TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuo greitųjų kreditų ašaros negelbsti

2010 12 07 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Greituosius kreditus teikiančios bendrovės nuo pat jų atsiradimo Lietuvoje dirba niekieno nekontroliuojamos. Kol Seimas delsia pažaboti jas įstatymu, vis daugiau patiklių žmonių lyg paskutinio šiaudo griebiasi kad ir nedidelių paskolų, vėliau murdosi tūkstantinėse skolose.

Jaunas vilnietis Vaidas vasarą pasiskolino 500 litų iš bendrovės "SMScredit". Grąžinti pinigus su palūkanomis vaikinas privalėjo po mėnesio, tačiau to padaryti neįstengė. Netrukus Vaidas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas, kad papildomai yra skolingas 85 litus. Atsiskaityti negalinčiam vilniečiui grėsė solidūs delspinigiai - 1 proc. nuo kredito sumos kasdien, tai yra - 365 proc. per metus.

Tapo nepatikimas

Į pagalbą jaunam vaikinui atėjo mama - ji pervedė reikalaujamą 585 litų sumą į "SMScredit" sąskaitą. Tačiau padarė nedidelę klaidą. Pavedimas buvo padarytas keliomis dienomis vėliau, nei buvo nurodyta bendrovės raginime. Tad skola sumažėjo, bet neišnyko. Pirmiausia "SMScredit" nuskaičiavo delspinigius ir palūkanas, likusiais pinigais padengė dalį kredito. Vaidas liko skolingas 30 litų ir nuo šios sumos tebekapsėjo delspinigiai.

Jo pavardė tebebuvo įtraukta į kreditų biuro "Creditinfo" sudaromus Skolininkų administravimo informacinės sistemos sąrašus. Panoręs pasiimti paskolą studijoms, Vaidas jos negavo. Mat bankams visiškai tas pat, ar asmuo skolingas 10 litų, ar šimtus tūkstančių litų - jis laikomas nepatikimu skolininku. Vaido mama, paskambinusi į "SMScredit", išgirdo ją šokiravusį atsakymą. Jei net sumokės tuos keliasdešimt litų ir delspinigius, nėra garantijos, kad sūnaus pavardė iš sąrašų bus tuojau pat išbraukta ir jis galės pasiimti paskolą.

Galiausiai sumokėjus tuos nelemtus keliasdešimt litų, skolininko pavardė iš juodųjų sąrašų buvo išbraukta. Bet džiaugsmo šeimai tai nesuteikė - duomenys apie problemų turėjusius buvusius skolininkus saugomi 10 metų.

"SMScredit" generalinis direktorius Gediminas Velička LŽ tikino, kad klientas šiuo atveju pats padarė daug klaidų. "Negalėdamas laiku padengti kredito, skolininkas gali jį pratęsti. Tada auga tik palūkanos, o ne delspinigiai. Palūkanos yra beveik tris kartus mažesnės. Tad žmonės neturėtų nuo mūsų slapstytis, o laiku tvarkyti savo finansinius reikalus", - teigė jis.

Ar iš tiesų tik patys žmonės kalti dėl to, kad įklimpsta į tokias skolas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK), kuris šiuo metu svarsto Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas teigia, kad nekontroliuojamos greitųjų paskolų bendrovės naudojasi visai įmanomais būdais ištraukti iš kliento pinigus. "Delspinigiai ir bankuose skaičiuojami dideli, tačiau šie vis dėlto neperžengia protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Greitųjų paskolų bendrovės ir palūkanas, ir delspinigius skaičiuoja, kokius tik nori. Kitas būdas ištraukti pinigų - klientams siunčiami priminimo laiškai. Dalis jų kainuoja po pusšimtį litų. Šias išlaidas privalo padengti skolininkas, o tokių raginimų jis gali gauti daugybę. Tas pat pasakytina ir apie atitinkamus skelbimus laikraščiuose. Šimtai litų virsta tūkstančiais", - pažymėjo parlamentaras.

Patogu, greita ir... nuostolinga

Greitųjų kreditų rinkos lyderės "SMScredit" generalinis direktorius pasakojo, kad kai ji prieš dvejus metus pradėjo dirbti, palūkanos nuo suteikto kredito sudarė 240 proc. per metus. Kai kurios kitos bendrovės tuo metu reikalaudavo net iki 400 procentų. Tačiau žmonės vis tiek skolinosi. Priežastys paprastos. Viena jų - bankai mažų paskolų, pavyzdžiui, 500 litų, nesuteikia. Tad greitasis kreditas dažnam į bėdą patekusiam asmeniui atrodo kaip vienintelė išeitis. Be to, nemažą dalį klientų sudaro nedidelės bendrovės ar individualios įmonės, kurioms bankai neteikia kreditų, nes abejoja jų mokumu. Suteikiant greitąjį kreditą mokumas netikrinamas. Pinigai į sąskaitą įkrenta nepraėjus nė valandai.

Šiuo metu "SMScredit" reikalauja 120 proc. metinių palūkanų. G.Velička tvirtino, kad tai nėra daug. "Jei pažvelgsite į mūsų praėjusiųjų finansinių metų balansą, pamatysite, kad juos baigėme nuostolingai. Tai lemia kelios priežastys. Mūsų skaičiavimais, 5 proc. klientų yra nemokūs. Tuos nuostolius turime vienaip ar kitaip padengti. Teisiškai išsireikalauti skolą labai sunku. Kita problema: bankai neskolina apyvartinių lėšų, nes laiko mus konkurentais. Esame priversti skolintis iš privačių asmenų, todėl palūkanos daug didesnės. Be to, mums neleidžiama kaip bankams priimti indėlių. Taip atimamas galimas pajamų šaltinis", - teigė bendrovės vadovas.

Tačiau J.Sabatauskas įsitikinęs, kad tokios bendrovės galėtų veikti, pavyzdžiui, kaip kredito unijos. "Tada ir problemos neliktų. Kol kas apie tai tik kalbama ir man susidaro įspūdis, kad jie visiškai nenori jokių pokyčių", - sakė TTK pirmininko pavaduotojas.

Privalu įvesti kontrolę

Vartojimo kreditų įstatymo, turinčio sugriežtinti greitųjų kreditų teikėjų veiklą, projektas buvo parengtas beveik prieš metus. Tačiau svarstyti Seimo plenariniame posėdyje jis iki šiol nepateiktas.

Projektą parengusios darbo grupės vadovas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius Feliksas Petrauskas LŽ teigė, kad galutinai nesutarta, kaip spręsti tris svarbiausius klausimus. Būtina apibrėžti, kas vykdys greitosiomis paskolomis besiverčiančių įmonių kontrolę, apsispręsti, ar joms būtina gauti atitinkamas licencijas, ir pagaliau - nustatyti metinio kredito palūkanų normą, kurios nebūtų galima viršyti.

Iš pradžių būta nuomonių, kad kontrolę privalėtų vykdyti VVTAT, nes į šią tarnybą nuolat plaukia greitųjų kreditų vartotojų skundai. Dabar vis labiau linkstama kontrolę patikėti Lietuvos bankui.

Tačiau Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas Stasys Kropas LŽ sakė, kad Lietuvos bankas neturi darbo su kreditais patirties. "Bankas gali kontroliuoti pinigų srautus ar klientų mokumą, tačiau norėdami kontroliuoti kreditus privalėtume turėti atskirą padalinį, kuriame dirbtų tos srities specialistai", - teigė jis.

Už tai, kad greitųjų kreditų įmones imtųsi kontroliuoti Lietuvos bankas, pasisako ir opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. "Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikrina tik skundus. Tai - tik mojavimas rankomis, kai traukinys jau nuvažiavęs. Kontrolė turi būti vykdoma nuo pat pradžių ir iki pabaigos", - mano politikas.

Dėl licencijavimo didelių ginčų nekyla. Nors dauguma specialistų ir politikų sutinka, kad greitųjų kreditų įmonės privalėtų gauti Lietuvos banko išduodamas licencijas, jie mano, kad tokių licencijų išdavimo tvarka turėtų būti supaprastinta.

G.Velička teigė, kad greitųjų kreditų įmonės nenusiteikusios nei prieš kontrolę, nei prieš privalomas licencijas. "Tai galbūt pašalins iš rinkos smulkias, neprofesionaliai dirbančias bendroves. Dauguma įmonių jau yra pasitvirtinusios savo vidaus taisykles. Būtų geriausia, jei jos būtų oficialiai suvienodintos", - sakė jis.

Labai svarbu nustatyti, iš kokių lėšų sudarytas bendrovių įstatinis kapitalas ir ar jose nėra plaunami pinigai. A.Butkevičius neseniai viešai pareiškė, kad tokiose bendrovėse galbūt sukasi nešvarios lėšos. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija, kurios valdybos narys yra minėtasis G.Velička, pareikalavo iš politiko paneigti tokius tvirtinimus. "Mūsų lėšos - visiškai legalios. Politikai neturėtų svaidytis tokiais neatsakingais kaltinimais. Jei nesulauksime paneigimo, kreipsimės į teismą", - LŽ pareiškė G.Velička.

Nelaimėlių tik daugėja

Daugiausia ginčų kelia vartojimo kreditų metinių palūkanų normų nustatymas. Įstatymai nenurodo, kokias palūkanas galima imti. Galima tik abstrakčiai remtis protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Mūsų kaimynai estai jau turi įsivedę griežtą normą, kuri gauta apskaičiavus vidutines bankų reikalaujamas metines palūkanas. Pasak J.Sabatausko, Estijoje neleidžiama peržengti 31 proc. ribos. Tačiau kai kurios Europos šalys numato ir 200 proc. ribą.

Sumaištį sukėlė praėjusią savaitę TTK pateikti dokumentai apie situaciją Portugalijoje. Paaiškėjo, kad portugalai dar prieš trejus metus norėjo apriboti metinę palūkanų normą. Su tokiu prašymu jie kreipėsi į Centrinį Europos banką (CEB). Tik šiemet Portugalija gavo leidimą taikyti ribojimą. "Dabar dar reikia išsiaiškinti, ar tikrai mums būtinas CEB leidimas", - sakė J.Sabatauskas.

Jis piktinosi, kad minėto įstatymo projektas buvo "numestas" svarstyti TTK. Ir kodėl šį projektą rengė Teisingumo ministerija. "Kodėl šioje istorijoje pirmu smuiku negroja Finansų ministerija? Kodėl svarstymai nevyksta Biudžeto ir finansų ar Ekonomikos komitetuose? Atrodo, kad tos pataisos kažkam nereikalingos", - svarstė jis.

Nors tikimasi, kad šiemet pataisos bus pateiktos svarstyti visam Seimui, kol kas nesuderintos net įvairios smulkmenos. Pavyzdžiui, tebesiginčijama, ar galima suteikti vartotojui greitąjį kreditą, jei jis nepasirašo jokios sutarties. Bet kuriame banke tai būtų neįmanoma. Nepasirašydami sutarties žmonės dažniausiai tik miglotai supranta, kokius įsipareigojimus prisiima.

"Privalome kuo greičiau suderinti visas pataisas ir perduoti jas svarstyti Seimui. Jau dabar į teismus yra kreipęsi daug nukentėjusiųjų dėl tokių paskolų. Kuo ilgiau delsime, tuo daugiau ašarų matysime. Jų jau nemažai pralieta", - tvirtino A.Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"