 0,4 mln. kub. m) medienos per metus. Taigi šis kuras jau baigiasi. Šiuo atveju elektros gamybos išlaidos - 37-50 ct/kWh, kitaip sakant, energija nekonkurencinga rinkoje.

Šiaudų, kaip kuro, panaudojimo potencialas sudaro apie 400 tūkst. tonų. Teoriškai iš jų būtų galima pagaminti 0,19 TWh elektros. Tačiau deginant šiaudus gaminama tik šiluma.

Energetinių augalų panaudojimas Lietuvoje tebėra bandymų stadijos. Laisvos žemės krašte sparčiai mažėja. Iki 2010 metų energetiniais augalais buvo apsodinta tik 500 hektarų. Šis klausimas reikalauja atskiros studijos, taip pat - eksperimento. Yra pagrindo manyti, kad tokių augalų želdinimas nebus labai populiarus.

Buitinių atliekų Lietuvoje susidaro maždaug 1,3 mln. kub. m per metus. Jose degių komponentų - popieriaus, kartono ir plastiko - yra tik apie 30 procentų. Iš tokio kiekio, vertinant optimistiškai, galima pagaminti 0,3 TWh elektros energijos.

Biodujų bendras potencialas - 524 GWh. Iš šio kiekio galima pagaminti apie 0,2 TWh elektros energijos.

Susumavę rezultatus matome, kad baziniam elektros poreikiui užtikrinti iš AEI, optimistiniu vertinimu, galime pagaminti mažiau nei 1 TWh elektros per metus, o perkame 6-7 TWh elektros energijos. Susidaro 5-6 TWh energijos deficitas.

Toks didelis AEI panaudojimo pervertinimas gali atvesti prie nemenko nusivylimo ir sukompromituoti šią perspektyvią energijos rūšį. Įtikėjus negalimu atsiranda pavojus sulaukti didžiulių nuostolių ir pastūmėti šalies ekonomiką neigiama kryptimi.

Žalieji žada atsinaujinančios energetikos srityje įdarbinti 10 tūkst. darbuotojų. Tik negali pasakyti, kokį darbą jiems teks dirbti. Spėjama, kad šie darbuotojai savo rankomis turės sukti elektros generatorius. Viena Seimo narė, pretenduojanti į ministro kėdę, teigia, jog reikės daug žmonių miškuose pripuvusiai medienai rinkti. Esą tam tiktų ir moksleiviai. Komiška...

Čia noriu rimtai priminti: norint pagaminti 1 kWh elektros energijos, reikia 2 kilogramų medienos. Šiuo metu perkame 6 TWh elektros energijos per metus, taigi tokiam kiekiui pagaminti būtina turėti 12 mln. tonų medienos. Tai atitinka 24 mln. kub. m medienos - po 2 mln. kub. m per mėnesį. Kur guli tokie klodai?

Jeigu 10 tūkst. darbuotojų gamins 6 TWh elektros energijos, koks bus jų darbo našumas? Branduolinėje jėgainėje 6 TWh elektros per metus pagamintų apie 400 darbuotojų. Vadinasi, darbo našumas atominėje elektrinėje 25 kartus didesnis nei siūlomas žaliųjų.

Kur veda tokie svaičiojimai viešojoje erdvėje? Tik į balanos gadynę. Negalima nesutikti su, regis, Visagino miesto mere, kad proga pasistatyti VAE yra Lietuvai duota Dievo dovana. Tokių galimybių ateityje gali ir nepasitaikyti. Tikėkime, kad mūsų žmonės atsikvošės (anot Jono Basanavičiaus).

ALFONSAS SKRINSKA

Energetikas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"