TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuo įvaikinimo lietuvius atbaido sudėtinga procedūra ir stereotipai

2016 05 25 17:30
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo įvaikinimo visuomenę atbaido ilga ir sudėtinga procedūra ir visuomenėje susiformavusi nepalanki nuomonė, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Sociologinio tyrimo „Lietuvos gyventojų požiūris į įvaikinimą ir globą“ duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas mano, jog ilga ir sudėtinga procedūra – pagrindinis veiksnys, nulemiantis apsisprendimą įvaikinti. Du iš penkių Lietuvos gyventojų mano, kad įvaikinimui neigiamą įtaką daro visuomenėje susiformavusi nepalanki nuomonė apie globos įstaigose augančius vaikus.

16 proc. respondentų nuomone, globos institucijose užaugę vaikai – blogai besielgiantys asmenys. Be to, 40 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų globos namai – tinkama vieta augti tėvų globos netekusiam vaikui.

„Lietuvoje įvaikinimas ir globa apipinta įsisenėjusių stereotipų, kuriuos sulaužyti sudėtinga. Žmonės galvoja apie įvaikinimą ir globą, tačiau ne visada tam ryžtasi“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Trečdalis respondentų teigia, kad viena iš svarbiausių priežasčių, galinti nulemti šeimos ar asmens pasiryžimą įvaikinti, yra negalėjimas susilaukti vaikų. O kad norui globoti lemiamos įtakos turi giminystės ryšys su vaiku, kuriuo tuo metu negali pasirūpinti jo tėvai mano 45 proc. gyventojų.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog didžioji dalis gyventojų svarstytų vaiko iki trejų metų amžiaus įvaikinimą, o vyresnių vaikų – nuo 7 metų, ypač paauglių, Lietuvos žmonės nėra linkę priimti į savo šeimas. Be to, baiminamasi dėl genų įtakos ir galimų neigiamų pokyčių šeimose, įvaikinusiose tokius vaikus. Respondentų vertinimu, įvaikinimą paskatintų ir geresnės asmeninės gyvenimo sąlygos, finansinės paramos bei įvairiapusių sveikatos paslaugų auginantiesiems vaikus užtikrinimas.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nurodė, kad tėvų globos netekusiu vaiku pirmiausia turi pasirūpinti jo giminaičiai. 33 proc. apklaustųjų teigė, kad tai turėtų daryti specialiai parengti globėjai bendruomenėse, o 29 proc. žmonių šiuo atveju nurodė valstybės institucijas.

Ministerijos duomenimis, lietuviai kasmet įvaikina apie 100 be tėvų globos likusių vaikų. Lietuvoje šiuo metu yra 9 tūkst. 220 globojamų vaikų, iš jų 3 tūkst. 275 vaikai auga vaikų globos namuose, 5 tūkst. 493 – šeimose ir 452 – šeimynose. Didžioji dalis globojamų vaikų yra vyresni nei 10 metų amžiaus (72,3 proc.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 1670 vaikų, iš kurių siūlomi įvaikinti 556 vaikai (33 proc.). Likusieji 1114 vaikų (67 proc.) nesiūlomi įvaikinti, nes didžioji jų dalis (dauguma 10–17 metų) nesutinka būti įvaikinti dėl jų artimų ryšių su biologine šeima, artimaisiais giminaičiais, su kuriais periodiškai ar nuolat bendraujama, pas juos svečiuojamasi, o kita dalis – dėl vyresnio amžiaus ir (ar) sunkios sveikatos būklės.

Tyrimą kovo 1 – 28 dienomis Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu atliko viešoji įstaiga „Tuxedo Media“, kuri apklausė 1007 Lietuvos gyventojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"